Potrauminio streso sindromas (PTSS) – tai psichikos sveikatos sutrikimas, kuris gali išsivystyti po itin stiprų emocinį sukrėtimą sukėlusio įvykio – patirtos ar stebėtos gyvybei pavojingos situacijos, smurto, nelaimingo atsitikimo, karo veiksmų ar kitos trauminės patirties. Potrauminio streso sindromas pasireiškia ne iš karto po įvykio pajaučiamu diskomfortu, o užsitęsusiais, kasdienį gyvenimą reikšmingai trikdančiais simptomais, kurie tęsiasi ilgiau nei mėnesį.
Potrauminio streso sindromo priežastys ir rizikos veiksniai
Potrauminio streso sindromas gali išsivystyti bet kuriam žmogui, patyrusiam ar stebėjusiam trauminį įvykį, tačiau tikimybę jam atsirasti didina keli veiksniai:
- ypač intensyvi ar ilgai trukusi trauminė patirtis;
- ankstesnė trauminė patirtis, ypač vaikystėje;
- nepakankama socialinė ar artimųjų parama po įvykio;
- gretutiniai psichikos sveikatos sutrikimai (nerimo ar nuotaikos sutrikimai);
- genetiniai ir individualūs biologiniai veiksniai, lemiantys skirtingą atsparumą stresui.
Svarbu žinoti, kad potrauminio streso sindromas nėra silpnumo ženklas – tai organizmo reakcija į itin stiprų stresą, galinti ištikti kiekvieną.
Potrauminio streso sindromo simptomai
Potrauminio streso sindromo simptomus įprasta skirstyti į kelias grupes:
- Įvykio pergyvenimas iš naujo – įkyrūs prisiminimai, košmarai, vadinamieji „flashback” epizodai, kai žmogus jaučiasi taip, lyg įvykis kartotųsi;
- Vengimas – stengimasis vengti vietų, žmonių, pokalbių ar minčių, primenančių trauminį įvykį;
- Neigiami mąstymo ir nuotaikos pokyčiai – nuolatinis kaltės ar gėdos jausmas, atsiribojimas nuo artimųjų, sumažėjęs susidomėjimas anksčiau malonia veikla, neigiamas požiūris į save ar pasaulį;
- Padidėjęs sudirgimas ir budrumas – sunkumai užmiegant, dirglumas, staigios pykčio protrūkiai, sunkumai susikaupti, perdėta budrumo būsena (jausmas, kad reikia nuolat būti pasiruošusiam pavojui).
Kai kuriems žmonėms potrauminio streso sindromas gali būti susijęs ir su sunkiais nuotaikos pokyčiais, įskaitant beviltiškumo ar savižalos mintis – tokiu atveju būtina kuo greičiau kreiptis profesionalios pagalbos.
Potrauminio streso sindromo diagnostika
Potrauminio streso sindromo diagnozę nustato gydytojas ar psichikos sveikatos specialistas, įvertinęs simptomų pobūdį, trukmę (paprastai daugiau nei mėnuo) ir jų poveikį kasdieniam gyvenimui, darbui ar santykiams. Prieš patvirtinant diagnozę svarbu atmesti kitas galimas būkles, galinčias sukelti panašius simptomus. Jei nerimaujate dėl po trauminio įvykio kylančių simptomų, pirmą kartą galima kreiptis į šeimos gydytoją BIOFIRST klinikos Šeimos medicinos centre – jis įvertins būklę ir, esant reikalui, nukreips tolesniam ištyrimui ar gydymui pas atitinkamos srities specialistą.
Potrauminio streso sindromo gydymas
Pagrindiniai potrauminio streso sindromo gydymo būdai:
- Psichoterapija – dažniausiai taikoma su trauma dirbanti kognityvinė elgesio terapija arba akių judesių desensibilizacijos ir perdirbimo (EMDR) terapija, padedanti apdoroti trauminę patirtį;
- Medikamentinis gydymas – kai kuriais atvejais gydytojas gali skirti vaistų, mažinančių nerimo ar nuotaikos sutrikimo simptomus;
- Palaikomosios priemonės – reguliarus miegas, fizinis aktyvumas, artimųjų ir socialinės aplinkos palaikymas.
Gydymo trukmė ir metodų derinys parenkamas individualiai, priklausomai nuo simptomų sunkumo ir gretutinių būklių.
Galimos komplikacijos
Negydomas potrauminio streso sindromas gali komplikuotis depresija, kitais nerimo sutrikimais, priklausomybėmis nuo alkoholio ar kitų medžiagų, taip pat neigiamai paveikti santykius ir darbingumą. Kai kuriems žmonėms gali kilti savižalos ar savižudybės minčių – tokiu atveju būtina nedelsiant kreiptis pagalbos į gydytoją, artimiausią skubios pagalbos skyrių arba paskambinti Emocinės paramos tarnybos linija 116 123 (veikia visą parą, nemokamai).
Prevencija
Nors ne visada įmanoma išvengti trauminio įvykio, tam tikri veiksniai gali sumažinti potrauminio streso sindromo išsivystymo riziką arba palengvinti jo eigą:
- ankstyva ir tinkama parama iškart po trauminio įvykio;
- artimųjų, draugų ar bendruomenės palaikymas;
- laiku kreiptasi profesionali pagalba, jei simptomai neišnyksta ar stiprėja;
- reguliarus miegas, fizinis aktyvumas ir streso valdymo įgūdžiai.
D.U.K. – dažniausiai užduodami klausimai apie potrauminio streso sindromą
Kai kuriems žmonėms lengvi simptomai po trauminio įvykio gali palaipsniui sumažėti, tačiau jei simptomai tęsiasi ilgiau nei mėnuo ir trikdo kasdienį gyvenimą, rekomenduojama kreiptis į specialistą.
Simptomai dažniausiai atsiranda per pirmuosius tris mėnesius po įvykio, tačiau kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir vėliau.
Taip, psichoterapija (pvz., su trauma dirbanti kognityvinė elgesio terapija) yra vienas pagrindinių gydymo būdų ir gali būti taikoma tiek atskirai, tiek kartu su medikamentiniu gydymu.
Įprasta streso reakcija po sunkaus įvykio laikui bėgant palaipsniui silpnėja. Potrauminio streso sindromo atveju simptomai išlieka ilgiau nei mėnuo, yra intensyvūs ir reikšmingai trikdo kasdienį funkcionavimą.
Pirmiausia galima kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertins būklę ir prireikus nukreips pas atitinkamos srities specialistą tolesniam ištyrimui ar gydymui.
Daugiau straipsnių apie įvairias ligas rasite BIOFIRST klinikos Ligų ABC skiltyje.
Atnaujinta: 2026-09-09