Stabligė (tetanas) – sunki, gyvybei pavojinga infekcinė liga, kurią sukelia bakterija Clostridium tetani. Bakterija gamina toksiną, pažeidžiantį nervų sistemą, dėl ko atsiranda nevalingi, labai skausmingi raumenų spazmai ir sustingimas. Nuo stabligės yra veiksmingi skiepai, todėl tai yra visiškai išvengiama liga.
Stabligės sporos plačiai paplitusios aplinkoje: dirvožemyje, dulkėse, gyvūnų ir žmonių išmatose. Joms patekus į žaizdą, kurioje nėra deguonies, sporos virsta bakterijomis ir pradeda gaminti toksiną. Stabligė neplinta nuo žmogaus žmogui. Lietuvoje dėl plataus skiepijimo liga labai reta, tačiau atvejų pasitaiko, dažniausiai neskiepytiems ar seniai skiepytiems vyresnio amžiaus žmonėms.
Stabligės priežastys ir plitimas
Užsikrečiama, kai bakterijos ar jų sporos patenka į organizmą per odos pažeidimą. Dažniausi atvejai:
- giliai duriančios žaizdos – įsidūrimas į vinį, dyglį, skeveldrą, žuvies kaulą;
- užterštos žaizdos žemėmis, dulkėmis, gyvūnų išmatomis;
- plėštinės, traiškytos žaizdos, nudegimai, nušalimai;
- gyvūnų įkandimai, injekcijos nešvariomis priemonėmis;
- operacijos žaizdos, bambos žaizda naujagimiams (gimdymas antisanitarinėmis sąlygomis);
- lėtinės opos, pavyzdžiui, sergantiems diabetu.
Kartais įėjimo vartų nustatyti nepavyksta, nes žaizda gali būti visai maža ir nepastebėta.
Didesnė rizika kyla neskiepytiems, seniai skiepytiems (daugiau nei prieš 10 metų), vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, švirkščiamųjų narkotikų vartotojams. Persirgus stablige, imunitetas nesusidaro, todėl po pasveikimo būtina skiepytis.
Stabligės simptomai
Inkubacinis laikotarpis dažniausiai trunka 3–21 dieną (vidutiniškai apie savaitę). Kuo jis trumpesnis, tuo liga sunkesnė. Liga vystosi palaipsniui:
- žandikaulio raumenų sustingimas (trizmas, „spąstų žandikaulis”) – sunku atverti burną, kramtyti, kalbėti. Tai pirmasis ir būdingiausias požymis;
- kaklo ir nugaros raumenų sustingimas, sunku ryti;
- „sardoninė šypsena” – veido raumenų susitraukimas, sukeliantis būdingą išraišką;
- skausmingi raumenų spazmai, kuriuos gali išprovokuoti garsas, šviesa ar prisilietimas; gali išsilenkti visas kūnas (opistotonusas);
- karščiavimas, gausus prakaitavimas, greitas širdies plakimas, svyruojantis kraujospūdis;
- sunku kvėpuoti dėl gerklų ir kvėpavimo raumenų spazmų.
Naujagimiams stabligė pasireiškia silpnu čiulpimu, irzlumu, raumenų sustingimu ir spazmais.
Sunkiais atvejais gali sustoti kvėpavimas, atsirasti širdies ritmo sutrikimai, lūžti kaulai nuo stiprių spazmų, išsivystyti plaučių uždegimas ar kraujo krešuliai.
Ką daryti susižalojus, siekiant išvengti stabligės?
- nedelsiant nuvalyti ir išplauti žaizdą – plauti tekančiu vandeniu ir muilu, pašalinti nešvarumus ir svetimkūnius;
- dezinfekuoti žaizdą ir uždengti švariu tvarsčiu;
- giliai duriančios, užterštos, plėštinės žaizdos, gyvūnų įkandimai, nudegimai ar nušalimai verčia kreiptis į gydytoją ar skubios pagalbos skyrių, net jei žaizda atrodo nedidelė;
- pasakyti gydytojui, ar ir kada buvote skiepyti nuo stabligės. Jei skiepyta seniai ar nežinote, gali prireikti skiepo, o kai kuriais atvejais – ir imunoglobulino (specifinių antikūnų) injekcijos.
Skiepo ar imunoglobulino poreikį nustato gydytojas pagal žaizdos pobūdį ir paskutinio skiepo datą.
Kada kreiptis į gydytoją dėl stabligės?
Į gydytoją rekomenduojama kreiptis, jei:
- patyrėte giliai duriančią, užterštą ar plėštinę žaizdą, gyvūno įkandimą;
- žinote, kad paskutinis skiepas nuo stabligės buvo daugiau nei prieš 10 metų, ar nežinote, ar buvote skiepyti;
- žaizda užteršta žemėmis ar kitomis medžiagomis ir nepavyksta jos išvalyti;
- po sužalojimo praėjo kelios dienos ar savaitės ir atsirado sunkumas atversti burną, kaklo ar nugaros raumenų sustingimas.
