Hepatitas

  1. Pagrindinis
  2. »
  3. Ligos
  4. »
  5. Hepatitas

Hepatitas – tai kepenų uždegimas. Jį gali sukelti virusai (hepatito A, B, C, D, E), alkoholis, vaistai, toksinai ar autoimuninė liga. Uždegimas pažeidžia kepenų ląsteles ir gali sutrikdyti kepenų darbą: kepenys valo kraują, gamina tulžį, baltymus ir dalyvauja medžiagų apykaitoje.

Pagal trukmę hepatitas skirstomas į:

  • ūminį – trunka iki 6 mėnesių, dažnai praeina visiškai;
  • lėtinį – trunka ilgiau nei 6 mėnesius ir gali ilgainiui pažeisti kepenis.

Hepatitas dažnai ilgai nesukelia simptomų, todėl jis neretai nustatomas atsitiktinai, per kraujo tyrimus. Laiku nustatytas hepatitas dažniausiai gerai gydomas, o nuo hepatito A ir B galima apsisaugoti skiepais. Lėtinė liga, negydoma, gali sukelti kepenų cirozę ir kepenų vėžį.

Hepatito rūšys

Dažniausios virusinio hepatito rūšys skiriasi plitimo būdu, eiga ir gydymu. Plačiau apie kiekvieną jų skaitykite atskiruose straipsniuose: hepatitas A, hepatitas B, hepatitas C.

  • Hepatitas A – plinta per užterštą maistą ir vandenį ar nešvarias rankas (fekalinis-oralinis būdas). Sukelia tik ūminę ligą, lėtine netampa, dažniausiai praeina savaime. Apsaugo skiepai;
  • Hepatitas B – plinta per kraują, lytinius santykius ir nuo motinos kūdikiui gimdymo metu. Gali tapti lėtiniu, ypač užsikrėtus kūdikystėje. Apsaugo skiepai, o lėtinė liga kontroliuojama vaistais;
  • Hepatitas C – plinta daugiausia per kraują (pvz., dalijantis švirkštais, nesteriliais instrumentais), rečiau lytiniu keliu. Dažnai tampa lėtiniu ir ilgai būna be simptomų. Vakcinos nėra, tačiau šiuolaikiniai antivirusiniai vaistai gali pašalinti virusą;
  • Hepatitas D – pasireiškia tik jau esant hepatitui B, nes virusui D dauginti reikalingas B virusas; liga paprastai sunkesnė;
  • Hepatitas E – plinta panašiai kaip A, dažniausiai per užterštą vandenį ar nepakankamai termiškai apdorotą mėsą; paprastai praeina savaime, tačiau gali būti pavojingas nėščiosioms ir nusilpusio imuniteto žmonėms.

Hepatitą gali sukelti ir ne virusai:

  • alkoholinis hepatitas – dėl gausaus, ilgalaikio alkoholio vartojimo, žr. alkoholizmą;
  • riebalinė kepenų liga – kai riebalų kaupimasis kepenyse sukelia uždegimą, žr. kepenų suriebėjimą;
  • vaistų ar toksinų sukeltas hepatitas – dėl tam tikrų vaistų, žolelių preparatų, cheminių medžiagų;
  • autoimuninis hepatitas – kai imuninė sistema puola savo kepenų ląsteles.

Hepatito priežastys ir rizikos veiksniai

Rizika didesnė, jei:

  • valgote ar geriate užterštą maistą ar vandenį, keliaujate į šalis, kur paplitęs hepatitas A ir E;
  • turite kelis lytinius partnerius ar nesinaudojate prezervatyvu;
  • dalijatės adatomis, švirkštais ar kitais aštriais daiktais, darėte tatuiruotes ar auskarų vėrimą nesteriliomis priemonėmis;
  • gimėte nuo motinos, sergančios hepatitu B ar C;
  • vartojate daug alkoholio, nutukę ar turite cukrinį diabetą, kuris didina riziką kepenų ligoms;
  • vartojate vaistus, galinčius pažeisti kepenis, ypač didelėmis dozėmis ar kartu su alkoholiu;
  • dirbate sveikatos priežiūros srityje ar kitoje srityje, kur kontaktuojate su krauju;
  • jums prieš daugelį metų buvo atlikti kraujo perpylimai ar operacijos, kai kraujo produktai nebuvo tikrinami dėl virusų.

Hepatito simptomai

Daugelis žmonių, ypač sergančių lėtiniu hepatitu B ar C, ilgą laiką nejaučia jokių simptomų.

