Vulvos vėžys – piktybinis navikas, išsivystantis išoriniuose moters lytiniuose organuose (vulvoje): didžiosiose ir mažosiose lytinėse lūpose, klitoryje, makšties prieangyje ar aplinkinėje odoje. Dažniausiai tai plokščialąstelinis vėžys, kylantis iš odos ir gleivinės paviršinių ląstelių. Rečiau pasitaiko melanoma, bazalinių ląstelių vėžys ar kitos rūšys.
Vulvos vėžys yra palyginti retas navikas, dažniausiai nustatomas vyresnėms moterims (po 60–70 metų), tačiau jis gali pasireikšti ir jaunesniame amžiuje, ypač susijęs su žmogaus papilomos virusu (ŽPV). Liga paprastai vystosi lėtai, ir dažnai ilgą laiką gali būti painiojama su niežėjimu ar uždegimu. Kuo anksčiau nustatomas vėžys ar ikivėžiniai pokyčiai, tuo geresnės gydymo galimybės, todėl labai svarbu nenurašyti ilgai trunkančių simptomų.
Vulvos vėžio priežastys ir rizikos veiksniai
Tiksli priežastis nežinoma, tačiau žinomi veiksniai, didinantys riziką:
- žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija – ypač ilgalaikė infekcija;
- lėtinės vulvos odos ligos – ypač sklerozinė kerpligė (skleroatrofinis likenas) ir kitos lėtinės uždegiminės ligos, žr. plokščiąją kerpligę; šis kelias dažniau susijęs su vyresnio amžiaus moterimis;
- vulvos intraepitelinė neoplazija (VIN) – ikivėžiniai pokyčiai, kurie negydomi gali tapti vėžiu;
- rūkymas – didina riziką, ypač kartu su ŽPV;
- nusilpęs imunitetas – ŽIV infekcija, imuninę sistemą slopinantys vaistai po transplantacijos ar gydant ligas;
- ankstesnės gimdos kaklelio ikivėžinės būklės ar vėžys;
- vyresnis amžius;
- melanomos atveju – daug apgamų ar šeimos istorija.
Rizikos veiksniai nereiškia, kad liga atsiras, o kai kurios moterys suserga be jokių žinomų rizikos veiksnių.
Vulvos vėžio simptomai
Ankstyvoje stadijoje simptomų gali nebūti. Kai jie atsiranda, dažniausiai pasireiškia:
- užsitęsęs, negydomas niežėjimas vulvos srityje – dažniausias simptomas;
- nuolatinis skausmas, deginimas ar jautrumas;
- opa ar žaizdelė, kuri neužgyja ilgiau nei kelias savaites;
- darinys, mazgas, gumbas ar karpos pavidalo išaugos;
- odos pokyčiai – sustorėjusios, balkšvos, raudonos ar tamsios dėmės, nelygus paviršius;
- kraujavimas ar kraujingos išskyros, nesusijusios su mėnesinėmis;
- apgamo pokyčiai – didėjimas, spalvos ar formos pokytis, kraujavimas;
- skausmas šlapinantis ar lytinių santykių metu;
- padidėję kirkšnių limfmazgiai.
Daugelį šių simptomų gali sukelti ir nepavojingos ligos, pvz., vulvitas, infekcijos ar odos ligos, tačiau jei jie trunka ilgiau nei kelias savaites ar kartojasi, būtina ištirti.
Kada kreiptis į gydytoją?
Į gydytoją akušerį-ginekologą ar dermatovenerologą rekomenduojama kreiptis, jei:
- niežėjimas, deginimas ar skausmas vulvoje trunka ilgiau nei 2–3 savaites ar kartojasi, nepaisant gydymo;
- pastebėjote naują darinį, opą, žaizdelę, karpą ar odos pokytį, kuris neišnyksta;
- yra baltų, raudonų ar tamsių dėmių ar odos sustorėjimas;
- pasikeitė apgamo išvaizda vulvos srityje;
- atsirado kraujavimas ar išskyros be aiškios priežasties;
- turite sklerozinę kerpligę ar kitą lėtinę vulvos odos ligą – reikia reguliariai stebėtis;
- po menopauzės atsirado niežėjimas, skausmas ar odos pokyčių;
- jaučiate gėdą kreiptis – tai dažna, tačiau ankstyva apžiūra labai padeda.
