Cholesterolis – tai ne tik medicininis terminas, bet ir vis dažniau diskutuojama tema. Nors neretai jis minimas neigiamai, iš tikrųjų cholesterolis yra svarbus mūsų organizmui. Apie tai, kada jis tampa mūsų sąjungininku, o kada – priešu, pasakoja BIOFIRST klinikos gydytoja kardiologė dr. Rasa Karaliūtė.
Cholesterolis: draugas ar priešas mūsų organizmui?
Cholesterolis – gyvybiškai svarbi medžiaga, būtina normaliai žmogaus organizmo veiklai. Jis sudaro kiekvienos ląstelės membranos dalį, dalyvauja hormonų bei vitamino D sintezėje. Taip taip pat yra tulžies rūgščių komponentas, reikalingas riebalams virškinti.
Per parą žmogaus organizmui reikia maždaug 1 g cholesterolio. Didžiąją dalį (apie 600–900 mg) organizmas pasigamina pats, daugiausia kepenyse, o likusi dalis (apie 300–500 mg) gaunama su maistu. Pavyzdžiui, viename vištos kiaušinyje yra 200–250 mg cholesterolio, o 100 g kai kurių rūšių sūrio – apie 100 mg.
„Nors cholesterolis yra būtinas, jo perteklius yra žalingas ir lemia didesnę širdies ir kraujagyslių ligų riziką, todėl turime būti budrūs ir tinkamai jį kontroliuoti“, – sako gyd. dr. R. Karaliūtė. (perkėliau citatą)
„Gerasis“ ir „blogasis“ cholesterolis – kas tai?
Pasak gyd. kardiologės, bendro cholesterolio kiekio ir jo atskirų frakcijų pasiskirstymą kraujyje įvertiname atlikdami lipidogramą. Kadangi cholesterolis nėra vienalytis, jis skirstomas į skirtingas rūšis (frakcijas), be bendrojo cholesterolio tyrimo, kuris rodo visą kraujyje cirkuliuojantį cholesterolį, svarbu įvertinti ir šias atskiras rūšis: MTL cholesterolį, DTL cholesterolį ir trigliceridus.
- MTL (mažo tankio lipoproteinai) cholesterolis, dažnai vadinamas „bloguoju“, perneša cholesterolį iš kepenų į audinius. Per didelis MTL kiekis ilgainiui kaupiasi kraujagyslių sienelėse ir lemia plokštelių susidarymą – šis procesas vadinamas ateroskleroze.
„Vis dėlto pastarųjų metų moksliniai tyrimai sako, kad MTL cholesterolis negali pilnai paaiškinti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos, nes svarbu ne pernešamo cholesterolio kiekis, kurį šis rodiklis atspindi, o pačių MTL dalelių skaičius. Todėl tokį patį MTL cholesterolio kiekį turinčių žmonių širdies ir kraujagyslių ligų rizika gali ženkliai skirtis, nes vienas gali turėti daug MTL dalelių, o kitas mažai, tačiau cholesterolio jos transportuos tą patį kiekį“, – teigia gyd. dr. R. Karaliūtė.
Kad šią riziką būtų galima įvertinti tiksliau, atliekamas papildomas tyrimas – apolipoproteino B nustatymas (tai baltymas, esantis ant MTL dalelių paviršiaus, jo tyrimas parodo, kiek aterosklerotines plokšteles formuojančių dalelių cirkuliuoja kraujyje). Šis tyrimas neįeina į lipidogramą, bet jis suteikia vertingos informacijos, vertinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
- DTL (didelio tankio lipoproteinai) cholesterolis, arba „gerasis“, surenka perteklinį cholesterolį ir grąžina jį į kepenis, kur jis pašalinamas. Didesnis DTL kiekis mažina širdies ligų riziką ir saugo nuo „blogojo“ cholesterolio poveikio.
- Trigliceridai – kitas svarbus rodiklis. „Tai riebalai, suteikiantys organizmui energijos. Tačiau kai jų kiekis viršija normą, ypač jei tuo pat metu padidėjęs „blogasis“ ir sumažėjęs „gerasis“ cholesterolis, tai spartina aterosklerozės vystymąsi“, – įžvalgomis dalijasi kardiologė.
