Gelta

  1. Pagrindinis
  2. »
  3. Ligos
  4. »
  5. Gelta

Gelta – tai odos, akių sklerų ir gleivinių pageltimas, atsirandantis dėl padidėjusio bilirubino – geltono pigmento, susidarančio yrant raudoniesiems kraujo kūneliams, – kiekio kraujyje. Įprastai bilirubinas perdirbamas kepenyse ir pašalinamas iš organizmo su tulžimi. Sutrikus šiam procesui, pigmentas kaupiasi kraujyje ir audiniuose, todėl pastebimas odos bei akių pageltimas.

Svarbu žinoti, kad gelta nėra savarankiška liga, o simptomas, galintis signalizuoti apie įvairias sveikatos problemas – nuo paveldimų bilirubino apykaitos sutrikimų iki kepenų ligų ar tulžies latakų užsikimšimo. Todėl pastebėjus geltą svarbu išsiaiškinti jos priežastį ir laiku pradėti reikalingą gydymą.

Pagal atsiradimo mechanizmą gelta skirstoma į tris pagrindinius tipus:

  • Hemolizinė (prehepatinė) gelta – atsiranda dėl pagreitėjusio raudonųjų kraujo kūnelių irimo. Susidaro daugiau bilirubino, nei kepenys pajėgia perdirbti.
  • Kepenų (hepatinė) gelta – išsivysto pažeidus kepenų ląsteles arba sutrikus jų gebėjimui perdirbti ir pašalinti bilirubiną.
  • Obstrukcinė (posthepatinė) gelta – atsiranda, kai sutrinka tulžies nutekėjimas iš kepenų į žarnyną, pavyzdžiui, dėl tulžies latakų užsikimšimo akmeniu ar susiaurėjimo.

Geltos priežastys

Geltos priežastys priklauso nuo jos tipo. Ją gali sukelti kraujo, kepenų, tulžies pūslės ar kasos ligos, taip pat kai kurie paveldimi sutrikimai ir vartojami vaistai.

Dažniausios priežastys:

  • Hemolizinė gelta: hemolizinė anemija, tam tikros infekcijos, kraujo grupių nesuderinamumas, reakcijos į kraujo perpylimą ar apsinuodijimas medžiagomis, galinčiomis pažeisti raudonuosius kraujo kūnelius.
  • Kepenų gelta: virusinis hepatitas, alkoholio sukeltas kepenų pažeidimas, medikamentinis ar autoimuninis hepatitas, kepenų cirozė, kitos kepenų ligos ir genetiniai bilirubino apykaitos sutrikimai, pavyzdžiui, Žilbero sindromas.
  • Obstrukcinė gelta: tulžies pūslės akmenligė, tulžies latakų susiaurėjimas ar uždegimas, kasos ar tulžies latakų navikai, taip pat pankreatitas, kai dėl uždegimo gali būti sutrikdomas tulžies nutekėjimas.

Ne visais atvejais geltos priežastis būna lengvai nustatoma. Kartais jai išsivystyti pakanka tam tikrų vaistų poveikio ar paveldimo bilirubino apykaitos ypatumo. Dėl šios priežasties svarbu gydytojui nurodyti visus vartojamus vaistus ir maisto papildus, ankstesnes ligas bei kitus pastebėtus sveikatos pokyčius.

Geltos simptomai

Pagrindinis geltos požymis – pageltusi oda ir akių skleros. Pageltimas gali būti pastebimas ir burnos gleivinėje. Jo intensyvumas priklauso nuo bilirubino kiekio kraujyje ir geltą sukėlusios priežasties.

Kiti galimi simptomai:

  • tamsus, į arbatą ar alų panašus šlapimas;
  • šviesios, pilkšvos ar molio spalvos išmatos;
  • odos niežulys, ypač sutrikus tulžies nutekėjimui;
  • nuovargis ir bendras silpnumas;
  • pykinimas, sumažėjęs apetitas;
  • pilvo skausmas ar diskomfortas, ypač dešinėje viršutinėje pilvo dalyje;
  • karščiavimas ir šaltkrėtis, jei geltą sukelia infekcija.

Tamsus šlapimas ir pašviesėjusios išmatos ypač būdingi būklėms, kai sutrinka tulžies nutekėjimas į žarnyną. Vis dėlto simptomai gali skirtis, todėl vien pagal jų pobūdį tiksliai nustatyti geltos priežasties neįmanoma.

Kada kreiptis į gydytoją dėl geltos?

