Plaučių uždegimas, dar vadinamas pneumonija, – tai vieno arba abiejų plaučių infekcija, sukelianti plaučių audinio ir alveolių uždegimą. Alveolėse gali kauptis skystis ar pūliai, todėl gali pasunkėti kvėpavimas ir sumažėti organizmo aprūpinimas deguonimi. Plaučių uždegimą dažniausiai sukelia bakterijos arba virusai, rečiau – grybeliai ar į kvėpavimo takus patekusios maisto ar skysčių dalelės.
Ligos eiga gali būti įvairi – nuo lengvos, kai žmogus gydomas namuose, iki sunkios, kai prireikia gydymo ligoninėje. Didesnė sunkių komplikacijų rizika yra kūdikiams, vyresniems nei 65 metų žmonėms, sergantiems lėtinėmis širdies ar plaučių ligomis bei žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi.
Plaučių uždegimas – simptomai
Plaučių uždegimui būdinga:
- kosulys, kartais su atsikosėjimu;
- karščiavimas, šaltkrėtis ir prakaitavimas;
- dusulys ar pasunkėjęs kvėpavimas;
- krūtinės skausmas, ypač kosint ar giliai įkvepiant;
- nuovargis ir bendras silpnumas;
- sumažėjęs apetitas;
- kūno ar raumenų skausmai;
- rečiau – pykinimas, vėmimas ar viduriavimas;
- vyresniems žmonėms gali pasireikšti sumišimas ar pakitęs sąmoningumas.
Simptomai gali atsirasti staiga arba vystytis palaipsniui per kelias dienas. Jų intensyvumas priklauso nuo infekcijos sukėlėjo, žmogaus amžiaus ir bendros sveikatos būklės.
Diagnostika
Plaučių uždegimas diagnozuojamas remiantis:
- gydytojo konsultacija ir paciento nusiskundimų įvertinimu;
- ligos istorijos ir galimų rizikos veiksnių įvertinimu;
- plaučių išklausymu stetoskopu;
- kraujo tyrimais, padedančiais įvertinti infekciją;
- krūtinės ląstos rentgenograma, leidžiančia nustatyti uždegimo vietą ir apimtį;
- deguonies kiekio kraujyje įvertinimu pulsoksimetru;
- kai kuriais atvejais – skreplių tyrimu, siekiant nustatyti galimą infekcijos sukėlėją;
- prireikus – kitais vaizdiniais ar laboratoriniais tyrimais.
Papildomų tyrimų gali prireikti, jei liga yra sunki, žmogus yra vyresnio amžiaus, gydomas ligoninėje arba turi kitų sveikatos sutrikimų.
Plaučių uždegimas – gydymas ir priežiūra
Gydymas priklauso nuo plaučių uždegimo priežasties, ligos sunkumo, paciento amžiaus ir bendros sveikatos būklės. Gali būti taikoma:
- antibiotikai, jei plaučių uždegimą sukėlė bakterinė infekcija;
- pakankamas poilsis;
- pakankamas skysčių vartojimas;
- vaistai karščiavimui ir skausmui mažinti, jei juos vartoti rekomenduoja gydytojas ar vaistininkas;
- deguonies terapija, jei kraujyje trūksta deguonies;
- gydymas ligoninėje, jei liga yra sunki arba kyla komplikacijų.
Antibiotikai neveikia virusų, todėl jie skiriami ne kiekvienu plaučių uždegimo atveju. Jei gydytojas paskyrė antibiotikų, svarbu vartoti juos taip, kaip nurodyta, ir nenutraukti gydymo savavališkai.
Pasveikimas gali užtrukti. Nors dalis simptomų pradeda mažėti per kelias dienas ar savaites, nuovargis ir kosulys kai kuriems žmonėms gali išlikti ilgiau.
Dažniausiai užduodami klausimai
Plaučių uždegimas gali būti tiek lengvas, tiek sunkus ir pavojingas gyvybei. Didesnė komplikacijų rizika yra kūdikiams, vyresniems žmonėms ir asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ar plaučių ligomis arba turintiems nusilpusį imunitetą.
Ne. Antibiotikai skiriami bakteriniam plaučių uždegimui gydyti. Jei infekciją sukėlė virusas, antibiotikai jos neveikia. Gydymo būdą parenka gydytojas, įvertinęs tikėtiną ligos priežastį ir jos sunkumą.
Lengvesniais atvejais, kai bendra žmogaus būklė yra gera ir gydytojas nenustato hospitalizacijos poreikio, plaučių uždegimas gali būti gydomas namuose. Sunkesniais atvejais gali prireikti gydymo ligoninėje, deguonies ar kitų medicininių priemonių.
Pasveikimo trukmė priklauso nuo ligos sunkumo, sukėlėjo, amžiaus ir bendros sveikatos būklės. Daugeliui žmonių pagrindiniai simptomai pagerėja per 2–4 savaites, tačiau nuovargis ar kosulys gali išlikti ilgiau.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei vargina dusulys, krūtinės skausmas, užsitęsęs kosulys, aukšta temperatūra ar atsikosėjama pūlingomis gleivėmis. Jei žmogui labai sunku kvėpuoti, jis pradeda mėlynuoti, atkosėja kraujo, staiga tampa sumišęs ar jo nepavyksta pažadinti, būtina skubi medicininė pagalba.