- Lipoproteinas (a). Vis daugiau dėmesio skiriama ir lipoproteinui (a) – paveldimam cholesterolio tipui, turinčiam reikšmingą įtaką širdies ir kraujagyslių ligų rizikai. Tyrimai rodo, kad maždaug vienas iš penkių žmonių turi padidėjusį lipoproteino (a) kiekį, kurio nei sveika mityba, nei fizinis aktyvumas sumažinti negali. Todėl svarbu dar atidžiau koreguoti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius, rūpintis sveika gyvensena.
Dislipidemija – kas tai?
Cholesterolis – būtina medžiaga darniam organizmo funkcionavimui. Nors per didelis jo kiekis simptomų nesukelia ir yra nejaučiamas, per daugelį metų padaro neatitaisomą žalą. Cholesterolio padidėjimas ir atskirų jo frakcijų nuokrypiai nuo normos vadinama dislipidemija. To priežastys gali būti skirtingos. Klaidingai manoma, kad aukštas cholesterolis visada yra tik nesveikos mitybos pasekmė.
- Pirminė dislipidemija dažniausiai kyla dėl genetinių mutacijų ir pasitaiko maždaug 1 iš 250–500 žmonių. Kadangi tai paveldima būklė, tokiose šeimose dažni širdies ir kraujagyslių ligų atvejai bei jaunų giminaičių staigios mirtys. Šis padidėjusio cholesterolio tipas parodo, kad ne visi rizikos veiksniai priklauso nuo gyvenimo būdo – kai kurie yra įrašyti mūsų genuose.
- Antrinė dislipidemija, priešingai, dažniau susijusi su gyvenimo būdu ir kitomis lėtinėmis ligomis. Ją gali lemti mažas fizinis aktyvumas, nesubalansuota mityba, nutukimas, gliukozės apykaitos sutrikimai, nesaikingas alkoholio vartojimas bei lėtinės ligos, tokios kaip inkstų, kepenų ar skydliaukės sutrikimai. Šis tipas parodo, kad mūsų įpročiai ir sveikatos būklė gali tiesiogiai paveikti cholesterolio lygį ir širdies sveikatą.
Kai cholesterolio kiekis kraujyje tampa per didelis – tiek dėl pirminės, tiek dėl antrinės dislipidemijos – prasideda procesai, kurie tiesiogiai pažeidžia kraujagysles. Vystosi arterijų aterosklerozė: „blogasis“ cholesterolis palaipsniui kaupiasi arterijų sienelėse, sukelia uždegimines reakcijas, susidaro aterosklerotinės plokštelės, kurios gali tiesiogiai sukelti miokardo infarktą, insultą ar nestabilią krūtinės anginą.
Cholesterolio kiekis kraujyje: kas ir kada turėtų jį tikrintis?
Padidėjęs cholesterolio kiekis yra rimtas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys, todėl svarbu kuo anksčiau apie jį sužinoti, stebėti dinamiką ir imtis priemonių jam sumažinti.
- Sveikiems suaugusiems, jaunesniems nei 40 m. amžiaus, rekomenduojama lipidogramą kartoti kas 5 metus, jeigu nenustatomi padidėję cholesterolio rodikliai.
- Vyresniems nei 40 m. asmenims lipidogramos kartojimo dažnis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į lipidogramos rezultatus ir kitus esamus širdies bei kraujagyslių ligų rizikos veiksnius.
- Jeigu pacientui jau yra nustatyta širdies liga, jis serga cukriniu diabetu arba reguliariai naudoja cholesterolį mažinančius vaistus, lipidogramą rekomenduojama atlikti bent 1 kartą per metus.
- Jeigu pradedami naudoti cholesterolį mažinantys vaistai arba keičiama jų dozė, būtina atlikti lipidogramos tyrimą gydymo efektyvumui vertinti. Rekomenduotina po 4–12 savaičių.
