Hepatito B vakcina – tai viena svarbiausių šiuolaikinės medicinos priemonių, skirta apsaugoti nuo hepatito B viruso (HBV) sukeliamos infekcijos. Šis virusas pažeidžia kepenis ir gali sukelti ne tik ūminį hepatitą, bet ir lėtinę ligą, kepenų cirozę ar kepenų vėžį. Skiepas nuo hepatito B yra saugus, efektyvus ir plačiai naudojamas visame pasaulyje, siekiant sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo šios pavojingos ligos. Skiepai nuo hepatito B atliekami Kaune.
Kaip užsikrėčiama hepatito B virusu?
Hepatito B virusas (HBV) plinta per tiesioginį kontaktą su užkrėstu krauju ir kitais organizmo skysčiais. Tai viena dažniausiai pasaulyje pasitaikančių virusinių infekcijų, kuri gali sukelti tiek ūminį, tiek lėtinį kepenų uždegimą.
Dažniausi hepatito B perdavimo keliai:
1. Per kraują
Užsikrėsti hepatito B virusu galima per kontaktą su infekuotu krauju, pavyzdžiui:
- dalinantis adatomis ar švirkštais;
- naudojant nesterilius medicininius ar kosmetinius instrumentus;
- kraujo perpylimo metu (šiuolaikinėje medicinoje rizika labai maža, tačiau teoriškai egzistuoja);
- per atviras žaizdas ar įpjovimus.
2. Lytiniu keliu
Hepatito B virusas labai lengvai perduodamas per nesaugius lytinius santykius. Lytinio kontakto metu virusas plinta per užkrėstus kūno skysčius:
- spermą;
- makšties išskyras;
- kraują lytinių santykių metu.
Dėl šios priežasties asmenims, turintiems ne vieną ar dažniau keičiantiems lytinius partnerius, rizika užsikrėsti yra ženkliai didesnė.
3. Iš motinos vaikui
Virusas gali būti perduodamas iš užsikrėtusios motinos naujagimiui gimdymo metu. Tai vienas pavojingiausių perdavimo būdų, nes kūdikiai dažniausiai suserga lėtine hepatito B forma, kuri ilgainiui gali sukelti sunkias kepenų ligas.
4. Per kasdienį artimą kontaktą su infekuotu asmeniu
Nors hepatito B virusas neplinta per orą, kosint ar čiaudint, tačiau jis gali būti perduodamas per:
- dalijimąsi asmens higienos priemonėmis (skutimosi peiliukais, dantų šepetėliais);
- kontaktą su seilėmis, jei yra gleivinių pažeidimų;
- mažas mikropjūvių ar žaizdelių vietas ant odos.
5. Atliekant grožio ar tatuiravimo procedūras
Užsikrėtimo rizika egzistuoja atliekant:
- tatuiruotes;
- permanentinį makiažą;
- auskarų vėrimą;
- manikiūrą ar pedikiūrą, jeigu nenaudojami sterilūs ar vienkartiniai instrumentai.
Svarbu žinoti
Hepatito B virusas yra labai atsparus ir aplinkoje gali išlikti gyvybingas net iki 7 dienų, todėl net ir netiesioginis kontaktas su užterštais paviršiais ar įrankiais gali kelti riziką.
Būtent todėl hepatitas B skiepai yra pats patikimiausias ir saugiausias būdas apsisaugoti nuo šios pavojingos infekcijos.
Hepatito B simptomai
Hepatito B simptomai gali būti labai įvairūs ir kartais pasireiškia tik praėjus kelioms savaitėms ar net mėnesiams po užsikrėtimo:
- silpnumas ir lėtinis nuovargis, kuris gali trukdyti kasdienei veiklai;
- pykinimas, vėmimas, virškinimo sutrikimai;
- skausmas ar maudimas dešinėje pašonėje, kepenų srityje;
- tamsus šlapimas;
- šviesios arba pilkšvos išmatos;
- gelta – pageltusi oda, akių baltymai, kartais ir gleivinės;
- padidėjusi kūno temperatūra, dažniausiai nežymi;
- apetito praradimas, svorio kritimas;
- sąnarių ar raumenų skausmai, bendras organizmo silpnumas.
Kai kuriais atvejais hepatitas B gali sukelti ir odos niežėjimą, pilvo pūtimą, diskomfortą po valgio, padidėjusias kepenis ar blužnį.
Svarbu žinoti, kad simptomų intensyvumas labai skiriasi – nuo labai lengvų, primenančių peršalimą ar virškinimo sutrikimą, iki sunkių būklių, reikalaujančių hospitalizacijos.
Daliai žmonių infekcija tampa lėtinė – tai reiškia, kad virusas lieka organizme ilgam laikui. Lėtinio hepatito B atveju simptomai gali būti silpni arba visiškai nepasireikšti daugelį metų, tačiau tyliai progresuojantis virusas gali sukelti rimtas komplikacijas – kepenų cirozę, kepenų nepakankamumą ar kepenų vėžį.
Dėl šios priežasties labai svarbi yra ankstyva diagnostika ir reguliari sveikatos stebėsena. Jei asmuo priklauso rizikos grupei arba turėjo galimą kontaktą su virusu, rekomenduojama atlikti hepatito B tyrimus ir pasirūpinti profilaktika, įskaitant skiepijimą.
Kodėl svarbūs skiepai nuo hepatito B?