Skubios pagalbos požymiai. Nedelsiant kreipkitės į gydytoją ar skubios pagalbos skyrių, jei:
- vulvos srityje atsirado gausus kraujavimas;
- stiprus skausmas, sparčiai didėjantis darinys su pūliais, karščiavimu ar paraudimu;
- sunku ar neįmanoma pasišlapinti dėl naviko ar patinimo;
- kartu pakilo aukšta temperatūra, atsirado sumišimas, silpnumas.
Vulvos vėžio diagnostika
Diagnozė nustatoma remiantis:
- ginekologine apžiūra ir pokalbiu – apžiūrima vulva ir kirkšnių limfmazgiai, aiškinamasi simptomų trukmė, anksčiau buvusios ligos;
- vulvoskopija – padidinta vulvos apžiūra, padedanti atrinkti įtartinas vietas;
- biopsija – pagrindinis diagnozės patvirtinimo metodas: paimamas įtartino audinio mėginys, kuris tiriamas laboratorijoje. Neužgyjantį ar įtartiną odos pokytį vien pagal išvaizdą įvertinti negalima;
- ŽPV tyrimas – kai reikia įvertinti viruso poveikį;
- vaizdiniai tyrimai – magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kompiuterinė tomografija (KT) ar PET, ultragarsas, kai reikia įvertinti ligos išplitimą;
- limfmazgių įvertinimas – kirkšnių limfmazgių tyrimas ar biopsija, siekiant nustatyti, ar liga išplito.
Pagal tyrimų rezultatus nustatoma ligos stadija, nuo kurios priklauso gydymas.
Vulvos vėžio gydymas
Gydymą planuoja onkologų ginekologų komanda pagal naviko dydį, vietą, stadiją, paciento amžių ir bendrą būklę:
- chirurginis gydymas – pagrindinis metodas: naviko pašalinimas su sveiko audinio paraštėmis. Ankstyvos stadijos atveju operacija gali būti ribota, išsaugant kuo daugiau audinių; esant platesniam pažeidimui – apimtis didesnė. Dažnai kartu vertinami arba šalinami kirkšnių limfmazgiai;
- spindulinė terapija – gali būti taikoma po operacijos, vietoje operacijos tam tikrais atvejais ar derinant su chemoterapija;
- chemoterapija – dažniausiai kartu su spinduline terapija ar pažengusios ligos atveju;
- tikslinė terapija ir imunoterapija – pasirinktais atvejais, priklausomai nuo naviko savybių;
- ikivėžinių pokyčių (VIN) gydymas – vietinis gydymas, lazerinis ar chirurginis pašalinimas ir stebėjimas, siekiant užkirsti kelią vėžiui;
- palaikomasis gydymas ir reabilitacija – skausmo kontrolė, žaizdų priežiūra, limfedemos prevencija, psichologinė ir seksualinės sveikatos pagalba.
Gydymo schemas ir vaistų dozes nustato onkologai. Ankstyvoje stadijoje nustatytas vulvos vėžys dažniausiai gydomas sėkmingai, o pažengusios ligos prognozė priklauso nuo stadijos ir bendros būklės. Tikslią prognozę įvertina gydantys gydytojai.
Po gydymo
Po gydymo būtina reguliari stebėsena, nes liga gali atsinaujinti, ypač pirmaisiais metais: ginekologo apžiūros, vulvos ir limfmazgių įvertinimas, prireikus vaizdiniai tyrimai. Gydymas gali paveikti kasdienį gyvenimą: gali atsirasti kojų patinimas (limfedema), skausmas, lytinių santykių sunkumai, emocinė našta. Apie tai verta atvirai kalbėtis su gydytojais, nes yra pagalbos būdų.
