Bakterinė vaginozė

  1. Pagrindinis
  2. »
  3. Ligos
  4. »
  5. Bakterinė vaginozė

Bakterinė vaginozė – tai makšties mikrofloros pusiausvyros sutrikimas, kai sumažėja apsauginių laktobacilų ir padaugėja įvairių anaerobinių bakterijų. Viena iš jų – Gardnerella vaginalis, tačiau bakterinė vaginozė nėra sukeliama vieno konkretaus mikroorganizmo. Tai pakitusi makšties mikrobiotos būklė, dėl kurios gali atsirasti nemalonaus kvapo išskyrų ir kitų nemalonių simptomų.

Sveikoje makštyje paprastai vyrauja laktobacilos. Jos gamina pieno rūgštį, padeda palaikyti rūgščią makšties terpę ir saugo nuo nepageidaujamo mikroorganizmų dauginimosi. Sergant bakterine vaginoze laktobacilų sumažėja, padaugėja kitų bakterijų, o makšties pH tampa aukštesnis.

Bakterinė vaginozė nėra laikoma klasikine lytiškai plintančia infekcija, tačiau jos atsiradimas siejamas su lytiniu aktyvumu ir tam tikrais seksualinės elgsenos veiksniais. Dalis moterų nejaučia jokių simptomų, todėl būklė gali būti nustatoma tik atlikus tyrimus.

Bakterinės vaginozės priežastys ir rizikos veiksniai

Tiksli bakterinės vaginozės atsiradimo priežastis nėra iki galo aiški. Manoma, kad ją lemia kelių veiksnių sąveika, dėl kurios pakinta įprasta makšties mikroflora.

Bakterinės vaginozės riziką gali didinti:

  • Naujas ar keli lytiniai partneriai. Lytinis aktyvumas gali būti susijęs su makšties mikrofloros pokyčiais, nors bakterinė vaginozė nelaikoma įprasta lytiškai plintančia infekcija.
  • Makšties plovimas iš vidaus. Makšties praplovimas vandeniu ar specialiomis priemonėmis gali sutrikdyti natūralią mikrofloros pusiausvyrą.
  • Rūkymas. Pastebėta sąsaja tarp rūkymo ir didesnės bakterinės vaginozės rizikos.
  • Nesaugūs lytiniai santykiai. Prezervatyvų nenaudojimas siejamas su didesne šios būklės tikimybe.
  • Menstruacijos. Menstruacijų metu gali laikinai pakisti makšties aplinka ir pH.
  • Kai kurios kontracepcijos priemonės. Varinė gimdos spiralė siejama su didesne bakterinės vaginozės rizika.

Svarbu žinoti, kad bakterinė vaginozė gali pasireikšti ir moterims, kurios neturi nė vieno iš išvardytų rizikos veiksnių. Jos atsiradimas nėra susijęs su prasta asmens higiena ar nepakankamu apsiprausimu.

Bakterinės vaginozės simptomai

Dažniausias bakterinės vaginozės požymis – pakitusios makšties išskyros. Jos paprastai būna plonos, vandeningos, balkšvos arba pilkšvos, gali būti juntamas specifinis, nemalonus, žuvį primenantis kvapas. Kvapas dažnai sustiprėja po lytinių santykių arba menstruacijų metu.

Kiti galimi simptomai:

  • nemalonus makšties kvapas;
  • pakitusios išskyros;
  • lengvas išorinių lytinių organų niežulys ar dirginimas;
  • deginimo pojūtis šlapinantis.

Kai kurioms moterims simptomų nebūna visai. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad stiprus niežulys, paraudimas ar tirštos, baltos, varškę primenančios išskyros nėra būdingiausi bakterinės vaginozės požymiai – jie gali rodyti makšties kandidozę ar kitą būklę.

Kada kreiptis į gydytoją dėl bakterinės vaginozės?

Į gydytoją akušerį-ginekologą rekomenduojama kreiptis, jei:

  • atsirado neįprastų makšties išskyrų ar nemalonus jų kvapas;
  • jaučiamas niežulys, deginimas ar dirginimas;
  • simptomai kartojasi arba nepraeina;
  • įtariate bakterinę vaginozę, tačiau anksčiau tokia diagnozė nebuvo nustatyta;
  • esate nėščia ir pastebėjote pakitusių išskyrų ar kitų galimos infekcijos požymių.