Kada aukštą cholesterolį rekomenduojama gydyti medikamentais?
Lietuva yra viena iš šalių, kuriose širdies ir kraujagyslių ligos sukelia daugiausiai mirčių. Dėl to cholesterolio kiekio kraujyje stebėjimas tampa ypač svarbus, o ankstyva dislipidemijos diagnostika leidžia laiku imtis priemonių, siekiant sumažinti infarkto, insulto ir kitų komplikacijų riziką.
Ar reikia gydyti dislipidemiją ir kiek mažinti cholesterolį, priklauso nuo individualios širdies ir kraujagyslių ligų rizikos. Šią riziką įvertinti gali šeimos gydytojas arba gydytojas kardiologas. „Paprastai tariant, kuo didesnė širdies ir kraujagyslių ligų rizika, tuo griežčiau vertinami cholesterolio rodikliai ir aktyviau pradedamas dislipidemijos gydymas. Pavyzdžiui, 40 metų sveikam ir fiziškai aktyviam žmogui, kurio MTL („blogojo“ cholesterolio) lygis siekia 2,5–3,0 mmol/l, dažniausiai pakanka keisti savo mitybą ir gyvenimo įpročius. Na, o asmeniui, kuris jau patyrė miokardo infarktą, toks pats MTL rodiklis vertinamas kur kas griežčiau – jam beveik visada rekomenduojamas medikamentinis gydymas, siekiant sumažinti pakartotinio infarkto riziką“, – sako gyd. kardiologė dr. R. Karaliūtė.
Pagal širdies ir kraujagyslių ligų riziką pacientai skirstomi į skirtingas grupes, kurios nusako, kada reikalingas intensyvesnis gydymas.
- Labai didelės kardiovaskulinės rizikos pacientai – tai asmenys, kurie jau patyrė miokardo infarktą, insultą arba praeinantį smegenų išemijos priepuolį, jiems atliktos širdies kraujagyslių procedūros (stentavimas ar šuntavimas) arba nustatyta reikšminga širdies ar miego arterijų stenozė (daugiau nei 50 proc.). Tokiu atveju, jei MTL („blogojo“ cholesterolio) rodiklis viršija 1,4 mmol/l, rekomenduojamas kombinuotas gydymas, apimantis tiek gyvenimo būdo pokyčius, tiek vaistus.
- Didelės rizikos pacientai – tai asmenys, turintys bent vieną ryškų rizikos veiksnį, pavyzdžiui, bendras cholesterolis virš 8 mmol/l, MTL virš 4,9 mmol/l, kraujospūdis 180/110 mmHg ar didesnis, arba ilgiau nei 10 metų sergantys 2 tipo cukriniu diabetu be organų pažaidos. Jei tokių pacientų MTL viršija 1,8 mmol/l, dažniausiai rekomenduojamas kombinuotas gydymas, derinant gyvenimo būdo pokyčius ir vaistus.
Mityba ir cholesterolio kontrolė
Vienas svarbiausių būdų kontroliuoti cholesterolio kiekį kraujyje – tinkama mityba. Šiuo metu nėra vitaminų ar maisto papildų, kurie reikšmingai sumažintų „blogąjį“ cholesterolį ir apsaugotų nuo širdies bei kraujagyslių ligų ateityje, todėl pirmenybę verta teikti visavertei, subalansuotai mitybai.
Širdies ligų prevencijai rekomenduojama vadovautis Viduržemio jūros regiono mitybos principais: valgyti kuo mažiau perdirbtų produktų, gaminti maistą namuose, rinktis pilno grūdo produktus, sudėtinius angliavandenius, įvairias daržoves ir vaisius, ankštinius produktus, žuvį bei kitas jūros gėrybes. Mėsos reikėtų vartoti nedaug, pageidautina baltą (paukštiena, triušiena), vengiant raudonos ir riebios. Riebalų pasirinkimas taip pat svarbus: pirmenybė – augaliniams aliejams, vengiant gyvulinės kilmės ir tropinių vaisių riebalų.