Pastebėjus odos, akių sklerų ar gleivinių pageltimą, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į gydytoją. Net jei nėra kitų nusiskundimų, naujai atsiradusi gelta gali būti rimtos kepenų ar tulžies sistemos ligos požymis, todėl jos nereikėtų ignoruoti ar laukti, kol pageltimas praeis savaime.

Skubios medicininės pagalbos reikia, jei gelta atsiranda kartu su:

  • stipriu ar staiga prasidėjusiu pilvo skausmu;
  • aukšta temperatūra ir šaltkrėčiu;
  • nuolatiniu vėmimu;
  • ryškiu silpnumu, sąmonės sutrikimu ar neįprastu mieguistumu;
  • kraujavimu ar kitais staiga atsiradusiais sunkios būklės požymiais.

Tokie simptomai gali rodyti ūminį tulžies latakų uždegimą, tulžies nutekėjimo kliūtį ar sunkų kepenų pažeidimą.

Ypatingas dėmesys reikalingas naujagimiams. Jei naujagimio oda ar akių skleros pagelsta per pirmąsias 24 valandas po gimimo, būtinas skubus medicininis įvertinimas. Gelta, pastebėta vėliau, taip pat turi būti įvertinta sveikatos priežiūros specialisto. Užsitęsusi gelta, tamsus šlapimas ar labai šviesios išmatos gali rodyti ne vien įprastą fiziologinę geltą, todėl būtina nustatyti bilirubino kiekį ir įvertinti kūdikio būklę.

Geltos diagnostika

Geltos diagnostikos tikslas – nustatyti, kodėl kraujyje padidėjo bilirubino kiekis ir ar nėra kepenų, tulžies latakų arba kraujo ligų. Tyrimų pasirinkimas priklauso nuo paciento amžiaus, simptomų, sveikatos istorijos ir pirminio ištyrimo rezultatų.

Diagnostikai gali būti taikomi šie metodai:

  • Gydytojo konsultacija ir apžiūra. Įvertinama odos bei akių spalva, pilvo skausmas, kiti simptomai, ankstesnės ligos, vartojami vaistai ir galimi rizikos veiksniai.
  • Kraujo tyrimai. Nustatomas bendrasis ir tiesioginis bilirubinas, atliekami kepenų fermentų tyrimai (ALT, AST, GGT, šarminė fosfatazė). Taip pat gali būti vertinamas bendras kraujo tyrimas, albumino kiekis ir kraujo krešėjimo rodikliai.
  • Pilvo organų ultragarsinis tyrimas. Padeda įvertinti kepenų, tulžies pūslės ir tulžies latakų būklę, aptikti tulžies akmenis ar išsiplėtusius latakus.
  • Kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Šie tyrimai gali būti skiriami, jei reikia išsamiau įvertinti kepenis, kasą, tulžies latakus ar įtariamą jų užsikimšimo priežastį.
  • Papildomi tyrimai. Atsižvelgiant į pirminius rezultatus, gali būti atliekami virusinių hepatitų, autoimuninių ligų ar hemolizės tyrimai. Retais atvejais, kai diagnozė lieka neaiški, gali būti svarstoma kepenų biopsija.

Svarbu įvertinti ne tik bendrą bilirubino kiekį, bet ir jo frakcijas – tiesioginį bei netiesioginį bilirubiną. Tai padeda atskirti galimus bilirubino apykaitos sutrikimus ir pasirinkti tinkamiausius tolesnius tyrimus.

Geltos gydymas

Geltos gydymas visada priklauso nuo ją sukėlusios priežasties. Vien tik odos pageltimo gydyti nepakanka – svarbiausia nustatyti pagrindinę ligą ir pašalinti arba kontroliuoti ją sukėlusį veiksnį.

Gydymo būdai gali būti skirtingi:

  • Hemolizinės geltos atveju gydoma raudonųjų kraujo kūnelių irimą sukėlusi priežastis. Atsižvelgiant į ligą, gali būti skiriami vaistai, taikomas specifinis hematologinis gydymas ar kitos procedūros.
  • Kepenų geltos atveju gydymas parenkamas pagal kepenų pažeidimo priežastį. Virusinio hepatito atveju gali būti skiriami antivirusiniai vaistai, autoimuninių ligų atveju – imuninę sistemą veikiantis gydymas, o medikamentinio pažeidimo atveju gali tekti nutraukti ar pakeisti kepenis žalojantį vaistą gydytojui įvertinus situaciją.
  • Obstrukcinės geltos atveju siekiama atkurti normalų tulžies nutekėjimą. Jei tulžies lataką užkemša akmuo, jis gali būti pašalinamas endoskopiniu būdu. Kitais atvejais gali prireikti tulžies latako praplėtimo, stentavimo ar chirurginio gydymo.