Jeigu kartu atsiranda karščiavimas, stiprus pilvo apačios skausmas ar kraujavimas, reikėtų nedelsti ir kreiptis medicininės pagalbos. Šie simptomai nėra būdingi nekomplikuotai bakterinei vaginozei, todėl svarbu atmesti kitas infekcijas ar ginekologines būkles.

Bakterinės vaginozės diagnostika

Bakterinės vaginozės simptomai gali būti panašūs į kitų makšties infekcijų, todėl vien pagal išskyrų pobūdį diagnozės patvirtinti nepakanka. Gydytojas įvertina nusiskundimus, atlieka ginekologinę apžiūrą ir prireikus paskiria laboratorinius tyrimus.

Diagnozei nustatyti gali būti taikomi šie metodai:

  • Makšties išskyrų pH tyrimas. Sergant bakterine vaginoze makšties pH dažniausiai būna didesnis nei 4,5.
  • Mikroskopinis tepinėlio tyrimas. Vertinama makšties mikroflora, laktobacilų kiekis ir vadinamosios indikatorinės (angl. clue) ląstelės – makšties epitelio ląstelės, kurių paviršius padengtas bakterijomis.
  • Gramo būdu dažyto tepinėlio tyrimas. Pagal bakterijų santykį nustatomas Nugent balas, padedantis įvertinti makšties mikrofloros pokyčius.
  • Molekuliniai tyrimai. Tam tikrais atvejais gali būti atliekami tyrimai, nustatantys su bakterine vaginoze susijusių mikroorganizmų genetinę medžiagą.

Diagnozė gali būti nustatoma pagal Amsel kriterijus – vertinamas išskyrų pobūdis, makšties pH, specifinis kvapas ir indikatorinių ląstelių buvimas. Paprastai diagnozei patvirtinti turi būti nustatyti bent trys iš keturių kriterijų.

Bakterinės vaginozės gydymas

Gydymo poreikis priklauso nuo simptomų, nėštumo ir individualios sveikatos būklės. Simptomus jaučiančioms moterims paprastai skiriamas antibakterinis gydymas, padedantis sumažinti nepageidaujamų bakterijų kiekį ir atkurti makšties mikrofloros pusiausvyrą.

Dažniausiai taikomi šie gydymo būdai:

  • Antibakteriniai vaistai. Gali būti skiriamas metronidazolas arba klindamicinas. Vaistai vartojami per burną arba lokaliai – makšties gelio, kremo ar kitų preparatų forma.
  • Pasikartojančios bakterinės vaginozės gydymas. Jei simptomai dažnai atsinaujina, gydytojas gali rekomenduoti kitą gydymo schemą arba ilgesnį palaikomąjį gydymą.
  • Makšties mikrofloros priežiūra. Gali būti aptariamas probiotikų vartojimas, tačiau šiuo metu nepakanka patikimų įrodymų, kad įprastai parduodami probiotikai galėtų pakeisti antibakterinį gydymą ar patikimai apsaugoti nuo ligos pasikartojimo.

Svarbu vartoti gydytojo paskirtus vaistus taip, kaip nurodyta, ir nenutraukti gydymo anksčiau laiko, net jei simptomai išnyko. Savarankiškai pasirinktos makšties žvakutės ar priešgrybeliniai preparatai gali būti neveiksmingi, jei tikroji simptomų priežastis yra bakterinė vaginozė.

Ar reikia gydyti lytinį partnerį?

Bakterinė vaginozė nėra laikoma klasikine lytiškai plintančia infekcija, todėl ilgą laiką įprastai nebuvo rekomenduojama gydyti simptomų neturinčio lytinio partnerio. Vis dėlto naujesni tyrimai parodė, kad kai kurioms moterims, ypač patiriančioms pasikartojančią simptominę bakterinę vaginozę, kartu taikomas partnerio gydymas gali sumažinti ligos atsinaujinimo riziką.

2025 m. Amerikos akušerių ir ginekologų kolegija (ACOG) atnaujino rekomendacijas ir nurodė, kad verta svarstyti kartu taikomą lytinio partnerio gydymą, kai suaugusiai moteriai kartojasi simptominė bakterinė vaginozė. Sprendimas priimamas individualiai, įvertinus situaciją ir aptarus gydymo naudą bei galimus trūkumus.

