Pienligė yra viena dažniausiai pasitaikančių moterų lyties takų grybelinių infekcijų, su kuria bent kartą gyvenime susiduria didžioji dalis moterų. Vis dėlto ši būklė neretai painiojama su kitomis makšties ligomis, o jos simptomai ne visada priimami rimtai ir gydomi laiku. Apie pienligę, jos atsiradimo priežastis, būdingus simptomus ir gydymo galimybes pasakoja BIOFIRST klinikos gydytoja akušerė-ginekologė Rasa Kučinskaitė.
Pienligė ir jos simptomai
Pienligė, mediciniškai vadinama makšties kandidoze, yra viena dažniausių grybelinių infekcijų. Ją sukelia Candida genties grybeliai, dažniausiai Candida albicans, kurie natūraliai gyvena žmogaus organizme – odoje, burnoje, žarnyne ir makštyje. Pasak gydytojos akušerės-ginekologės Rasos Kučinskaitės, įprastomis sąlygomis šių mikroorganizmų augimą kontroliuoja „gerosios“ bakterijos ir imuninė sistema. Tačiau sutrikus jų pusiausvyrai, grybeliai ima sparčiau daugintis ir sukelia uždegimą. Pienligė nėra laikoma pavojinga liga, tačiau ji gali sukelti didelį diskomfortą ir pabloginti gyvenimo kokybę.
„Dažniausi pienligės simptomai – stiprus niežėjimas makšties srityje, deginimo jausmas, paraudimas ir patinimas. Būdingos tirštos, baltos, varškę primenančios išskyros, kurios dažniausiai neturi nemalonaus kvapo. Kai kurios moterys jaučia skausmą ar perštėjimą šlapinantis ar lytinių santykių metu. Simptomų intensyvumas gali skirtis – nuo lengvo diskomforto iki itin varginančių pojūčių, trukdančių kasdienę veiklą“, teigia akušerė-ginekologė.
Lytiniai santykiai infekcijos metu
Pasak gyd. R. Kučinskaitės, nors pienligė nėra laikoma tipine lytiškai plintančia infekcija, tokia kaip chlamidiozė ar gonorėja, ji vis dėlto gali būti perduodama lytinių santykių metu. Tačiau svarbu pabrėžti, kad tai nėra pagrindinis šios infekcijos atsiradimo kelias. Candida genties grybeliai natūraliai gyvena daugelio žmonių organizme ir įprastomis sąlygomis nesukelia jokių nusiskundimų. Pienligė dažniausiai išsivysto tuomet, kai sutrinka organizmo mikrofloros ar imuninės sistemos pusiausvyra, todėl ji dažniau yra vidinių organizmo pokyčių, o ne tiesioginio užsikrėtimo pasekmė.
Vis dėlto lytiniai santykiai gali tapti veiksniu, kuris išprovokuoja pienligės atsiradimą arba paūmėjimą. Intymus kontaktas gali pakeisti makšties mikroflorą, sukelti mechaninį dirginimą, o tai sudaro palankesnes sąlygas grybelio dauginimuisi. Be to, jei vienas iš partnerių turi aktyvią grybelinę infekciją, Candida grybeliai gali būti perduoti kitam partneriui.
Vyrai dažnai būna besimptomiai grybelio nešiotojai, tačiau kai kuriais atvejais jiems taip pat gali pasireikšti simptomai – paraudimas, niežėjimas ar deginimo pojūtis lytinių organų srityje. Tokiose situacijose moters pienligė gali kartotis, net ir po sėkmingo gydymo. Dėl šios priežasties, pasikartojančių infekcijų atveju, gydytojai kartais rekomenduoja gydyti abu partnerius, net jei vienas iš jų nejaučia ryškių simptomų, įžvalgomis dalijasi specialistė.
Svarbu pabrėžti, kad pienligė neturėtų būti siejama su neištikimybe ar prasta higiena. Tai dažnas ir daugeliu atvejų lengvai gydomas sutrikimas, susijęs su hormoniniais pokyčiais, imuniteto būkle ar gyvenimo būdo veiksniais.