Kai simptomų būna, jie dažniausiai yra:

  • nuovargis, silpnumas;
  • apetito praradimas, pykinimas, vėmimas;
  • diskomfortas ar skausmas dešinėje viršutinėje pilvo dalyje;
  • nedidelis karščiavimas, raumenų ir sąnarių skausmai;
  • tamsus šlapimas, šviesios išmatos;
  • odos ir akių pageltimas, žr. geltą;
  • odos niežėjimas.

Pagal ligos eigą: ūminis hepatitas dažnai prasideda panašiai kaip gripas, o simptomai gali trukti kelias savaites. Lėtinis hepatitas gali tyliai pažeisti kepenis ir išryškėti tik išsivysčius cirozei – tuomet atsiranda skysčio kaupimasis pilve, patinimai, kraujavimas, sumišimas.

Kada kreiptis į gydytoją dėl hepatito?

Į šeimos gydytoją ar gydytoją gastroenterologą rekomenduojama kreiptis, jei:

  • pageltote, pamatėte tamsų šlapimą ir šviesias išmatas;
  • ilgai jaučiate nuovargį, pykinimą ar skausmą dešinėje pilvo pusėje;
  • turėjote kontaktą su hepatitu sergančiu asmeniu ar rizikingą kontaktą (nesaugūs lytiniai santykiai, dalijimasis adatomis);
  • kepenų fermentai kraujo tyrime padidėję;
  • anksčiau nebuvote tikrinęs dėl hepatito ir turite rizikos veiksnių;
  • planuojate nėštumą ar esate nėščia – rekomenduojama patikra dėl hepatito B ir kitų infekcijų.

Pasitikrinti dėl hepatito B ir C rekomenduojama bent kartą gyvenime, net jei jaučiatės gerai, nes lėtinės formos ilgai būna be simptomų.

Skubios pagalbos požymiai. Nedelsiant kreipkitės į skubios pagalbos skyrių ar skambinkite 112, jei:

  • atsirado sumišimas, labai didelis mieguistumas, elgesio pokyčiai, sunku pažadinti;
  • vemiate krauju ar išmatos juodos kaip derva;
  • labai stiprus pilvo skausmas ar pilvas smarkiai padidėjo;
  • stiprus kraujavimas, nuolatinis vėmimas ar sunkumas gerti;
  • atsirado labai ryški gelta, kartu su aukšta temperatūra ar sparčiai blogėjančia būkle.

Tai gali būti ūminio kepenų nepakankamumo ar sunkių komplikacijų požymiai.

Hepatito diagnostika

Hepatitas nustatomas kraujo tyrimais ir apžiūra:

  • kepenų fermentų (ALT, AST), bilirubino, kitų kepenų funkcijos rodiklių tyrimas;
  • virusinio hepatito žymenų tyrimai: hepatito A (IgM antikūnai), hepatito B (HBsAg, antikūnai, vėliau HBV DNR), hepatito C (anti-HCV antikūnai, jei teigiami – HCV RNR);
  • autoantikūnų ir kitų tyrimų, jei įtariamas autoimuninis ar kitos kilmės hepatitas;
  • pilvo organų ultragarsinis tyrimas – kepenų sandarai ir komplikacijoms įvertinti;
  • kepenų standumo tyrimas (elastografija) ir kartais biopsija – pažeidimo laipsniui nustatyti lėtinio hepatito atveju.

Apie nustatytą virusinį hepatitą gydytojas pagal tvarką praneša visuomenės sveikatos centrui.

Hepatito gydymas

Gydymas priklauso nuo hepatito rūšies:

  • hepatitas A ir E – dažniausiai simptominis: poilsis, pakankamas skysčių kiekis, alkoholio ir kepenims kenksmingų vaistų vengimas. Dauguma pasveiksta savaime;
  • ūminis hepatitas B – dažniausiai stebėjimas ir palaikomasis gydymas; sunkesniais atvejais – antivirusiniai vaistai. Lėtinis hepatitas B – antivirusiniai vaistai, kontroliuojantys virusą, dažnai ilgai ar visą gyvenimą; reguliarus kepenų stebėjimas;
  • hepatitas C – šiuolaikiniai tiesioginio poveikio antivirusiniai vaistai, kuriuos skiria gydytojas; jie dažniausiai per kelias savaites ar mėnesius visiškai pašalina virusą;
  • alkoholinis hepatitas – visiškas alkoholio atsisakymas, mitybos palaikymas, sunkiais atvejais – ligoninės gydymas;
  • autoimuninis hepatitas – uždegimą slopinantys ir imunitetą mažinantys vaistai;
  • vaistų sukeltas hepatitas – įtariamo vaisto nutraukimas gydytojo nurodymu;
  • komplikacijų gydymas – cirozės, skysčių kaupimosi, kraujavimo, kepenų nepakankamumo priežiūra; kai kuriais atvejais – kepenų transplantacija.