„Ypač reikėtų vengti transriebalų, kurie dažniausiai randami keptuose produktuose, saldainiuose, konditerijos gaminiuose ir kituose gaminiuose, kuriuose naudojami iš dalies hidrinti aliejai. Transriebalai susidaro kaitinant augalinius aliejus, todėl svarbu atidžiai tikrinti produktų sudėtį. Naudinga taip pat riboti paprastuosius angliavandenius – atsisakyti saldintų gėrimų, riboti baltos duonos gaminius ir kitus produktus, kuriuose daug cukraus“, – patarimais dalijasi kardiologė.
Tinkamai koreguojant mitybą, dažniausiai galima gerokai sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje. Ypač jei problema – trigliceridų perteklius. Tačiau esant padidėjusiam „blogajam cholesteroliui“, mitybos pokyčių poveikis yra žymiai mažesnis. Tokiu atveju gali prireikti ir papildomų gydymo priemonių.
Fizinis aktyvumas ir cholesterolio kontrolė: kaip judėjimas saugo širdį
Fizinis aktyvumas – labai svarbus būdas kovoti su padidėjusiu cholesteroliu. Reguliarus judėjimas ne tik gerina bendrą savijautą, bet ir tiesiogiai veikia kraujo riebalų apykaitą, mažindamas „blogojo“ cholesterolio kiekį. Net nedidelis svorio sumažėjimas – apie 5–10 proc. kūno masės – gali ženkliai pagerinti cholesterolio rodiklius ir sumažinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką ateityje.
Be to, fizinis aktyvumas yra vienintelė priemonė, galinti padidinti „gerojo“ cholesterolio – didelio tankio lipoproteinų – kiekį kraujyje. Europos kardiologų draugija rekomenduoja suaugusiems per savaitę skirti bent 150–300 minučių vidutinio intensyvumo treniruočių, kai kvėpavimas pagreitėja, bet dar galima kalbėtis, arba 75–150 minučių intensyvesnių pratimų, kai pokalbį palaikyti tampa sunku. Reguliarus judėjimas tampa ne tik sveikos širdies pagrindu, bet ir svarbia prevencijos priemone, padedančia kontroliuoti cholesterolio lygį.
(Ne)pagrįsta fitosterolių nauda
Apie cholesterolio mažinimą kalbama daug, tačiau ne visos priemonės, kuriomis tikime, iš tiesų veiksmingos. Nors stebuklingų papildų nėra, moksliniai tyrimai rodo, kad tinkama mityba ir kai kurios natūralios medžiagos gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje.
Vienos tokių medžiagų yra fitosteroliai – augaluose randamos medžiagos, savo struktūra panašios į cholesterolį. Patekusios į žarnyną, jos „konkuruoja“ su maisto cholesteroliu ir trukdo jam patekti į kraujotaką. Yra duomenų, kad kasdien sunaudojant 2 g fitosterolių galima tikėtis sumažinti blogąjį cholesterolį 7–10 proc. Natūraliai fitosterolių daugiausiai yra daržovių aliejuose, kur kas mažiau pačiose daržovėse, vaisiuose, ankštiniuose produktuose ir riešutuose. Vis dėlto nėra įrodymų, kad fitosteroliai, vartojami papildų pavidalu, reikšmingai sumažintų širdies ir kraujagyslių ligų riziką, t.y., miokardo infarkto ar insulto dažnį.
Paminėtinos ir tirpiosios skaidulos, ypač beta gliukanai, kurių gausu avižose ir miežiuose. Šios skaidulos padeda sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, nes suriša dalį tulžies rūgščių ir skatina organizmą naudoti daugiau cholesterolio jų gamybai. Norint pajusti poveikį, per dieną reikėtų suvartoti bent 3–10 g beta gliukanų (maždaug 100 g sausų avižų).
Žuvų taukai ir raudonieji ryžiai: ką reikia žinoti?
