Viduriavimas (diarėja) – tai tuštinimosi pobūdžio pasikeitimas, kai išmatos tampa nenormaliai skystos ir (ar) gausios, o tuštinimasis – dažnesnis nei įprasta. Ši būklė atsiranda dėl sutrikusio vandens ir elektrolitų įsisavinimo žarnyne arba dėl padidėjusio žarnyno judrumo, kai maistas per greitai keliauja virškinamuoju traktu.
Viduriavimas gali būti ūminis (trunkantis kelias dienas, dažniausiai susijęs su infekcijomis ar apsinuodijimu maistu) arba lėtinis (užsitęsęs ilgiau nei kelias savaites, dažniau susijęs su virškinimo sistemos ligomis, maisto netoleravimu ar ilgalaikiais žarnyno sutrikimais).
Viduriavimo priežastys
Dažniausios viduriavimo priežastys:
- virusinės ar bakterinės žarnyno infekcijos;
- užterštas maistas ar vanduo, apsinuodijimas maistu;
- antibiotikų vartojimas;
- uždegiminės žarnyno ligos – Krono liga, opinis kolitas;
- maisto netoleravimas, pvz., laktozės;
- emocinis stresas;
- lėtinis pankreatitas;
- šalutinis vartojamų vaistų poveikis;
- anksčiau atliktos virškinimo trakto operacijos.
Kai kuriems pacientams viduriavimą gali paūminti pienas ir jo produktai, nekokybiškas maistas ar gausus alkoholio vartojimas.
Kada kreiptis į gydytoją dėl viduriavimo?
Į gydytoją gastroenterologą rekomenduojama kreiptis, jei:
- viduriavimas trunka ilgiau nei dvi dienas ir negerėja;
- viduriavimas pasikartoja reguliariai ar trunka ilgiau nei keturias savaites;
- pastebimi dehidratacijos požymiai – sumažėjęs odos elastingumas, stiprus troškulys, galvos svaigimas.
Skubios pagalbos požymiai – jei viduriavimą lydi kraujas išmatose, aukšta temperatūra, stiprus pilvo skausmas ar ryškūs dehidratacijos požymiai, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Viduriavimo diagnostika
Aiškinantis viduriavimo priežastis, atliekama:
- detali anamnezė;
- laboratoriniai tyrimai, vertinantys uždegiminius kraujo rodiklius;
- koprologinis tyrimas ir išmatų pasėlis;
- pilvo echoskopija.
Viduriavimo gydymas
Gydymas visada priklauso nuo nustatytos priežasties:
- rehidratacija – skysčių ir elektrolitų atstatymas, ypač svarbu esant intensyviam viduriavimui;
- antibiotikai ar antiparazitiniai vaistai, jei nustatoma bakterinė ar parazitinė infekcija;
- pagrindinės ligos gydymas, jei viduriavimą sukėlė lėtinė virškinimo sistemos liga;
- mitybos koregavimas, probiotikai – lėtinio viduriavimo atveju.
BIOFIRST klinikoje
BIOFIRST klinikoje pacientams suteikiamos gydytojo gastroenterologo konsultacijos, kurių metu nustatoma viduriavimo priežastis ir parenkamas tinkamiausias gydymas.
Klinikoje gali būti atliekama:
- gydytojo gastroenterologo konsultacija;
- laboratoriniai tyrimai;
- pilvo organų ultragarsinis tyrimas;
- individualaus gydymo plano sudarymas.
Dažniausiai užduodami klausimai apie viduriavimą
Kai jis sukelia reikšmingą skysčių netekimą (dehidrataciją) arba trunka ilgiau nei kelias dienas negerėdamas – tokiu atveju reikia kreiptis į gydytoją.
Ūminis trunka kelias dienas ir dažniausiai susijęs su infekcija ar apsinuodijimu, o lėtinis tęsiasi ilgiau nei keturias savaites ir dažniau siejamas su virškinimo sistemos liga.
Ne, dauguma ūminio viduriavimo atvejų, ypač virusinės kilmės, praeina savaime be antibiotikų – svarbiausia rehidratacija.
Nes viduriuojant prarandama daug vandens ir elektrolitų, o tai gali sukelti dehidrataciją, ypač vaikams ir pagyvenusiems žmonėms.
Taip, emocinis stresas gali paveikti žarnyno motoriką ir sukelti ar sustiprinti viduriavimą, ypač asmenims su dirgliosios žarnos sindromu.
Jei jis dažnai kartojasi, trunka ilgai arba jį lydi kraujas išmatose, svorio kritimas ar stiprus pilvo skausmas.
Susiję straipsniai
Atnaujinta: 2026-10-03