Naujagimių gelta dažnai būna fiziologinė ir susijusi su dar nesubrendusia kepenų funkcija. Tačiau gydymo poreikis nustatomas ne vien pagal kūdikio išvaizdą, o įvertinus bilirubino kiekį, amžių valandomis, gimimo laiką ir kitus rizikos veiksnius. Jei bilirubino kiekis viršija nustatytas ribas, gali būti taikoma fototerapija. Rečiau, esant labai dideliam bilirubino kiekiui, prireikia intensyvesnio gydymo.

BIOFIRST klinikoje

BIOFIRST klinikoje pacientams teikiamos gydytojo gastroenterologo ir šeimos gydytojo konsultacijos. Jų metu įvertinami geltos požymiai, paciento sveikatos būklė ir galimos bilirubino kiekio padidėjimo priežastys. Atsižvelgiant į situaciją, parenkami reikalingi tyrimai ir tolesnis diagnostikos bei gydymo planas.

Klinikoje gali būti atliekama:

Gydytojų gastroenterologų sąrašą rasite čia.

Svarbu: jei gelta atsirado staiga ir ją lydi stiprus pilvo skausmas, karščiavimas, šaltkrėtis ar sąmonės pokyčiai, reikėtų kreiptis skubiosios medicinos pagalbos, o ne laukti planinės konsultacijos.

Dažniausiai užduodami klausimai apie geltą

Ar gelta yra liga?

Ne, gelta yra simptomas, rodantis padidėjusį bilirubino kiekį kraujyje. Ji gali būti įvairių ligų ar organizmo sutrikimų požymis, todėl svarbu nustatyti tikrąją jos priežastį.

Ar naujagimių gelta pavojinga?

Daugeliui naujagimių pasireiškia fiziologinė gelta, kuri dažniausiai praeina per pirmąsias dvi gyvenimo savaites. Vis dėlto bilirubino kiekis turi būti įvertintas pagal kūdikio amžių ir kitus rizikos veiksnius. Gelta per pirmąsias 24 valandas, ryškėjantis pageltimas, vangumas, prastas valgymas, tamsus šlapimas ar labai šviesios išmatos reikalauja skubaus medicininio įvertinimo.

Kuo skiriasi hemolizinė, kepenų ir obstrukcinė gelta?

Hemolizinė gelta atsiranda dėl pagreitėjusio raudonųjų kraujo kūnelių irimo, kepenų – dėl kepenų ląstelių pažeidimo ar sutrikusios jų funkcijos, o obstrukcinė – dėl kliūties, trukdančios tulžiai nutekėti iš kepenų į žarnyną.

Kodėl sergant gelta patamsėja šlapimas ir pašviesėja išmatos?

Sutrikus tulžies nutekėjimui, tiesioginis bilirubinas gali patekti į kraują ir būti pašalinamas per inkstus, todėl šlapimas patamsėja. Į žarnyną patekus mažiau tulžies pigmentų, išmatos gali tapti šviesios ar molio spalvos.

Ar gelta užkrečiama?

Pati gelta nėra užkrečiama. Tačiau kai kurios ją sukeliančios ligos, pavyzdžiui, virusinis hepatitas A, B ar C, gali būti perduodamos kitiems žmonėms. Užsikrėtimo būdas priklauso nuo konkretaus viruso.

Ar Žilbero sindromas gali sukelti geltą?

Taip. Žilbero sindromas – paveldimas, dažniausiai nepavojingas bilirubino apykaitos sutrikimas, dėl kurio kraujyje gali periodiškai padidėti netiesioginio bilirubino kiekis. Gelta gali išryškėti badaujant, patiriant stresą, sergant ar esant miego trūkumui. Vis dėlto pirmą kartą pastebėjus geltą būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų atmestos kitos priežastys.

Kada dėl geltos reikia skubios pagalbos?

Jei gelta atsiranda kartu su stipriu pilvo skausmu, aukšta temperatūra, šaltkrėčiu, nuolatiniu vėmimu ar sąmonės pokyčiais, būtina nedelsiant kreiptis skubiosios medicinos pagalbos.

Susiję straipsniai


Atnaujinta: 2026-11-09