Svarbu: sergant hepatitu, vengti alkoholio, nevartoti vaistų ir žolelių preparatų be gydytojo žinios (ypač paracetamolio dideliais kiekiais), nes kepenys gali būti jautresnės. Dozių ir vaistų pasirinkimą nustato tik gydytojas.

Hepatito prevencija

  • skiepai – nuo hepatito A ir B yra veiksmingos vakcinos; nuo hepatito C vakcinos nėra. Dėl skiepijimo ir skiepų grafiko pasitarkite su šeimos gydytoju;
  • higiena – plauti rankas prieš valgį ir po tualeto, gerti saugų vandenį, plauti daržoves, termiškai apdoroti mėsą ir jūros gėrybes, ypač keliaujant;
  • saugūs lytiniai santykiai – naudoti prezervatyvus, aptarti tyrimus su partneriu;
  • neseksualiniai rizikos veiksniai – nesidalyti švirkštais, adatomis, skustuvais, dantų šepetėliais; tatuiruotes ir auskarus vėrimą daryti tik sterilioje aplinkoje;
  • nėštumo metu – tikrintis dėl hepatito B, kad naujagimis galėtų būti apsaugotas;
  • riboti alkoholį, palaikyti sveiką svorį ir fizinį aktyvumą;
  • reguliariai tikrintis, jei turite rizikos veiksnių.

BIOFIRST klinikoje

BIOFIRST klinikoje pacientams suteikiamos gydytojo gastroenterologo ir šeimos gydytojo konsultacijos, kurių metu įvertinamas kepenų funkcijos tyrimų rezultatas, skiriami virusinio hepatito žymenų tyrimai bei pilvo organų ultragarsinis tyrimas. Nustačius lėtinį virusinį hepatitą ar sudėtingą kepenų ligą, pacientas nukreipiamas pas gydytoją infektologą ar hepatologą tolesniam gydymui. Esant sumišimui, kraujavimui ar sunkiai būklei, reikia nedelsiant kreiptis į skubios pagalbos skyrių.

Klinikoje gali būti atliekama:

Gydytojų gastroenterologų sąrašą rasite čia.

Dažniausiai užduodami klausimai apie hepatitą

Kuo skiriasi hepatitas A, B ir C?

Hepatitas A plinta per užterštą maistą ir vandenį ir lėtine netampa. Hepatitas B plinta per kraują ir lytinius santykius ir gali tapti lėtiniu. Hepatitas C plinta daugiausia per kraują, dažnai tampa lėtiniu, tačiau šiuolaikiniai vaistai gali jį išgydyti.

Ar hepatitas išgydomas?

Priklauso nuo rūšies. Hepatitas A paprastai visiškai praeina savaime. Hepatitas C dažniausiai išgydomas antivirusiniais vaistais. Lėtinis hepatitas B dažniausiai kontroliuojamas vaistais, o visiškas išgijimas pasitaiko rečiau.

Ar galima turėti hepatitą ir to nežinoti?

Taip. Ypač lėtiniai hepatitai B ir C ilgą laiką gali nesukelti simptomų, todėl rekomenduojama pasitikrinti kraujo tyrimu, jei turite rizikos veiksnių.

Kokie skiepai apsaugo nuo hepatito?

Yra vakcinos nuo hepatito A ir B. Nuo hepatito C vakcinos nėra. Skiepai nuo B apsaugo ir nuo hepatito D.

Ar hepatitas užkrečiamas?

Virusinis hepatitas užkrečiamas, bet skirtingai: A ir E – per užterštą maistą ir vandenį, B ir C – per kraują ir (B) lytinius santykius. Alkoholinis, autoimuninis ir vaistų sukeltas hepatitas neužkrečiamas.

Ar sergant hepatitu galima gerti alkoholį?

Ne. Alkoholis papildomai pažeidžia kepenis ir pagreitina komplikacijų atsiradimą, todėl sergant hepatitu jo reikėtų visiškai vengti.

Susiję straipsniai


Atnaujinta: 2026-11-09