Bakterinė vaginozė nėštumo metu

Nėštumo metu bakterinė vaginozė vertinama atidžiau, nes ji siejama su didesne tam tikrų nėštumo komplikacijų, įskaitant priešlaikinį gimdymą, rizika. Jei nėščioji pastebi neįprastų išskyrų, nemalonų kvapą ar kitus simptomus, svarbu kreiptis į gydytoją.

Simptomus turinčioms nėščiosioms rekomenduojama atlikti reikiamus tyrimus ir, patvirtinus diagnozę, skirti tinkamą gydymą. Tačiau besimptomėms nėščiosioms įprastai nerekomenduojama atlikti bakterinės vaginozės patikros vien dėl to, kad jos laukiasi – sprendimas gali priklausyti nuo individualios nėštumo istorijos ir rizikos veiksnių.

Kaip sumažinti bakterinės vaginozės pasikartojimo riziką?

Bakterinė vaginozė gali atsinaujinti net ir po sėkmingo gydymo. Siekiant sumažinti pasikartojimo tikimybę, rekomenduojama:

  • vengti makšties plovimo iš vidaus ir kvapnių intymios higienos priemonių;
  • išorinius lytinius organus prausti švelniai, naudojant vandenį ar tam skirtas bekvapes priemones;
  • vengti savarankiško gydymo, jei simptomai pasikartoja;
  • pasitarti su gydytoju dėl prezervatyvų naudojimo ir kitų individualių rizikos veiksnių;
  • laikytis paskirto gydymo plano.

BIOFIRST klinikoje

BIOFIRST klinikoje pacientėms teikiamos gydytojo akušerio-ginekologo konsultacijos. Jų metu įvertinami nusiskundimai, atliekama ginekologinė apžiūra, prireikus skiriami tyrimai ir parenkamas individualus gydymas.

Klinikoje gali būti atliekama:

Gydytojų akušerių-ginekologų sąrašą rasite čia.

Dažniausiai užduodami klausimai apie bakterinę vaginozę

Ar bakterinė vaginozė yra lytiškai plintanti infekcija?

Ne, bakterinė vaginozė nelaikoma klasikine lytiškai plintančia infekcija. Vis dėlto jos atsiradimas siejamas su lytiniu aktyvumu, naujais ar keliais lytiniais partneriais.

Kodėl bakterinė vaginozė dažnai kartojasi?

Net ir po sėkmingo gydymo makšties mikrofloros pusiausvyra gali vėl sutrikti. Pasikartojanti bakterinė vaginozė yra gana dažna, todėl kartojantis simptomams svarbu pakartotinai kreiptis į gydytoją ir aptarti ilgalaikio gydymo galimybes.

Ar reikia gydyti lytinį partnerį?

Ne kiekvienu atveju. Tačiau pasikartojant simptominei bakterinei vaginozei gydytojas gali pasiūlyti aptarti kartu taikomą partnerio gydymą, atsižvelgdamas į naujesnes rekomendacijas.

Ar bakterinė vaginozė pavojinga nėštumo metu?

Ji siejama su didesne kai kurių nėštumo komplikacijų, įskaitant priešlaikinį gimdymą, rizika. Jei nėštumo metu atsiranda būdingų simptomų, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Kuo bakterinė vaginozė skiriasi nuo pienligės (kandidozės)?

Bakterinę vaginozę sukelia pakitusi makšties bakterijų pusiausvyra, o pienligę – per didelis Candida genties grybelių dauginimasis. Bakterinei vaginozei būdingesnės plonos, pilkšvos išskyros ir žuvies kvapas, o kandidozei – tirštos, baltos išskyros, ryškesnis niežulys ir dirginimas. Tikslią diagnozę nustato gydytojas.

Ar galima bakterinę vaginozę gydyti savarankiškai?

Nerekomenduojama. Panašius simptomus gali sukelti ir kitos makšties infekcijos, todėl netinkamai parinkti vaistai gali būti neveiksmingi. Gydymą reikėtų pradėti tik patvirtinus diagnozę.

Susiję straipsniai


Atnaujinta: 2026-11-09