Ir paauglėms, ir menopauzę išgyvenančioms moterims
Pienligės atsiradimą lemia ne vienas konkretus veiksnys, o visas tarpusavyje susijusių aplinkybių kompleksas. Vienas svarbiausių veiksnių – nusilpusi imuninė sistema. Kai organizmo apsauginės funkcijos susilpnėja dėl ligų, pervargimo ar lėtinio streso, natūrali mikroorganizmų pusiausvyra sutrinka, o Candida grybeliai ima sparčiai daugintis.
Didelę reikšmę turi ir hormoniniai pokyčiai. Nėštumo metu, menstruacinio ciklo svyravimų laikotarpiu ar vartojant hormoninę kontracepciją keičiasi makšties terpė. Tai sudaro palankesnes sąlygas grybelio augimui. Neatsitiktinai pienligė dažniau diagnozuojama nėščioms moterims ar brendimo bei menopauzės laikotarpiu.
Vienas dažniausių pienligę provokuojančių veiksnių – antibiotikų vartojimas. Šie vaistai naikina ne tik ligas sukeliančias bakterijas, bet ir „gerąsias“ bakterijas, kurios saugo nuo grybelio dauginimosi. Dėl to net ir trumpas antibiotikų kursas gali sukelti pienligės simptomus.
Reikšmingą vaidmenį atlieka ir lėtinės ligos, ypač cukrinis diabetas. Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje ir audiniuose sudaro itin palankią terpę Candida grybeliams. Taip pat riziką didina nutukimas, hormoniniai sutrikimai ir tam tikri vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai (vaistai, slopinantysuždegimą ir imuninės sistemos aktyvumą).
Gyd. R. Kučinskaitės teigimu aptempti, sintetiniai drabužiai ir apatinis trikotažas trukdo odai kvėpuoti, sudaro šiltą ir drėgną aplinką – idealią terpę grybelinėms infekcijoms. Taip pat svarbu paminėti netinkamą intymią higieną. Per dažnas prausimasis agresyviais prausikliais, makšties plovimai ar kvapnios higienos priemonės gali pažeisti natūralią mikroflorą ir paskatinti infekcijos vystymąsi. Taip pat ilgas drėgnų drabužių nešiojimas, pavyzdžiui, po sporto ar maudynių, padidina pienligės riziką.
Grybelinės infekcijos diagnozavimas
Dažniausiai pienligė diagnozuojama ginekologinės apžiūros metu, kai gydytojas įvertina moters skundus, makšties srities būklę ir išskyrų pobūdį. Baltos, tirštos, varškę primenančios išskyros, stiprus niežėjimas ar deginimo pojūtis – dažniausi požymiai, leidžiantys specialistui įtarti grybelinę infekciją.
„Esant neaiškiems atvejams arba jei simptomai yra neįprasti, atliekamas makšties išskyrų tepinėlis ir pasėlis, siekiant tiksliai nustatyti Candida rūšį ir jos jautrumą priešgrybeliniams vaistams. Tai ypač svarbu tais atvejais, kai pienligė pasikartoja, gydymas nepadeda arba simptomai intensyvėja“, medicinine praktika dalijasi gyd. akušerė-ginekologė.
Kai kurioms moterims pienligė gali būti besimptomė arba sukelti tik labai lengvus, beveik nepastebimus pojūčius – minimalų niežėjimą ir diskomfortą ar nedidelį išskyrų kiekį. Tokiais atvejais infekcija dažnai nustatoma atsitiktinai, pavyzdžiui, atliekant profilaktinius ginekologinius tyrimus arba dėl kitų sveikatos priežasčių.
Visgi, pasak R. Kučinskaitės, besimptomė pienligė gali tapti lėtine arba pasikartojančia problema, ypač jei egzistuoja rizikos veiksniai, tokie kaip hormoniniai svyravimai, cukrinis diabetas, nusilpusi imuninė sistema ar dažnas antibiotikų vartojimas. Ilgainiui nepastebėta infekcija gali sukelti nuolatinį mikrofloros disbalansą ir sudaryti palankias sąlygas grybelio dauginimuisi.