„Nors žuvų taukų papildai dažnai siejami su cholesterolio mažinimu, realybė kitokia. Tik labai išgryninta eikozapentaeno rūgštis (EPA), viena iš omega-3 riebalų rūgščių, gali padėti gydyti dislipidemiją, kai kraujyje vyrauja trigliceridai. Efektyvi dozė yra gana didelė – apie 4 g per parą – ir ji turėtų būti derinama su kitais cholesterolį mažinančiais vaistais. Įprastuose papilduose EPA kiekis siekia tik 300–600 mg, todėl jų poveikis menkas. Be to, jei problema – padidėjęs „blogasis“ cholesterolis (MTL), žuvų taukai nepadės – priešingai, gali neženkliai net padidinti MTL („blogojo cholesterolio“) kiekį kraujyje“, – teigia dr. R.Karaliūtė.
Kai kalbame apie cholesterolio mažinimą, dažnai minimi ir raudonųjų ryžių papildai, atkeliavę iš tradicinės kinų medicinos. Juose pagrindinė veiklioji medžiaga – monakolinas K. Jis struktūriškai labai panašus į lovastatiną – vieną iš pirmųjų medikamentų padidėjusiam cholesteroliui gydyti. Lovastatinas priklauso statinų grupei, kurių efektyvumas įrodytas daugybėje klinikinių tyrimų.
Tačiau, nors idėja atrodo patraukli, realybė kitokia. Remiantis paskutinėmis Europos kardiologų draugijos rekomendacijomis, raudonųjų ryžių papildai nėra laikomi tinkama priemone dislipidemijai gydyti. Papildų gamyba nėra griežtai kontroliuojama, todėl dažnai neaišku, kiek monakolino K iš tikrųjų yra produkte, o tai apsunkina cholesterolio mažinimo poveikio prognozę. Be to, trūksta patikimų duomenų, kad šie papildai būtų saugūs ilgalaikėje perspektyvoje. Kai kuriuose raudonųjų ryžių produktuose taip pat randamas citrininas – natūralus toksinas, galintis pažeisti inkstus (jų kiekis dažnai viršija leistinas normas).
Dėl šių priežasčių ekspertai rekomenduoja pasikliauti patikrintais gydymo metodais ir konsultuotis su gydytoju prieš pradedant vartoti bet kokius papildus cholesteroliui mažinti.
Medikamentinis gydymas – svarbu vartoti tinkamai
Kai, nepaisant mitybos pokyčių ir didesnio fizinio aktyvumo, cholesterolio kiekis kraujyje sumažėja nepakankamai, dažnai skiriami vaistai cholesteroliui mažinti. Pabrėžtina, kad vaistai cholesteroliui mažinti turi būti geriami kasdien ir naudojami dažniausiai visą gyvenimą. Dislipidemijos gydymui gali būti skiriami kelių rūšių vaistai:
- statinai, kurie slopina cholesterolio gamybą kepenyse,
- fibratai, kurie mažina trigliceridų kiekį kraujyje,
- medikamentai, slopinantys cholesterolio absorbaciją žarnyne (ezetimibas),
- ypač efektyvūs naujieji vaistai – PCSK-9 inhibitoriai.
Kiekvienas iš jų veikia šiek tiek skirtingai, tačiau bendras tikslas – sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje ir taip apsaugoti širdį bei kraujagysles.
Lietuvoje dažniausiai skiriami aukšto efektyvumo statinai (pvz., atorvastatinas ir rozuvastatinas). Šie vaistai gali sumažinti „blogojo“ cholesterolio lygį net apie 50 proc. Klinikiniai tyrimai patvirtina, kad ilgalaikis jų vartojimas ne tik veiksmingai reguliuoja cholesterolį, bet ir žymiai sumažina širdies infarkto, insulto bei staigios mirties riziką.
Cholesterolis – būtina organizmui medžiaga, tačiau svarbu išlaikyti tinkamą „gerojo“ (DTL) ir „blogojo“ (MTL) cholesterolio santykį organizme, kad širdies ir kraujagyslių sistema funkcionuoti sveikai. Taigi svarbu reguliariai tikrinti cholesterolio rodiklius, sveikai maitintis, judėti ir, esant poreikiui, laikytis gydytojo rekomenduojamo gydymo.