Hepatito B vakcina suteikia ilgalaikę apsaugą nuo viruso ir jo sukeliamų padarinių. Skiepijimas:
- sumažina riziką susirgti ūminiu hepatitu B;
- apsaugo nuo lėtinio hepatito išsivystymo;
- ženkliai sumažina kepenų cirozės ir kepenų vėžio riziką;
- padeda stabdyti viruso plitimą visuomenėje.
Tai viena nedaugelio vakcinų, kuri tiesiogiai apsaugo nuo vėžio – kepenų ląstelių karcinomos.
Kaip veikia hepatitas B skiepas?
Hepatito B vakcina yra pagaminta iš neaktyvaus viruso paviršiaus baltymo (HBsAg), kuris negali sukelti ligos, tačiau stimuliuoja imuninę sistemą. Organizmas pradeda gaminti antikūnus, kurie vėliau apsaugo nuo tikro viruso.
Jeigu paskiepytas žmogus kontaktuoja su hepatito B virusu, jo imuninė sistema geba greitai neutralizuoti infekciją ir užkirsti kelią ligos vystymuisi.
Kam rekomenduojami hepatito B skiepai?
Hepatitas B skiepai rekomenduojama:
- kūdikiams ir vaikams pagal nacionalinį skiepų kalendorių;
- paaugliams, jei nebuvo skiepyti vaikystėje;
- suaugusiesiems, kurie nėra paskiepyti;
- medicinos darbuotojams;
- asmenims, dirbantiems su krauju ar biologinėmis medžiagomis;
- žmonėms, turintiems kelis lytinius partnerius;
- asmenims, kurių artimieji serga lėtiniu hepatitu B;
- keliaujantiems į didelės rizikos regionus;
- žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis ar turintiems susilpnėjusį imunitetą.
Hepatito B vakcinos veiksmingumas
Hepatitas B skiepas yra labai efektyvus. Daugiau nei 90–95 % paskiepytų žmonių įgyja ilgalaikį imunitetą.
Tyrimai rodo, kad apsauga gali trukti net kelis dešimtmečius, o daugeliu atvejų – visą gyvenimą. Net jei antikūnų lygis laikui bėgant sumažėja, imuninė atmintis išlieka.
Galimos hepatito B komplikacijos
Jeigu žmogus nėra paskiepytas ir užsikrečia hepatitu B, gali išsivystyti:
- lėtinis hepatitas B;
- kepenų fibroziniai pakitimai;
- kepenų cirozė;
- kepenų ląstelių vėžys;
- kepenų nepakankamumas.
Šalutiniai poveikiai
Hepatito B vakcina yra saugi ir gerai toleruojama. Dažniausi šalutiniai poveikiai:
- nedidelis skausmas ar paraudimas injekcijos vietoje;
- lengvas karščiavimas;
- nuovargis;
- galvos skausmas.
Sunkios alerginės reakcijos pasitaiko itin retai.
Ar reikalinga revakcinacija?
Sveikiems žmonėms, kurie pilnai paskiepyti ir kuriems susiformavo imunitetas, revakcinacija dažniausiai nėra būtina. Tačiau kai kurioms rizikos grupėms (pvz., hemodializei taikomiems pacientams ar medicinos darbuotojams) gali būti rekomenduojama periodiškai tikrinti antikūnų lygį ir, esant poreikiui, pasiskiepyti pakartotinai.
Dažniausiai užduodami klausimai
Taip, bet imuninis atsakas gali būti silpnesnis, todėl gali būti reikalingas papildomas stebėjimas ar antikūnų tyrimai.
Jei žmogus jau persirgo ir turi imunitetą, papildomi hepatitas B skiepai dažniausiai nebūtini, tačiau tai sprendžia gydytojas pagal tyrimų rezultatus.
Taip, hepatitas B vakcina yra įtraukta į kūdikių rekomenduojamų skiepų kalendorių ir yra viena pagrindinių vaikų infekcinių ligų prevencijos priemonių.
Taip, hepatitas B skiepas gali būti skiriamas ir nėštumo metu, jei yra rizika užsikrėsti arba jei moteris nepaskiepyta / neturi imuniteto. Ką svarbu žinoti:
• Hepatitas B skiepas yra inaktyvuota (negyva) – ji neturi gyvo viruso, todėl negali sukelti infekcijos nei motinai, nei vaisiui.
• Moksliniai tyrimai ir klinikinė praktika rodo, kad nėra įrodymų, jog hepatitas B vakcina būtų pavojinga nėštumo metu.
• Skiepijimas dažniausiai rekomenduojamas nėščiosioms, priklausančioms didesnės rizikos grupėms, pavyzdžiui:
– jei moteris turi rizikingo elgesio istoriją,
– jei artimoje aplinkoje yra sergančiųjų hepatitu B,
– jei dirba sveikatos apsaugos srityje,
– jei planuojamos medicininės procedūros, susijusios su kontaktu su krauju.
Kaip tai vertinama mediciniškai?
Tarptautinės ir nacionalinės sveikatos institucijos teigia, kad:
Jei yra reali užsikrėtimo hepatito B virusu rizika, hepatitas B skiepai nėštumo metu yra saugiau nei neskiepyti jais, nes pats virusas gali būti pavojingas tiek motinai, tiek vaikui.
Negydyta ar nepastebėta infekcija nėštumo metu gali lemti:
• motinos kepenų pažeidimus,
• didelę riziką virusą perduoti naujagimiui gimdymo metu,
• būtinybę naujagimiui taikyti skubią profilaktiką.