Skubios pagalbos požymiai. Nedelsdami skambinkite 112, jei po sužalojimo ar be aiškios priežasties atsirado:
- žandikaulio sustingimas ir sunku atverti burną;
- skausmingi raumenų spazmai, kūno išsilenkimas;
- sunku ryti ar kvėpuoti;
- karščiavimas su stipriu prakaitavimu ir raumenų sustingimu;
- naujagimio silpnas čiulpimas, nuolatinis verksmas ir raumenų sustingimas.
Stabligė reikalauja skubaus gydymo ligoninėje, dažnai intensyviosios terapijos skyriuje.
Stabligės diagnostika
Diagnozė nustatoma pirmiausia pagal klinikinį vaizdą (būdingi simptomai, žaizda, skiepų istorija), nes laboratoriniai tyrimai dažnai neduoda patvirtinimo. Prireikus atliekami:
- kraujo tyrimai, įvertinantys bendrą būklę ir komplikacijas;
- žaizdos tyrimas ir pasėlis (ne visada patvirtina);
- tyrimai, atmetantys kitas ligas, pvz., meningitą, apsinuodijimą ar sąnarių ligas.
Stabligės gydymas
Gydoma ligoninėje, dažnai intensyvioje terapijoje:
- žaizdos priežiūra – kruopštus išvalymas ir negyvų audinių pašalinimas;
- žmogaus stabligės imunoglobulinas – neutralizuoja dar nepasisavintą toksiną;
- antibiotikai – naikina bakterijas;
- raumenų spazmus mažinantys vaistai ir sedacija;
- kvėpavimo palaikymas – sunkiais atvejais reikalingas dirbtinis kvėpavimas;
- tolesnė palaikomoji priežiūra – mityba, skausmo malšinimas, komplikacijų prevencija;
- skiepai – pasveikus, būtina pradėti ar pakartoti skiepų kursą.
Gydymas gali trukti kelias savaites, o sveikimas – ilgiau. Sunkiais atvejais, ypač naujagimiams, vyresniems žmonėms ar netinkamai gydant, liga gali būti mirtina.
Stabligės prevencija – skiepai
Svarbiausia apsaugos priemonė – skiepai nuo stabligės. Lietuvoje stabligės vakcina skiriama kartu su difterijos ir kokliušo vakcinomis vaikams pagal profilaktinio skiepijimo kalendorių, o suaugusiems:
- po vaikystės skiepų kurso rekomenduojama kartoti skiepą kas 10 metų (Td ar Tdap vakcina);
- jei suaugęs žmogus nebuvo skiepytas ar nepamena, reikia pasitarti su gydytoju dėl skiepų kurso;
- nėščiosioms tam tikru nėštumo laikotarpiu rekomenduojama skiepytis, kad kūdikis būtų apsaugotas;
- po sužalojimų gydytojas gali paskirti papildomą skiepo dozę.
Svarbu pasitikrinti savo skiepų istoriją ir vykdyti rekomendacijas, ypač prieš sodininkavimą, keliones, intensyvų fizinį darbą ar sportą.
BIOFIRST klinikoje
BIOFIRST klinikoje pacientams suteikiamos šeimos gydytojo konsultacijos, kurių metu galima aptarti skiepų istoriją, įvertinti žaizdą ir nuspręsti dėl tolesnių veiksmų. Susižalojus giliai ar užterštai, esant raumenų spazmų ar žandikaulio sustingimo požymiams, būtina nedelsiant kreiptis į skubios pagalbos skyrių ar skambinti 112 – tai ne ambulatorinės pagalbos atvejis.
Klinikoje gali būti atliekama:
- šeimos gydytojo konsultacija;
- žaizdos apžiūra ir pirminė priežiūra;
- skiepų istorijos įvertinimas ir rekomendacijų pateikimas;
- laboratoriniai tyrimai.
Šeimos gydytojų sąrašą rasite čia.
Dažniausiai užduodami klausimai apie stabligę
Ne. Ji neplinta nuo žmogaus žmogui. Užsikrečiama, kai bakterijų sporos patenka į žaizdą.
Pavojus kyla ne dėl pačios rūdžių, o dėl to, kad vinis ar kiti daiktai dažnai užteršti dirvožemiu, kuriame yra sporų, ir sukelia giliai duriančias žaizdas, kuriose nėra deguonies.
Suaugusiems rekomenduojama kartoti skiepą maždaug kas 10 metų. Tikslų grafiką ir poreikį po sužalojimų nustato gydytojas.
Ne. Persirgus liga imunitetas nesusidaro, todėl pasveikus būtina skiepytis.
Ligos sukėlėjas patenka per žaizdą jos atsiradimo metu, o simptomai gali pasireikšti po kelių dienų ar savaičių, kai žaizda jau gali atrodyti užgijusi.
Inkubacinis laikotarpis dažniausiai trunka 3–21 dieną, retais atvejais ilgiau. Jei po sužalojimo atsirado žandikaulio sustingimas ar raumenų spazmai, reikia nedelsiant kreiptis pagalbos.
Susiję straipsniai
Atnaujinta: 2026-10-19