Šizoafektinis sutrikimas – lėtinė psichikos liga, kuriai būdingi du simptomų kompleksai vienu metu: psichozės požymiai (haliucinacijos, kliedesiai, sutrikęs mąstymas, būdingi šizofrenijai) ir nuotaikos sutrikimo epizodai (depresija, manija ar abu). Kitaip tariant, tai būklė, esanti tarp šizofrenijos ir nuotaikos sutrikimų.
Svarbus šios diagnozės bruožas: psichozės simptomai pasireiškia ir tuo metu, kai nėra ryškaus nuotaikos epizodo, bent kelias savaites. Tai atskiria šizoafektinį sutrikimą nuo bipolinio ar depresinio sutrikimo, kai psichozė pasireiškia tik nuotaikos epizodų metu.
Liga dažniausiai prasideda vėlyvoje paauglystėje ar ankstyvame suaugusiųjų amžiuje (maždaug nuo 18 iki 30 metų), apima nedidelę gyventojų dalį. Tai medicininė, gydoma būklė. Ji neturi nieko bendra su „skilusia asmenybe” – tai dažnas mitas.
Skiriami du tipai:
- bipolinis tipas – kartu pasireiškia manijos (arba manijos ir depresijos) epizodai;
- depresinis tipas – kartu pasireiškia tik depresijos epizodai.
Šizoafektinio sutrikimo priežastys
Viena priežastis nežinoma. Manoma, kad liga atsiranda dėl keleto veiksnių sąveikos:
- genetinis polinkis – rizika didesnė, jei šeimoje buvo šizofrenijos ar bipolinio sutrikimo atvejų;
- smegenų neurocheminiai pokyčiai (pvz., dopamino ir serotonino pusiausvyra);
- aplinkos veiksniai – stiprus ar ilgalaikis stresas, trauminė patirtis, komplikacijos gimdymo metu;
- psichoaktyvių medžiagų vartojimas (ypač kanapių, stimuliatorių), kuris gali išprovokuoti ligą ar ją paūminti;
- miego trūkumas, dideli gyvenimo pokyčiai.
Liga nesusijusi su silpna valia ar tėvų auklėjimu, o artimieji dėl jos nėra kalti.
Šizoafektinio sutrikimo simptomai
Simptomai gali kisti laikui bėgant, o jų pobūdis skiriasi pas skirtingus žmones.
Psichozės požymiai:
- haliucinacijos – dažniausiai girdimos (balsai), rečiau matomos ar jaučiamos;
- kliedesiai – tvirti, nepagrįsti įsitikinimai, pvz., kad kažkas persekioja, stebi ar kad žmogus turi ypatingų galių;
- suirusi, neaiški kalba, šokinėjančios mintys;
- keistas ar netinkamas elgesys, sumažėjusi emocinė išraiška, atsitraukimas nuo žmonių;
- sunkumas planuoti, susikaupti, rūpintis savimi.
Nuotaikos epizodų požymiai:
- depresijos epizodo metu – prislėgta nuotaika, beviltiškumas, energijos stoka, miego ir apetito pokyčiai, susidomėjimo praradimas, kaltės jausmas, mintys apie mirtį;
- manijos epizodo metu – nenormaliai pakili ar dirgli nuotaika, labai sumažėjęs miego poreikis, daug energijos, greita kalba, minčių lakstymas, impulsyvus elgesys, išlaidavimas, rizikingi sprendimai.
Dažnai pačiam žmogui sunku suprasti, kad jis serga, todėl artimųjų pastebėjimai gali būti ypač svarbūs.
Kada kreiptis į gydytoją dėl šizoafektinio sutrikimo
Į šeimos gydytoją ir gydytoją psichiatrą rekomenduojama kreiptis, jei:
- žmogus girdi balsus, kurių kiti negirdi, ar turi neįprastų, nepagrįstų įsitikinimų;
- pastebimi ryškūs nuotaikos svyravimai kartu su keistu mąstymu ar elgesiu;
- žmogus atsitraukia nuo artimųjų, apleidžia higieną, nebesimoko ar nedirba;
- simptomai trunka ilgiau nei savaitę ar kartojasi.
Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geriau galima kontroliuoti ligą ir išvengti sunkių paūmėjimų.
Skubios pagalbos požymiai. Nedelsiant skambinkite 112, jei:
- yra minčių apie savižudybę, savęs žalojimą ar žmogus bando tai padaryti;
- balsai įsako kenkti sau ar kitiems;
- žmogus agresyvus, kelia pavojų sau ar aplinkiniams;
- žmogus visiškai nebesirūpina savimi – nevalgo, negeria, nebemiega ir yra sumišęs;
- manijos epizodas lydimas visiško nemiegojimo, pavojingo elgesio ir realybės pojūčio praradimo.
Emocinę pagalbą galima gauti ir Vilties linija 116 123 (veikia visą parą).
