Plokščiapadystė – tai pėdos būklė, kai išilginis pėdos skliautas yra žemas arba jo beveik nėra, todėl stovint pėdos vidinė dalis labiau remiasi į grindis. Plokščiapadystė yra gana dažna ir ne visada laikoma liga – ypač vaikams ji gali būti įprasta pėdos vystymosi dalis. Daugeliui žmonių plokščiapadystė nesukelia jokių simptomų ir gydymo nereikia.
Vaikystėje pėdos skliautas palaipsniui formuojasi augant, todėl mažų vaikų plokščiapadystė dažnai yra fiziologinė. Tačiau suaugus plokščiapadystė gali būti įgimta arba išsivystyti dėl pėdos raiščių ir sausgyslių pokyčių, traumų, didesnės kūno masės, amžiaus ar kitų būklių.
Plokščiapadystė – simptomai
Plokščiapadystei būdinga:
- žemas arba visai neišreikštas pėdos skliautas;
- pėdos vidinės dalies didesnis prisilietimas prie žemės stovint;
- pėdos krypimas arba „virtimas“ į vidų;
- greičiau nusidėvintys batų vidiniai kraštai;
- pėdų ar čiurnų skausmas;
- pėdų nuovargis po ilgesnio vaikščiojimo ar stovėjimo;
- skausmas gali plisti į blauzdą, kelį ar klubo sritį;
- kai kuriais atvejais – pusiausvyros ar vaikščiojimo sunkumai.
Plokščiapadystė gali būti vienoje arba abiejose pėdose. Jei anksčiau pėdos skliautas buvo normalus, o vėliau jis palaipsniui suplokštėjo, ypač jei atsirado skausmas ar tinimas, rekomenduojama kreiptis į gydytoją.
Diagnostika
Plokščiapadystė diagnozuojama remiantis:
- gydytojo ortopedo-traumatologo ar kito specialisto konsultacija;
- pėdos formos ir padėties įvertinimu stovint bei vaikštant;
- pėdos skliauto, čiurnos ir aplinkinių audinių apžiūra;
- pėdos bei čiurnos judesių įvertinimu;
- raumenų, sausgyslių ir raiščių būklės įvertinimu;
- prireikus – rentgenologiniu ar kitu vaizdiniu tyrimu.
Dažniausiai diagnozei nustatyti pakanka klinikinės apžiūros. Papildomi tyrimai gali būti reikalingi, jei jaučiamas stiprus ar nuolatinis skausmas, pėdos deformacija atsirado neseniai arba gydytojas įtaria kaulų, sausgyslių ar kitų struktūrų pažeidimą.
Vaikams taip pat vertinama, ar pėdos skliautas išryškėja vaikui atsistojus ant pirštų. Lanksti, neskausminga plokščiapadystė vaikystėje dažniausiai nėra laikoma patologine būkle.
Plokščiapadystė – gydymas ir priežiūra
Jeigu plokščiapadystė nesukelia skausmo ar kitų funkcinių sutrikimų, dažniausiai specifinio gydymo nereikia. Gydymas taikomas tada, kai atsiranda skausmas, pėdos nuovargis, judėjimo ar kiti simptomai.
Gali būti taikoma:
- patogi ir pėdą gerai prilaikanti avalynė;
- individualiai parinkti arba standartiniai ortopediniai įdėklai;
- pėdos ir čiurnos tempimo bei stiprinimo pratimai;
- kineziterapija;
- fizinio krūvio koregavimas, jei veikla sustiprina simptomus;
- skausmo mažinimo priemonės pagal gydytojo rekomendacijas;
- kūno masės kontrolė, jei padidėjusi kūno masė papildomai apkrauna pėdas.
Šios priemonės dažniausiai padeda sumažinti skausmą ir pagerinti pėdos funkciją, tačiau nebūtinai pakeičia pačią pėdos formą. Operacinis gydymas taikomas retai – dažniausiai tik esant reikšmingai deformacijai, struktūriniams pažeidimams ar tada, kai kitos gydymo priemonės nepadeda.
Gydytojų ortopedų-traumatologų sąrašą rasite čia.
Kineziterapeutų sąrašą rasite čia.