Šlapimo takų infekcijos (ŠTI) – tema, apie kurią dažnai tylime, nors ši problema paliečia daugybę žmonių. Kasmet šia infekcija suserga apie 150 milijonų žmonių visame pasaulyje, tačiau moterys serga dažniau, maždaug 50–60 % bent kartą gyvenime patiria ŠTI. Vyrai su šia problema susiduria rečiau, bet jų infekcijos dažniau komplikuojasi. Taigi, kas iš tiesų vyksta mūsų kūne, kai užklumpa šlapimo takų infekcija, kaip ją atpažinti ir efektyviai gydyti, pasakoja BIOFIRST klinikos gydytojas urologas doc. dr. Aivaras Jonas Matjošaitis.
Šlapimo takų infekcijų tipai
Šlapimo takų infekcijos – viena dažniausių bakterinių ligų, su kuria susiduria tiek vyrai, tiek moterys, tačiau pastarąsias užklumpa kur kas dažniau. Ši liga atsiranda tuomet, kai bakterijos patenka į šlapimo takų sistemą – į inkstus, šlapimtakius, šlapimo pūslę ar šlaplę ir sukelia uždegimą. Dažniausiai infekcija prasideda apatiniuose šlapimo takuose, o pagrindiniai jos tipai yra cistitas, uretritas ir pielonefritas. Cistitas yra šlapimo pūslės uždegimas, kuris pasireiškia deginimu ir skausmu šlapinantis. Uretritas – tai šlaplės uždegimas, irgi lydimas deginimo pojūčio, o pielonefritas – inkstų uždegimas, kuriam būdingas stiprus nugaros skausmas, aukšta temperatūra ir bendras silpnumas, todėl ši būklė, reikalauja skubaus gydymo, sako gyd. urologas doc. dr. A. J. Matjošaitis.
Šlapimo takų infekcijos simptomai
Simptomai, kurie gali įspėti apie šlapimo takų infekcija dažnai yra gana aiškūs. Dažnas noras šlapintis net tada, kai pūslė tuščia, deginimo pojūtis šlapinantis, nemalonus kvapas ar drumstas šlapimas – visi šie ženklai signalizuoja apie galimą infekciją. Kartais šlapime gali pasirodyti kraujo priemaiša, rodanti gleivinės pažeidimą. Jeigu infekcija plinta į inkstus, prie simptomų prisijungia stiprus juosmens ar nugaros skausmas, aukšta temperatūra, pykinimas ir bendras negalavimas. Negydant, šios infekcijos gali tapti lėtinėmis ir sukelti rimtų sveikatos problemų.
Infekcija vasaros metu
„Karšti orai, maudynės ir ilgos kelionės džiugina, tačiau kartu atneša ir didesnę šlapimo takų infekcijų riziką. Vasarą daugiau prakaituojame, todėl netenkame skysčių – o kai geriama per mažai vandens, šlapimas tampa koncentruotas, sudarant palankią terpę bakterijoms. Pridėkime šlapius maudymosi kostiumėlius ar ilgus pasivaikščiojimus karštyje – štai ir puikios sąlygos infekcijai. Daugelis linkę ignoruoti pirmuosius simptomus: dažnesnį šlapinimąsi, deginimą ar diskomfortą. Deja, tokia „atostogų taktika“ dažnai baigiasi gydytojo kabinete. Kad vasaros prisiminimų netemdytų infekcijos, verta laikytis kelių paprastų taisyklių: gerti daug vandens, keisti drėgnus drabužius, laikytis higienos rekomendacijų ir neignoruoti kūno siunčiamų signalų“, teigia gyd. urologas doc. dr. A. J. Matjošaitis.
Moterys serga dažniau
Kodėl šlapimo takų infekcijos dažniau vargina moteris? Atsakymas slypi anatominiuose skirtumuose. Moterų šlaplė yra žymiai trumpesnė nei vyrų, o jos anga yra arčiau išangės, todėl žarnyno bakterijos lengviau patenka į šlapimo pūslę. Be to, lytiniai santykiai, hormoniniai pokyčiai, nėštumas ir kai kurios higienos praktikos gali dar labiau padidinti riziką susirgti. Nors žarnyno bakterijos yra dažniausios kaltininkės, infekciją gali sukelti ir kitos bakterijos, virusai ar grybeliai (ypatingai, esant nusilpusiam imunitetui).
Negydomo uždegimo pasekmės
Svarbu žinoti, kad negydoma šlapimo takų infekcija gali turėti rimtų pasekmių. Bakterijos gali plisti į inkstus, sukelti pielonefritą ir pažeisti inkstų audinį, sutrikdant jų funkciją. Taip pat gali susidaryti pūliniai, o bakterijos patekusios į kraują sukelti sepsį.
„Laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti šią ligą yra būtina. Diagnostika paprastai prasideda nuo šlapimo tyrimo ir šlapimo pasėlio, leidžiančio nustatyti sukėlėją ir jo jautrumą antibiotikams. Esant įtarimams dėl inkstų pažeidimo, atliekami papildomi kraujo tyrimai ir vaizdiniai tyrimai, tokie kaip inkstų ultragarsas ar kompiuterinė tomografija“, – teigia gyd. urologas dr. A. J. Matjošaitis.
Šlapimo takų infekcijos gydymas
Atsižvelgiant į infekcijos sukėlėją, dažniausiai taikomas gydymas antibiotikais. Lengvesnių atvejų gydymas beveik visais atvejais vyksta namuose, o sunkesnių ar komplikuotesnių – ligoninėje. Be vaistų vartojimo labai svarbu gerti daug skysčių, kad organizmas galėtų „išplauti“ bakterijas, ir vengti dirginančių produktų, pavyzdžiui, alkoholio ar aštrių maisto produktų. Diskomfortą šlapinantis galima malšinti skausmą mažinančiais vaistais.
Priemonės, padedančios išvengti šlapimo takų infekcijos
Prevencija yra geriausia priemonė kovoti su šlapimo takų infekcijomis. Laikantis intymios higienos taisyklių, pavyzdžiui, tinkamos išangės valymo krypties, galima ženkliai sumažinti bakterijų patekimą į šlapimo takus. Po lytinių santykių rekomenduojama pasišlapinti – tai padeda iš šlaplės pašalinti bakterijas. Kad šlapimo takai būtų reguliariai „išvalomi“ reikėtų gerti pakankamai vandens (apie 1,5–2 litrus per dieną), taip pat vengti šlapimo sulaikymo, nes ilgas laukimas skatina bakterijų dauginimąsi.
Labai svarbu dėvėti natūralų, kvėpuojančių audinių apatinį trikotažą, vengti sintetinių, aptemptų drabužių, kurie sukuria šiltą ir drėgną terpę bakterijoms. Taip pat gali būti naudingi natūralūs papildai, pavyzdžiui, spanguolių produktai, kurie padeda apsaugoti šlapimo takus. Jei infekcijos kartojasi, būtina kreiptis į gydytoją – jis gali pasiūlyti papildomų individualių prevencinių priemonių ir paskirti tinkamą gydymą.