Šizoafektinio sutrikimo diagnostika
Diagnozę nustato gydytojas psichiatras remdamasis:
- išsamiu pokalbiu su pacientu ir, jei galima, su artimaisiais apie simptomų pobūdį, trukmę ir seką;
- psichikos būklės vertinimu;
- kitų priežasčių atmetimu – psichoaktyvių medžiagų poveikio, vaistų šalutinio poveikio, medicininių ligų (skydliaukės sutrikimų, neurologinių ligų, galvos smegenų uždegimo ir kt.), kai gali būti skiriami kraujo tyrimai ir vaizdiniai tyrimai.
Diagnozei nustatyti svarbus laikotarpis: jei psichozė pasireiškia tik nuotaikos epizodų metu, diagnozuojamas nuotaikos sutrikimas su psichoze, o jei nuotaikos epizodų nėra – šizofrenija. Todėl diagnozei gali prireikti ilgesnio stebėjimo.
Šizoafektinio sutrikimo gydymas
Šizoafektinis sutrikimas yra lėtinė liga, tačiau tinkamas gydymas leidžia daugumai žmonių kontroliuoti simptomus ir gyventi prasmingą gyvenimą. Gydymą skiria ir prižiūri psichiatras. Jis dažniausiai apima:
- vaistus – antipsichozinius vaistus psichozės simptomams, nuotaiką stabilizuojančius vaistus ar antidepresantus nuotaikos epizodams. Vaistų rūšį ir dozę parenka gydytojas, o jų nutraukti savarankiškai negalima, nes tai didina paūmėjimo riziką;
- psichoterapiją – kognityvinę elgesio terapiją, kuri padeda valdyti simptomus, streso valdymo ir atkryčių prevencijos įgūdžius;
- psichoedukaciją – paciento ir šeimos mokymą apie ligą, ankstyvuosius paūmėjimo požymius;
- šeimos paramą ir terapiją – gerina santykius ir mažina įtampą;
- socialinę reabilitaciją – pagalbą grįžti į darbą, mokslus, bendruomenę;
- hospitalizaciją – ūminiais atvejais, kai kyla pavojus saugumui ar reikia intensyvesnio gydymo.
Svarbu vengti alkoholio ir narkotinių medžiagų, kurie blogina ligos eigą, reguliariai miegoti, palaikyti kasdienę rutiną ir mažinti stresą. Liga gali kartotis, todėl labai svarbu ilgalaikė priežiūra ir ryšys su gydytoju.
Kaip padėti sergančiam artimajam?
- išklausyti ramiai, be kaltinimų ir nesiginčyti dėl kliedesių ar balsų – galima pripažinti jausmus, nepatvirtinant klaidingų įsitikinimų;
- skatinti reguliariai vartoti vaistus ir lankytis pas gydytoją;
- pastebėti ankstyvus paūmėjimo požymius (miego pokyčius, nuotaikos svyravimus, atsitraukimą) ir laiku kreiptis į gydytoją;
- netrukdyti kasdienei veiklai, bet neperkrauti reikalavimais;
- rūpintis ir savimi – artimųjų palaikymo grupės ir psichologo konsultacijos gali padėti nepervargti;
- kilus pavojui, nedelsiant kviesti pagalbą.
BIOFIRST klinikoje
BIOFIRST klinikoje psichiatro ar psichoterapeuto paslaugos neteikiamos. Pacientams ir artimiesiems suteikiamos šeimos gydytojo konsultacijos, kurių metu galima aptarti pastebėtus simptomus, atlikti pirminius tyrimus fizinėms priežastims atmesti (pvz., kraujo tyrimus) ir nukreipti pas gydytoją psichiatrą tolesniam ištyrimui ir gydymui.
Klinikoje gali būti atliekama:
- šeimos gydytojo konsultacija;
- laboratoriniai tyrimai;
- siuntimas psichiatro konsultacijai.
Šeimos gydytojų sąrašą rasite čia.
Dažniausiai užduodami klausimai apie šizoafektinį sutrikimą
Šizofrenijos atveju vyrauja psichozės simptomai, o šizoafektinio sutrikimo atveju kartu yra ryškūs nuotaikos epizodai (depresijos ar manijos), kurie sudaro didelę ligos dalį.
Bipolinio sutrikimo metu psichozė pasireiškia tik nuotaikos epizodų metu, o šizoafektinio – psichozės simptomai išlieka ir tada, kai nėra nuotaikos epizodo.
Ne. „Skilusi asmenybė” yra klaidingas mitas. Šizoafektinio sutrikimo atveju sutrinka mąstymas, realybės suvokimas ir nuotaika, o ne asmenybės skilimas į dvi dalis.
Tai lėtinė liga, bet tinkamas gydymas leidžia daugumai žmonių pasiekti ilgus ramaus laikotarpius, dirbti, mokytis ir palaikyti santykius. Svarbu nenutraukti gydymo be gydytojo.
Dauguma sergančiųjų nėra agresyvūs. Pavojus dažniau kyla pačiam žmogui, todėl svarbu stebėti savižudybės riziką ir laiku kreiptis pagalbos.
Genetinis polinkis turi reikšmės: rizika didesnė, jei šeimoje buvo šizofrenijos ar bipolinio sutrikimo, tačiau liga nėra paveldima tiesiogiai, o dauguma sergančiųjų vaikų jos nesusiserga.
Susiję straipsniai
Atnaujinta: 2026-10-26