Ūminis tonzilitas (angina) – tai staiga prasidedantis gomurio tonzilių uždegimas. Tonzilės yra du limfinio audinio dariniai abiejose gerklės pusėse, kurie dalyvauja imuninėje gynyboje. Uždegus jas, skauda gerklę, sunku ryti, pakyla temperatūra, o tonzilės parausta, padidėja ir kartais pasidengia balkšvomis apnašomis.
Daugumą ūminių tonzilitų sukelia virusai (apie 70–85 proc. atvejų), ypač vaikams ir suaugusiesiems; jie dažniausiai praeina savaime per savaitę. Likusią dalį sukelia bakterijos, dažniausiai A grupės β hemolizinis streptokokas – streptokokinis tonzilitas, kuriam paprastai reikia antibiotikų, nes jis gali sukelti rimtų komplikacijų. Tonzilitas, kartu su bėrimu, gali būti skarlatina.
Dažniausiai angina serga 5–15 metų vaikai ir jauni suaugusieji, tačiau ji gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Jei tonzilitas dažnai kartojasi ar tonzilės nuolat uždegtos, tai gali būti lėtinis tonzilitas.
Ūminis tonzilitas – priežastys
- virusinė infekcija – rinovirusas, adenovirusas, gripo virusas, Epšteino–Baro virusas (infekcinė mononukleozė) ir kt., žr. rinovirusą;
- bakterinė infekcija – dažniausiai A grupės streptokokas, rečiau kitos bakterijos;
- plitimas – oro lašeliniu keliu, kosint ir čiaudint, per tiesioginį kontaktą, bendrus indus, žaislus, rankšluosčius.
Rizika didesnė vaikų kolektyvuose, artimame kontakte su sergančiaisiais, esant nusilpusiam imunitetui, nuovargiui ar rūkymui.
Ūminis tonzilitas – simptomai
Dažniausi požymiai:
- gerklės skausmas, sunkumas ar skausmas ryjant;
- karščiavimas, šaltkrėtis;
- paraudusios, padidėjusios tonzilės, kartais su balkšvomis ar gelsvomis apnašomis ar pūliniais;
- padidėję, skausmingi žandikaulio kampo ir kaklo limfmazgiai;
- galvos skausmas, silpnumas, nuovargis;
- nemalonus burnos kvapas, užkimimas;
- vaikams – pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas.
Virusinio ir streptokokinio tonzilito skirtumai. Virusiniam tonzilitui dažniau būdingi kartu esantys peršalimo požymiai: sloga, kosulys, užkimimas, konjunktyvitas. Streptokokiniam – staiga prasidėjęs stiprus gerklės skausmas, karščiavimas, padidėję kaklo limfmazgiai, apnašos tonzilėse, dažnai be kosulio ir slogos. Tačiau pagal simptomus patikimai atskirti sunku, todėl rekomenduojama atlikti gerklės tepinėlį.
Kada kreiptis į gydytoją dėl ūminio tonzilito?
Į šeimos gydytoją ar gydytoją otorinolaringologą rekomenduojama kreiptis, jei:
- stiprus gerklės skausmas trunka ilgiau nei 2–3 dienas ar stiprėja;
- karščiavimas aukštas (virš 38,5 °C) ar trunka ilgiau nei 2–3 dienas;
- yra tonzilių apnašos, padidėję limfmazgiai, bėrimas;
- sunku ryti skysčius ar seilių;
- tonzilitas dažnai kartojasi (daugiau nei kelis kartus per metus);
- serga kūdikis ar mažas vaikas;
- turėjote kontaktą su sergančiuoju streptokokine infekcija ar skarlatina.
Skubios pagalbos požymiai. Nedelsiant kreipkitės į gydytoją ar skambinkite 112, jei:
- sunku kvėpuoti, girdimas švokštimas, seilės nebeišsilaiko burnoje, balsas tampa gerklinis („karšta bulvė burnoje“);
- negalite atverti burnos (trizmas), vienoje gerklės pusėje atsirado stiprus skausmas ar patinimas – gali būti pūlinys aplink tonzilę (peritonzilinis abscesas);
- atsirado sprando sustingimas, stiprus galvos skausmas, sumišimas;
- labai aukšta temperatūra, vaikas vangus, atsisako gerti ar nesišlapina (dehidratacija);
- skausmas gerklėje su karščiavimu ir sunkiu kvėpavimu vaikui – gali būti pavojingesnė infekcija, pvz., epiglotitas, kurio metu staigiai gresia kvėpavimo takų užsikimšimas.
Ūminis tonzilitas – komplikacijos
Negydytas ar nepakankamai gydytas bakterinis tonzilitas gali sukelti:
- vietines komplikacijas – pūlinį aplink tonzilę ar kitus gerklės audinius, vidurinės ausies uždegimą (otitą), prienosinių ančių uždegimą (sinusitą), kaklo limfmazgių uždegimą;
- vėlyvas imunines komplikacijas (po streptokokinės infekcijos) – ūminę reumatinę karštligę (sąnarių, širdies pažeidimą) ir poststreptokokinį glomerulonefritą (inkstų uždegimą);
- retai – sepsį.
Dėl šių komplikacijų streptokokinį tonzilitą svarbu laiku nustatyti ir tinkamai gydyti antibiotikais.
