Plaučių vėžys – tai piktybinė liga, kai plaučių audiniuose pradeda nekontroliuojamai daugintis pakitusios ląstelės ir formuojasi piktybinis navikas. Skiriami du pagrindiniai plaučių vėžio tipai: nesmulkialąstelinis ir smulkialąstelinis plaučių vėžys. Nesmulkialąstelinis plaučių vėžys yra dažnesnis. Pagrindinis plaučių vėžio rizikos veiksnys yra rūkymas, tačiau liga gali išsivystyti ir nerūkantiems žmonėms.
Plaučių vėžys ankstyvosiose stadijose dažnai nesukelia jokių aiškių simptomų, todėl kai kuriais atvejais liga nustatoma atliekant tyrimus dėl kitos priežasties. Ligai progresuojant gali atsirasti užsitęsęs kosulys, dusulys, krūtinės skausmas, kraujo atkosėjimas, nepaaiškinamas svorio kritimas ar ilgalaikis nuovargis.
Plaučių vėžys – simptomai
Plaučių vėžiui būdinga:
- ilgai nepraeinantis arba stiprėjantis kosulys;
- pasikartojančios kvėpavimo takų ar plaučių infekcijos;
- dusulys ar pasunkėjęs kvėpavimas;
- krūtinės, nugaros ar peties skausmas, ypač kosint ar giliai įkvepiant;
- kraujo atkosėjimas;
- užkimęs balsas;
- švokštimas;
- nuolatinis nuovargis ir silpnumas;
- sumažėjęs apetitas;
- nepaaiškinamas svorio kritimas;
- rijimo sunkumai;
- kai kuriais atvejais – veido ar kaklo patinimas.
Šie simptomai nebūtinai reiškia plaučių vėžį – juos gali sukelti ir kitos ligos. Tačiau užsitęsęs kosulys, kraujo atkosėjimas, nepaaiškinamas svorio kritimas ar naujai atsiradęs dusulys yra priežastys kreiptis į gydytoją ir išsiaiškinti simptomų priežastį.
Diagnostika
Plaučių vėžys diagnozuojamas remiantis:
- gydytojo konsultacija ir paciento anamneze;
- simptomų bei rizikos veiksnių įvertinimu;
- fiziniu ištyrimu;
- kraujo tyrimais;
- krūtinės ląstos rentgenograma;
- krūtinės ląstos kompiuterine tomografija (KT);
- bronchoskopija, kai jos reikia;
- naviko audinio biopsija ir histologiniu ištyrimu;
- prireikus – papildomais tyrimais, padedančiais nustatyti ligos išplitimą.
Vien rentgeno tyrimo ne visada pakanka plaučių vėžiui patvirtinti. Jei tyrimų metu nustatomas įtartinas pakitimas, gali būti atliekama biopsija – paimamas audinio mėginys ir ištiriamas laboratorijoje.
Nustačius plaučių vėžį, svarbu nustatyti jo tipą ir stadiją, įvertinti naviko dydį, vietą bei tai, ar liga išplitusi į limfmazgius ar kitus organus. Šie duomenys padeda parinkti tinkamiausią gydymą.
Plaučių vėžys – gydymas ir priežiūra
Gydymas priklauso nuo plaučių vėžio tipo, ligos stadijos, naviko savybių ir bendros paciento sveikatos būklės. Gali būti taikoma:
- chirurginis naviko pašalinimas;
- spindulinė terapija;
- chemoterapija;
- imunoterapija;
- taikinių terapija, kai nustatomi tam tikri naviko genetiniai pokyčiai;
- kelių gydymo metodų deriniai;
- simptominis ir paliatyvus gydymas, padedantis kontroliuoti simptomus ir gerinti gyvenimo kokybę.
Ankstyvos stadijos nesmulkialąstelinio plaučių vėžio atveju, kai naviką galima pašalinti, gali būti atliekama operacija. Priklausomai nuo ligos savybių, prieš operaciją arba po jos gali būti skiriama chemoterapija, imunoterapija ar taikinių terapija.
Smulkialąstelinis plaučių vėžys dažniausiai gydomas sisteminiu gydymu, tokiu kaip chemoterapija ir imunoterapija, o kai kuriais atvejais gydymas derinamas su spinduline terapija. Gydymo planą individualiai parenka gydytojų komanda.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ne. Ankstyvosiose stadijose plaučių vėžys gali nesukelti jokių simptomų. Todėl užsitęsusių ar neaiškių kvėpavimo sistemos simptomų nereikėtų ignoruoti.
Taip. Nors rūkymas yra pagrindinis plaučių vėžio rizikos veiksnys, liga gali išsivystyti ir niekada nerūkiusiems žmonėms. Riziką taip pat gali didinti pasyvus rūkymas, kai kurių cheminių medžiagų poveikis, oro tarša, radonas ir kiti veiksniai.
Ne. Kosulį gali sukelti daugybė kitų ligų, pavyzdžiui, infekcijos, astma ar lėtinės kvėpavimo takų ligos. Tačiau jei kosulys nepraeina, stiprėja arba kartu atsiranda dusulys, krūtinės skausmas ar atkosėjama kraujo, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Pirmiausia gali būti atliekama krūtinės ląstos rentgenograma ir KT tyrimas. Nustačius įtartiną pakitimą, gali būti atliekama bronchoskopija ar biopsija. Audinio ištyrimas padeda patvirtinti diagnozę ir nustatyti naviko tipą.
Gydymo galimybės ir prognozė priklauso nuo vėžio tipo, ligos stadijos, naviko savybių ir bendros žmogaus sveikatos būklės. Anksti nustačius ligą, gydymo galimybės dažniausiai yra platesnės.
Į gydytoją rekomenduojama kreiptis, jei kosulys nepraeina ar stiprėja, atsiranda nuolatinis dusulys, krūtinės skausmas, kraujo atkosėjimas, nepaaiškinamas svorio kritimas ar ilgalaikis nuovargis. Kraujo atkosėjimą reikėtų įvertinti kuo greičiau.