Demencija – kas tai?
Demencija – tai bendrinis terminas, apibūdinantis įvairių ligų sukeltą sindromą, pasireiškiantį atminties, mąstymo, orientacijos, kalbos, supratimo, mokymosi gebėjimų bei socialinių įgūdžių praradimu. Tai nėra viena konkreti liga, o, greičiau, kelių patologinių būklių padarinys. Viena dažniausių priežasčių yra Alzheimerio liga, tačiau demenciją gali sukelti ir kitos smegenų ligos, pavyzdžiui, kraujagyslinė demencija, Lewy kūnelių liga ar frontotemporalinė degeneracija. Svarbiausia, kad šis sindromas iš esmės keičia žmogaus gyvenimą – jis ne tik praranda atmintį, bet ir kasdienius gebėjimus, o galiausiai ir savarankiškumą. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, demencija per ateinančius dešimtmečius gali padvigubėti. Tai viena sparčiausiai augančių sveikatos problemų, nes visuomenės visame pasaulyje sparčiai sensta.
Demencijos priežastys ir mechanizmai
Demencija išsivysto dėl įvairių priežasčių, tačiau bendras vardiklis yra smegenų ląstelių žūtis ir jų tarpusavio ryšių nykimas. Tai gali lemti smegenų kraujotakos sutrikimai, degeneraciniai procesai, genetiniai veiksniai ar net infekcijos. Kraujagyslinė demencija dažniausiai atsiranda po insultų ar ilgalaikės kraujagyslių ligos, kai pažeidžiami smegenų audiniai. Lewy kūnelių liga siejama su specifinėmis baltymų sankaupomis, sukeliančiomis haliucinacijas, judėjimo sunkumus. Frontotemporalinė demencija, dažniausiai pasireiškianti jaunesniame amžiuje, suardo žmogaus asmenybę, elgesį ir kalbos gebėjimus. Kiekviena forma turi savų ypatumų, tačiau visų pasekmė – prarandama atmintis, logika ir galiausiai gebėjimas pasirūpinti savimi.
Pirmieji ženklai – kada reikėtų sunerimti?
Kaip irAlzheimerio atveju, demencijos pradžia dažnai būna nepastebima. Žmogus ima pamiršti neseniai įvykusius dalykus, sunkiau susitelkia, jam sunku planuoti ar atlikti paprastesnes užduotis. Atsiranda kalbos nesklandumų, neretai – nuotaikos svyravimų. Artimieji pirmiausia tai sieja su nuovargiu, stresu ar amžiumi, tačiau laikui bėgant požymiai darosi vis aiškesni: pacientas gali pasimesti pažįstamoje aplinkoje, nesugebėti pasirūpinti pinigais, pamesti asmeninius daiktus. Vėliau atsiranda agresyvumas, nerimas, prarandamas realybės pojūtis, kartais pasireiškia kliedesiai ar haliucinacijos.
Kaip nustatoma demencija?
Diagnozuoti demenciją – nelengva užduotis. Ji remiasi ne vien klinikiniais požymiais, bet ir įvairiais tyrimais. Pirmiausia gydytojai vertina paciento atmintį, mąstymą, dėmesį, kalbos gebėjimus. Atliekami neurologiniai ir psichologiniai testai, smegenų vaizdiniai tyrimai, kurie gali parodyti struktūrinius pakitimus. Kraujagyslinės demencijos atveju dažnai matomos insultų žymės, o Alzheimerio atveju – smegenų atrofija. Kartais atliekami ir laboratoriniai tyrimai, padedantys atmesti kitas, panašius simptomus sukeliančias ligas, pavyzdžiui, vitaminų trūkumą ar skydliaukės sutrikimus.
Gydymas – kaip galima padėti?
Šiandien nėra vaisto, galinčio sustabdyti ar išgydyti demenciją. Gydymas skirtas sulėtinti ligos progresavimą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Kai kuriais atvejais skiriami vaistai, kurie padeda palaikyti smegenų veiklą, ypač sergant Alzheimerio liga ar mišriomis formomis. Be to, gydymas apima elgesio simptomų kontrolę – depresijos, nerimo ar agresijos mažinimą. Labai svarbi yra nemedikamentinė pagalba: fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, užimtumo terapija, protinės veiklos palaikymas. Net paprasti ritualai – mėgstamos muzikos klausymas, pasivaikščiojimai gamtoje ar rankdarbiai – gali turėti teigiamą poveikį.
Žvilgsnis į ateitį
Nors šiandien demencija tebėra nepagydoma, mokslas ieško būdų ją pažaboti. Klinikiniai tyrimai nagrinėja naujus vaistus, imunoterapijas, genetinius metodus. Vis garsiau kalbama apie prevenciją – sveiką gyvenimo būdą, reguliarų fizinį aktyvumą, nuolatinį protinį lavinimą, socialinius ryšius. Visa tai gali sumažinti riziką susirgti arba bent jau atitolinti pirmuosius simptomus. Demencija – ne tik medicininė diagnozė, bet ir gyvenimo iššūkis, todėl šalia mokslinės pažangos itin svarbu nepamiršti žmogiškosios pusės: pagarbos, kantrybės ir pagalbos tiems, kuriems liga pamažu atima tapatybę.
Registruotis konsultacijai dėl demencijos požymių galite paspaudę: čia.