Siringomielija – tai reta, lėtinė nervų sistemos liga, kai nugaros smegenyse susidaro skysčio pripildyta ertmė (sirinksas). Didėdama ši ertmė spaudžia aplinkinius nervinius pluoštus ir trikdo nervinių signalų perdavimą. Liga pasireiškia maždaug 8 iš 100 000 žmonių ir sudaro iki 5 proc. paraplegijos (kojų ir apatinės kūno dalies paralyžiaus) atvejų.
Siringomielijos simptomai paprastai vystosi lėtai, per daugelį metų, o kai kuriais atvejais liga gali visiškai nesukelti simptomų. Simptomų pobūdis priklauso nuo to, kuriame nugaros smegenų lygmenyje susidaro ertmė, jos dydžio ir ilgio.
Siringomielijos priežastys
Siringomielijos priežastys skirstomos į dvi grupes:
Įgimtos:
- Chiari malformacija – įgimta anomalija, kai dalis smegenėlių nusileidžia iš kaukolės ertmės į nugaros smegenų kanalą, sutrikdydama smegenų skysčio tekėjimą – dažniausia priežastis.
Įgytos:
- nugaros smegenų trauma;
- navikai, spaudžiantys smegenų skysčio tekėjimą;
- meningitas ar arachnoiditas (smegenų dangalų uždegimas);
- kraujavimas nugaros smegenyse.
Kai kuriais atvejais tiksli priežastis lieka nenustatyta (idiopatinė siringomielija).
Siringomielijos simptomai
Dažniausi siringomielijos požymiai:
- skausmas kakle, pečiuose ar rankose;
- sutrikęs temperatūros ir skausmo jutimas, dažniausiai vienoje ar abiejose rankose – dažnai pirmasis pastebimas požymis;
- raumenų silpnumas ir nykimas;
- galvos skausmas, ypač kosint ar tempiantis;
- pažengus ligai – antrinė skoliozė, kraujospūdžio svyravimai keičiant kūno padėtį;
- retais, sunkiais atvejais, pažeidus smegenų kamieną – kvėpavimo ar rijimo sutrikimai.
Ligos eiga dažniausiai lėtai progresuojanti, tačiau kosint ar staigiai įtempus kūną, būklė gali staiga pablogėti.
Kada kreiptis į gydytoją dėl siringomielijos
Į gydytoją neurologą rekomenduojama kreiptis, jei:
- atsiranda neaiškios kilmės temperatūros ar skausmo jutimo sutrikimas rankose;
- juntamas raumenų silpnumas ar pastebimas jų nykimas;
- kamuoja nuolatinis skausmas kakle, pečiuose ar rankose.
Siringomielijos diagnostika
Siringomielija diagnozuojama remiantis:
- gydytojo neurologo apžiūra ir neurologiniu įvertinimu;
- magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – pagrindiniu, tiksliausiu diagnostikos metodu;
- retesniais atvejais – elektromiografija ar mielografija.
Siringomielijos gydymas
Gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo ir progresavimo:
- besimptomė siringomielija dažniausiai tik stebima, reguliariai kartojant MRT;
- stuburą apkraunančios veiklos (sunkių daiktų kėlimo, šuoliavimo) ribojimas;
- vaistai skausmui mažinti;
- chirurginis gydymas – pagrindinis metodas simptomams progresuojant: Chiari malformacijos korekcija, sirinkso šuntavimas ar kliūties pašalinimas, siekiant atkurti normalią smegenų skysčio tekėjimą.
Siringomielija visiškai neišgydoma, tačiau tinkamas gydymas gali sustabdyti ar sulėtinti ligos progresavimą.
BIOFIRST klinikoje
BIOFIRST klinikoje pacientams suteikiamos gydytojo neurologo konsultacijos, kurių metu įvertinami simptomai ir parenkama tolesnė diagnostikos ar gydymo eiga.
Klinikoje gali būti atliekama:
- gydytojo neurologo konsultacija;
- neurologinis įvertinimas;
- individualaus tolesnio ištyrimo plano sudarymas.
Dažniausiai užduodami klausimai apie siringomieliją
Tai rimta, progresuojanti liga, galinti sukelti ilgalaikių neurologinių pasekmių, tačiau tinkamai stebima ir gydoma jos eigą dažnai galima kontroliuoti.
Ne, liga visiškai neišgydoma, tačiau chirurginis gydymas gali sustabdyti ar sulėtinti progresavimą.
Nes ji vystosi labai lėtai, o simptomai gali būti nespecifiniai ir palaipsniui stiprėti per daugelį metų.
Tai įgimta anomalija, kai smegenėlių dalis nusileidžia į nugaros smegenų kanalą, sutrikdydama smegenų skysčio tekėjimą – tai dažniausia siringomielijos priežastis.
Dauguma atvejų nėra tiesiogiai paveldima, tačiau su ja susijusios įgimtos anomalijos gali turėti genetinį komponentą.
Kosint, čiaudint ar staigiai įtempus kūną, spaudimas nugaros smegenų kanale gali laikinai padidėti ir sukelti simptomų paūmėjimą.
Atnaujinta: 2026-09-28