Bronchinė astma – lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, kuriai būdingas švokštimas, dusulys, spaudimo jausmas krūtinėje ir kosulys bei padidėjęs kvėpavimo takų jautrumas.
Tiksliai nėra žinoma, kodėl susergama astma. Alergija, aplinkos faktoriai, genetiniai veiksniai gali nulemti galimybę susirgti astma. Pastovus kvėpavimo takų dirginimas sukelia lėtinį bronchų uždegimą, kuris skatina mėšlungišką bronchų susitraukimą (spazmą).
Astma yra heterogeninė liga, kuriai būdingi skirtingi dominuojantys simptomai, išsivystymo mechanizmai bei atsakas į gydymą, todėl ji yra skirstoma į fenotipus. Šiuo metu išskiriami penki pagrindiniai astmos fenotipai:
- Alerginė astma;
- Nealerginė astma;
- Vėlyvoji astma;
- Astma su fiksuotu plaučių funkcijos sumažėjimu;
- Astma su nutukimu.
Dažniausia bronchinės astmos priežastis – alergija įkvepiamiems alergenams (žiedadulkės, naminiai gyvūnai, dulkių erkės, pelėsis ir kt.). Alerginė astma yra glaudžiai susijusi ir su kitomis atopinėmis ligomis (alergine sloga, atopiniu dermatitu). Dusulio priepuolius gali išprovokuoti fizinis krūvis, aštrūs kvapai, rūkalų dūmai, šaltis, stresas. Dažnai astmos paūmėjimus išprovokuoja virusinė kvėpavimo takų infekcija.
Kaip pasireiškia bronchinė astma?
Liga pasireiškia:- Pasikartojančiais kosulio, dusulio priepuoliais;
- Sunkumo jausmu krūtinėje;
- Pasunkėjusiu kvėpavimu;
- Švokštimu, cypimu kvėpuojant, ypač naktimis arba anksti rytais.
Kaip gydoma bronchinė astma?
Priepuolio metu ir tarp priepuolių bronchų astmos gydymas skiriasi. Astmos gydymas parenkamas pagal simptomų sunkumą ir dažnį. Svarbiausi astmos gydymo tikslai yra gera simptomų kontrolė, normalaus kasdienio aktyvumo palaikymas, paūmėjimų, negrįžtamos kvėpavimo takų obstrukcijos ir nepageidaujamų reiškinių rizikos sumažinimas. Farmakologiniam astmos gydymui yra naudojami palaikomojo gydymo vaistai, kurie slopina kvėpavimo takų uždegimą, kontroliuoja simptomus ir sumažina paūmėjimo riziką, pirmos pagalbos vaistai, kurie vartojami pagal poreikį atsiradus simptomams ar esant astmos paūmėjimui ir papildomi vaistai, kurie yra skiriami pacientams, sergantiems sunkia astma, kai palaikomasis gydymas maksimaliomis dozėmis nėra efektyvus. Liga gydoma:
- Įkvepiamaisiais priešuždegiminiais vaistais, kurie mažina gleivinės pabrinkimą, gleivių išsiskyrimą ir apsaugo nuo bronchų spazmo.
- Kai kamuoja astma, nežiūrint priešuždegiminio gydymo, papildomai skiriami bronchus plečiantys prailginto veikimo vaistai. Šie preparatai veikia visą parą ir apsaugo nuo bronchų spazmo arba gerokai jį sumažina.
- Esant lengvai astmai, simptomams malšinti pagal poreikį dažniausiai skiriamas įkvepiamųjų kortikosteroidų ir greitai veikiančio bronchus plečiančio vaisto derinys. Vien trumpo veikimo bronchus plečiančių vaistų vartoti be priešuždegiminio gydymo nerekomenduojama.
Kai ligą sukelia alergija, galima taikyti specifinę alergenų imunoterapiją. Atlikus alergijos tyrimus ir nustačius sukeliančią priežastį, gydymo metu sergančiojo imuninė sistema yra „perprogramuojama“ į alergeną nebereaguoti taip sunkiai, todėl simptomai gali reikšmingai sumažėti.
Taikant šiuolaikinį gydymą, priepuolių pasikartojimas gerokai sumažėja, todėl ligonis gali gyventi visavertį gyvenimą. Tinkamai nesigydant, astmos priepuoliai ištinka vis dažniau, vystosi plaučių pažeidimas, sutrinka širdies veikla, atsiranda negrįžtami organų pokyčiai.
BIOFIRST klinikoje dirba profesionalūs alergologai ir klinikiniai imunologai, kurie pakonsultuos dėl bronchinės astmos, paskirs tinkamą profilaktiką ar nukreips tolesniam gydymui.
Kur kreiptis BIOFIRST klinikoje: paslaugos – Alergologijos centras; gydytojai – alergologai.
Atnaujinta: 2026-11-05