Raupai – virusų sukeliama liga, pasireiškianti karščiavimu ir pūsleliniu odos bėrimu. Šiuo pavadinimu vadinamos dvi skirtingos infekcijos, kurias sukelia tos pačios šeimos (ortopokso) virusai:
- žmogaus raupai – labai sunki liga, kuri Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis visame pasaulyje išnaikinta 1980 metais, o skiepijimas nuo jų nutrauktas. Natūraliai jais nebesergama;
- b raupai (anksčiau – beždžionių raupai) – virusinė liga, kuri, skirtingai nei žmogaus raupai, tebecirkuliuoja ir pavieniai atvejai registruojami Europoje, įskaitant Lietuvą.
Šiame straipsnyje daugiausia kalbama apie b raupus, nes būtent su jais gali susidurti pacientai. Raupų nereikėtų painioti su vėjaraupiais – tai atskira liga, kurią sukelia kitas virusas.
Raupų priežastys ir plitimas
B raupus sukelia b raupų virusas. Dažniausiai juo užsikrečiama:
- per artimą fizinį kontaktą su sergančiojo oda, bėrimo pūslelėmis ar šašais, įskaitant lytinį kontaktą;
- per užterštus daiktus – patalynę, rankšluosčius, drabužius;
- per kvėpavimo takų lašelius ilgo, artimo kontakto metu;
- iš nėščiosios vaisiui.
Virusas gali plisti, kol visi bėrimo šašai nukrenta ir po jais susiformuoja nauja oda.
Rizika didesnė žmonėms, kurie turėjo artimą kontaktą su sergančiuoju, taip pat keliavusiems į vietoves, kur užfiksuoti protrūkiai. Sunkesnę ligos eigą dažniau patiria maži vaikai, nėščiosios ir žmonės su nusilpusiu imunitetu.
Raupų simptomai
Nuo užsikrėtimo iki simptomų paprastai praeina nuo kelių dienų iki kelių savaičių (dažniausiai 1–3 savaitės). Liga prasideda panašiai kaip gripas:
- karščiavimas;
- galvos skausmas;
- raumenų ir nugaros skausmas;
- nuovargis, silpnumas;
- padidėję limfmazgiai.
Po kelių dienų atsiranda būdingas bėrimas, kuris vystosi etapais: dėmės, iškilusios papulės, skysčio pripildytos pūslelės, pūlingos pūslelės ir galiausiai šašai. Bėrimas gali atsirasti veide, delnuose, padų, lytinių organų ir išangės srityje, burnoje. Visa liga paprastai trunka 2–4 savaites.
Dauguma sveikų žmonių pasveiksta be specialaus gydymo, tačiau bėrimas gali būti labai skausmingas ar niežtintis ir palikti randus.
Kada kreiptis į gydytoją dėl raupų?
Į gydytoją rekomenduojama kreiptis, jei:
- atsirado neįprastas pūslelinis bėrimas, ypač kartu su karščiavimu ir padidėjusiais limfmazgiais;
- turėjote artimą kontaktą su asmeniu, kuriam nustatyti b raupai;
- grįžote iš vietovės, kurioje užfiksuoti protrūkiai, ir pastebėjote tokius simptomus.
Įtariant raupus, prieš atvykstant į gydymo įstaigą, rekomenduojama paskambinti ir įspėti apie įtarimą – tai padeda apsaugoti kitus pacientus. Iki konsultacijos reikėtų likti namuose, vengti artimo kontakto su kitais žmonėmis, ypač su nėščiosiomis, vaikais ir nusilpusio imuniteto asmenimis, bei uždengti bėrimą.
Skubios pagalbos požymiai. Skambinkite 112, jei sergančiajam pasunko kvėpavimas, atsiranda sumišimas, labai stiprus skausmas, ryškūs dehidratacijos požymiai, traukuliai ar bėrimas akyse su regėjimo pablogėjimu. Ypač skubiai reikia kreiptis dėl mažų vaikų ir nėščiųjų.
Raupų diagnostika
Pagal išvaizdą raupų atpažinti sunku, nes panašiai gali atrodyti vėjaraupiai, pūslelinė, tymai ar kitos infekcijos. Diagnozė patvirtinama laboratoriniu tyrimu – viruso nustatymu (PGR) iš pūslelės skysčio ar šašo mėginio. Apie įtariamą ar patvirtintą atvejį gydytojas praneša visuomenės sveikatos centrui, kad būtų galima nustatyti sąlytį turėjusius asmenis.
Raupų gydymas
Gydymas dažniausiai palaikomasis:
- poilsis, pakankamas skysčių kiekis;
- karščiavimą ir skausmą mažinantys vaistai, kuriuos parenka gydytojas;
- bėrimo priežiūra – švari, sausa oda, venkite kasymo, kad nekiltų antrinė infekcija;
- izoliacija, kol nukris visi šašai ir susiformuos nauja oda;
- sunkiais atvejais gali būti skiriami antivirusiniai vaistai ligoninėje.
Raupų prevencija
Svarbiausios prevencijos priemonės:
- vengti artimo kontakto su sergančiaisiais ir jų daiktais;
- laikytis rankų higienos;
- skiepai – nuo b raupų yra vakcina, kuri Lietuvoje siūloma didesnės rizikos grupėms ir asmenims po sąlyčio su sergančiuoju; dėl skiepijimo kreipkitės į šeimos gydytoją;
- sergančiajam – izoliuotis ir saugoti aplinkinius.
BIOFIRST klinikoje
BIOFIRST klinikoje pacientams suteikiamos šeimos gydytojo ir gydytojo dermatovenerologo konsultacijos, kurių metu įvertinamas bėrimas, apžiūrima oda ir, esant įtarimui, nukreipiama laboratoriniam patvirtinimui bei tolesniam gydymui. Dėl galimo užkrečiamumo prieš atvykstant būtina paskambinti ir pranešti apie simptomus.
Klinikoje gali būti atliekama:
- šeimos gydytojo konsultacija;
- gydytojo dermatovenerologo konsultacija;
- laboratoriniai tyrimai;
- individualių rekomendacijų sudarymas.
Šeimos gydytojų sąrašą rasite čia.
Dažniausiai užduodami klausimai apie raupus
Žmogaus raupai buvo daug sunkesnė liga ir yra išnaikinti, o b raupai paprastai pasireiškia lengviau ir dar tebeplinta pavieniais atvejais, nors sunkiau gali sirgti vaikai, nėščiosios ir nusilpusio imuniteto žmonės.
Ne. Tai skirtingos ligos, kurias sukelia skirtingi virusai, nors abiem būdingas pūslelinis bėrimas. Vėjaraupiais serga daugiausia vaikai, o b raupai pasireiškia karščiavimu ir padidėjusiais limfmazgiais prieš bėrimą.
Dažniausiai per artimą odos kontaktą su sergančiuoju ar jo užterštais daiktais, taip pat lytinio kontakto metu, rečiau – kvėpavimo takų lašeliais ilgo kontakto metu.
Daugelis sveikų žmonių pasveiksta per kelias savaites, tačiau liga gali būti sunki mažiems vaikams, nėščiosioms ir žmonėms su nusilpusiu imunitetu.
Taip, nuo b raupų yra vakcina, kuri siūloma didesnės rizikos grupėms ir po sąlyčio su sergančiuoju. Dėl skiepijimo patariama pasitarti su gydytoju.
Susisiekite su šeimos gydytoju ar visuomenės sveikatos centru, stebėkite savijautą bent kelias savaites ir, atsiradus karščiavimui ar bėrimui, nedelsdami paskambinkite gydytojui.
Atnaujinta: 2026-10-05