Vulvos vėžio prevencija
Visiškai užkirsti kelią neįmanoma, tačiau riziką galima sumažinti:
- ŽPV skiepai – skiepijimas sumažina riziką užsikrėsti vėžį sukeliančiais ŽPV tipais; dėl skiepų ir jų tinkamumo pasitarkite su šeimos gydytoju ar ginekologu pagal aktualią Lietuvos skiepijimo tvarką;
- rūkymo atsisakymas;
- saugūs lytiniai santykiai, prezervatyvo naudojimas ir pasitikrinimas dėl lytiškai plintančių infekcijų;
- lėtinių vulvos odos ligų gydymas ir stebėjimas – ypač sklerozinės kerpligės, kuri reikalauja reguliarių apžiūrų;
- reguliarūs vizitai pas ginekologą ir gimdos kaklelio patikra pagal rekomendacijas;
- laiku kreiptis dėl užsitęsusio niežėjimo ar odos pokyčių – nelaukti, kol praeis savaime.
BIOFIRST klinikoje
BIOFIRST klinikoje vulvos vėžio gydymas neteikiamas – jis vykdomas onkologijos centruose. Tačiau pacientėms suteikiamos gydytojo akušerio-ginekologo ir dermatovenerologo konsultacijos, kurių metu apžiūrima vulva, įvertinami simptomai ir odos pokyčiai, o esant įtarimui pacientė skubiai nukreipiama biopsijai ir tolesniam ištyrimui bei gydymui pas onkologą ginekologą.
Klinikoje gali būti atliekama:
- akušerio-ginekologo konsultacija;
- gydytojo dermatovenerologo konsultacija;
- laboratoriniai tyrimai;
- siuntimas biopsijai ir onkologo konsultacijai;
- individualaus stebėjimo plano sudarymas.
Kur kreiptis BIOFIRST klinikoje: paslaugos – Akušerijos ginekologijos centras; gydytojai – akušeriai ginekologai.
Dažniausiai užduodami klausimai apie vulvos vėžį
Dažniausiai ne, tačiau užsitęsęs niežėjimas yra vienas dažniausių vulvos vėžio ir ikivėžinių pokyčių simptomų, todėl jei jis trunka ilgiau nei kelias savaites ir nepraeina po gydymo, reikia apžiūros ir, jei reikia, biopsijos.
Pats vėžys neužkrečiamas. Tačiau dalis atvejų susiję su ŽPV, kuris plinta lytiniu keliu, todėl svarbi prevencija ir skiepai.
Vulvitas – išorinių lytinių organų uždegimas, kuris dažniausiai gerai gydomas. Vulvos vėžys – piktybinis navikas, dažnai lydimas užsitęsusių simptomų, opos ar darinio, kuris negyja. Tiksliai atskirti gali tik gydytojas, kartais atlikęs biopsiją.
Moterims su sklerozine kerplige gali padidėti vulvos vėžio rizika. Todėl rekomenduojama gydytis ir reguliariai stebėtis pas gydytoją.
Pagrindinis diagnozės patvirtinimo būdas – biopsija. Ginekologas apžiūri vulvą, prireikus naudoja didinamąjį prietaisą (vulvoskopiją) ir paima audinio mėginį tyrimui.
Ankstyvoje stadijoje nustatytas vėžys dažnai gydomas sėkmingai. Pažengusios ligos prognozė priklauso nuo stadijos ir bendros būklės, todėl labai svarbu laiku kreiptis.
Skiepai apsaugo nuo dažniausių vėžį sukeliančių ŽPV tipų ir mažina riziką, tačiau neapsaugo nuo viso vėžio – svarbios ir kitos priemonės, įskaitant reguliarią ginekologo apžiūrą.
Ne. Vulvos simptomai – dažna problema, o gydytojai kasdien su jais dirba. Ankstyvas apsilankymas gali labai pagerinti gydymo rezultatus.
Susiję straipsniai
Atnaujinta: 2026-11-10