Ūminio tonzilito diagnostika
Diagnozė nustatoma remiantis:
- gydytojo apžiūra – gerklės, tonzilių, limfmazgių įvertinimu;
- greituoju streptokoko antigeno testu – gerklės tepinėliu, kuris per kelias minutes parodo A grupės streptokoką; jei jis neigiamas, o įtarimas didelis (ypač vaikams), gali būti atliekamas gerklės pasėlis;
- bendru kraujo tyrimu ir uždegimo rodikliais – esant sunkesnei būklei;
- tyrimais dėl infekcinės mononukleozės – jei jaučiamas ilgas nuovargis, labai padidėję limfmazgiai ir tonzilės;
- kartais – tyrimais dėl komplikacijų.
Ūminio tonzilito gydymas
Gydymas priklauso nuo sukėlėjo.
Virusinis tonzilitas gydomas simptomiškai, antibiotikai nepadeda:
- poilsis, pakankamas skysčių kiekis, vėsūs ar šilti gėrimai (pagal paties pasirinkimą);
- skausmą ir karščiavimą mažinantys vaistai – pagal gydytojo ar vaistininko rekomendacijas;
- gerklės pastilės, purškalai, skalavimas – gali laikinai palengvinti skausmą suaugusiems ir vyresniems vaikams;
- vengti rūkymo, dirginančio, karšto, aštraus maisto.
Streptokokinis (bakterinis) tonzilitas gydomas antibiotikais, kuriuos skiria gydytojas:
- antibiotikas, jo dozė ir trukmė (dažniausiai apie 10 dienų) priklauso nuo amžiaus, alergijų ir kitų veiksnių; svarbu vartoti visą kursą, net jei savijauta pagerėjo, kad būtų išvengta komplikacijų;
- be simptominio gydymo, kaip ir esant virusiniam tonzilitui;
- sergantis vaikas paprastai gali grįžti į kolektyvą praėjus ne mažiau kaip 24 valandoms nuo antibiotikų vartojimo pradžios ir kai nebėra karščiavimo (tikslų laiką nurodo gydytojas).
Pūlinys aplink tonzilę reikalauja skubios gydytojo pagalbos – gali prireikti pūlinio atvėrimo, antibiotikų, kartais ligoninės gydymo.
Tonzilių šalinimas (tonzilektomija) svarstoma, jei tonzilitas labai dažnai kartojasi, sukelia komplikacijų (pūlinių) ar tonzilės trukdo kvėpuoti miegant. Sprendimą priima gydytojas otorinolaringologas, įvertinęs paciento istoriją.
Ūminio tonzilito prevencija
- plauti rankas, ypač prieš valgį ir grįžus iš kolektyvo;
- vengti artimo kontakto su sergančiaisiais ir nesidalyti indais, rankšluosčiais;
- atskirti sergantį vaiką nuo kitų;
- nerūkyti ir vengti dūmų;
- laikytis visaverčio gyvenimo būdo, pakankamai miegoti;
- laiku gydyti nosies ir gerklės infekcijas bei alergiją;
- skiepytis nuo gripo pagal rekomendacijas.
Vakcinos nuo streptokokinio tonzilito nėra.
BIOFIRST klinikoje
BIOFIRST klinikoje pacientams suteikiamos gydytojo otorinolaringologo ir šeimos gydytojo konsultacijos, kurių metu apžiūrima gerklė, įvertinama infekcijos rūšis, atliekami tyrimai ir parenkamas tinkamas gydymas. Jei tonzilitas dažnai kartojasi ar kyla komplikacijų, planuojamas tolesnis ištyrimas ar gydymas. Esant sunkiam kvėpavimui, nesugebėjimui atverti burnos ar sunkiam bendram negalavimui, būtina nedelsiant kreiptis į skubios pagalbos skyrių.
Klinikoje gali būti atliekama:
- gydytojo otorinolaringologo konsultacija;
- šeimos gydytojo konsultacija;
- laboratoriniai tyrimai;
- individualaus gydymo plano sudarymas.
Gydytojų otorinolaringologų sąrašą rasite čia.
Dažniausiai užduodami klausimai apie ūminį tonzilitą
Ne. Dauguma anginų virusinės ir antibiotikų nereikalauja. Antibiotikai skiriami tik patvirtinus ar labai įtarus streptokokinę infekciją.
Pagal simptomus tiksliai atskirti sunku. Padeda greitasis streptokoko testas ar gerklės pasėlis, todėl rekomenduojama kreiptis į gydytoją.
Kad bakterijos būtų sunaikintos ir būtų išvengta komplikacijų, pvz., reumatinės karštligės ar inkstų uždegimo, net jei jaučiatės geriau.
Taip. Jį sukeliantys virusai ir bakterijos plinta oro lašeliniu keliu ir per kontaktą, todėl sergantįjį reikia izoliuoti, kol baigsis užkrečiamumo laikotarpis.
Kai tonzilitas labai dažnai kartojasi, sukelia komplikacijų (pvz., pūlinių) ar tonzilės trukdo kvėpuoti. Sprendimą priima gydytojas.
Dažniausiai ne ir praeina be pasekmių, tačiau negydytas streptokokinis tonzilitas gali sukelti rimtų komplikacijų, o retai gali pasireikšti pūlinys aplink tonzilę. Todėl svarbu laiku kreiptis į gydytoją.
Susiję straipsniai
Atnaujinta: 2026-10-30