Mityba, gyvenimo būdas, antibiotikai
„Kaip jau ir buvo minėta, mityba ir gyvenimo būdas turi didelę įtaką organizmo mikrofloros pusiausvyrai. Per didelis cukraus vartojimas, nepakankamas miegas, nuolatinis stresas, dažnas ar netinkamas antibiotikų vartojimas silpnina imunitetą“, sako gyd. akušerė-ginekologė Rasa Kučinskaitė.
Antibiotikai veikia plačiai – jie naikina ne tik ligą sukeliančias bakterijas, bet ir naudingąsias bakterijas, kurios palaiko natūralią organizmo mikrofloros pusiausvyrą, ypač makštyje ir žarnyne. Kai šios „gerosios“ bakterijos sunaikinamos, Candida grybeliai netenka natūralios kontrolės ir ima sparčiai daugintis. Rizika ypač padidėja vartojant plataus spektro antibiotikus, taip pat tuomet, kai antibiotikai vartojami dažnai arba be aiškios medicininės būtinybės.
Siekiant sumažinti šią riziką, antibiotikus būtina vartoti atsakingai – tik gydytojui paskyrus, griežtai laikantis rekomenduojamos dozės ir kurso trukmės. Taip pat svarbu pasirūpinti mikrofloros atkūrimu, nes ji yra viena pagrindinių natūralių organizmo apsaugos linijų. Pasitarus su gydytoju, gali būti naudinga vartoti probiotikus, kurių sudėtyje esančios gyvosios bakterijos padeda greičiau atkurti žarnyno ir makšties mikrofloros pusiausvyrą, stiprina vietinį imunitetą ir gali sumažinti pienligės pasikartojimo riziką. Probiotikai ypač aktualūs moterims, kurioms pienligė linkusi kartotis, dėsto medikė.
Pienligės gydymas ir pasikartojimo prevencija
Pienligės gydymas priklauso nuo simptomų intensyvumo, infekcijos pasikartojimo dažnio ir individualios moters sveikatos būklės. Dažniausiai skiriami vietiniai priešgrybeliniai vaistai – makšties žvakutės, kapsulės ar kremai, kurie veikia tiesiogiai infekcijos židinyje. Lengvesniais atvejais toks gydymas būna pakankamas ir greitai sumažina nemalonius simptomus. Esant sunkesnei ar dažnai pasikartojančiai pienligei, gydytojas gali skirti ir geriamuosius priešgrybelinius vaistus. Kartais skiriamas net ilgalaikis 3 – 6 mėnesių gydymo kursas.
„Labai svarbu neapsiriboti savarankišku gydymu vaistinėje įsigytais preparatais, ypač jei simptomai kartojasi ar visiškai neišnyksta. Ne visos makšties infekcijos yra pienligė, todėl netinkamas gydymas gali tik pabloginti situaciją ir uždelsti teisingą diagnozę“, – pabrėžia gyd. akušerė-ginekologė Rasa Kučinskaitė.
Pasikartojančios pienligės atvejais neretai rekomenduojama įvertinti ir lytinio partnerio būklę. Nors vyrai dažnai nejaučia jokių simptomų, jie gali būti grybelio nešiotojai, todėl gydymas abiem partneriams kartais padeda išvengti nuolat besikartojančios infekcijos.
Pienligės prevencija
Ne mažiau svarbi ir prevencija. Gydytoja pataria dėvėti laisvesnius, natūralių audinių drabužius, vengti ilgai būti su drėgnais drabužiais, riboti saldžių produktų vartojimą, rūpintis kokybišku miegu ir streso valdymu. Intymiai higienai rekomenduojama rinktis švelnias, bekvapes priemones ir vengti makšties plovimų, galinčių pažeisti natūralią mikroflorą. Taip pat svarbu atsakingai vartoti antibiotikus ir, esant poreikiui, pasitarus su gydytoju, pasirūpinti mikrofloros atkūrimu.
Nors pienligė – nemaloni, tačiau, dažniausiai, lengvai gydoma būklė. Laiku atpažinti simptomai, tinkamas gydymas ir dėmesys savo organizmui padeda ne tik greitai atsikratyti infekcijos, bet ir sumažinti jos pasikartojimo riziką ateityje.