Adenoidai – tai limfoidinis audinys, esantis užpakalinėje nosiaryklės dalyje. Ši struktūra vaidina svarbų vaidmenį vaikų organizme, ypač kovojant su infekcijomis, kurios patenka į kvėpavimo takus per nosį. Nepaisant to, kad jie turi svarbią apsaugos funkciją, jų padidėjimas gali sukelti daugybę problemų – nuo kvėpavimo iki miego ar klausos sutrikimų. Ką svarbu žinoti tėvams, kokie simptomai gali rodyti, kad adenoidai sukelia sveikatos problemas ir kada reikia kreiptis į specialistus, pasakoja BIOFIRST klinikos gyd. otorinolaringologė Agnė Laukaitienė.
Ar adenoidai tik vaikų problema?
Kaip teigia gydytoja, adenoidų padidėjimas dažniausiai pasireiškia vaikams nuo 2 iki 7 metų amžiaus: „Tai yra laikotarpis, kai vaikai dažnai būna linkę sirgti peršalimo ligomis, o adenoidai padeda organizmui kovoti su infekcijomis. Tyrimai rodo, kad nuo 20 iki 30 proc. vaikų iki 7 metų patiria įvairius su adenoidais susijusius simptomus, tokius kaip nuolatinis nosies užgulimas, knarkimas ir kvėpavimas per burną“, – sako gyd. otorinolaringologė A. Laukaitienė.
Dėl šių simptomų vaikai pradeda kentėti ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Nuolatinis nuovargis tampa kasdieniais palydovais.
Sutrikus miegui, vaikai ne tik blogai miega nakties metu, bet ir sunkiau susikaupia. Tai gali paveikti jų gebėjimą mokytis, o kartais ir bendravimą su bendraamžiais. Suaugusiems šis sutrikimas pasireiškia kur kas rečiau – dažniausiai su amžiumi adenoidai mažėja ir išnyksta.
Kaip nustatoma, ar adenoidai yra padidėję?
Bene vienas dažniausias pacientų klausimų gydytojui otorinolaringologui yra tai, kaip nustatyti, ar adenoidai iš tiesų yra padidėję. Pasak kalbintos medikės, „auksiniu diagnostikos standartu“ laikoma nosiaryklės endoskopija, atliekama naudojant ploną, lankstų endoskopą (su kamera).
Procedūros metu endoskopas įkišamas pro nosies landą, o vaizdas perduodamas į monitorių. Tai leidžia gydytojui detaliai įvertinti adenoidinio audinio dydį, paviršiaus struktūrą, jo sąlytį su nosiaryklės sienelėmis bei galimą mechaninį poveikį aplinkinėms anatominėms struktūroms – ypač Eustachijaus vamzdžio angoms, kurios svarbios vidinės ausies ventiliacijai ir slėgio sureguliavimui:
„Siekiant sumažinti diskomfortą, ypač vaikams, į nosies gleivinę gali būti purškiami vietiniai anestetikai, pavyzdžiui, lidokainas.
Procedūra trunka vos kelias minutes, tačiau reikalauja bendradarbiavimo – todėl labai svarbu iš anksto pacientą ir jo tėvus supažindinti su apžiūros eiga, paaiškinti, kad tai neskausminga, tačiau gali sukelti „neįprastų“ pojūčių.“
Tiesioginė ir netiesioginė įtaka
Adenoidų dydį ir jų išvešėjimą lemia keli pagrindiniai veiksniai. Viena iš priežasčių – vaiko imuninės sistemos aktyvumas, reaguojant į virusus bei bakterijas, ypač ankstyvoje vaikystėje.
Kai kurie vaikai serga dažniau, todėl jų adenoidai ilgai išlieka padidėję arba dar labiau išvešėja. Taip pat svarbus paveldimumas – jei šeimoje yra buvę padidėjusių adenoidų atvejų, vaikui tikimybė turėti tokią pačią problemą irgi išauga.
Egzistuoja ir netiesioginiai aplinkos veiksniai, tokie, kaip alergenai, dulkės, cigarečių dūmai ar sausas oras. Tai gali paskatinti lėtinį adenoidų uždegimą ir jų didėjimą, dėl ko adenoidai padidėja tiek, kad ima trukdyti kvėpavimui ar klausai. Vaikams, kurių imuninis atsakas nėra toks stiprus, adenoidai išlieka nedideli ir nesukelia jokių sveikatos sutrikimų.
Ne tik kvėpavimo, bet ir klausos problemos
Gydytoja otorinolaringologė tėvams primena, kad svarbu būti budriems ir atkreipti dėmesį į tam tikrus požymius. Visų pirma, jei vaikas pradeda nuolat kvėpuoti per burną, tai gali būti ženklas, kad adenoidai uždaro kvėpavimo takus ir trukdo normaliam oro praeinamumui.
Knarkimas ir miego apnėja – tai dar vienas svarbus įspėjamasis signalas. Kai kurie vaikai knarkdami gali patirti trumpalaikius kvėpavimo sustojimus. Taip pat verta atkreipti dėmesį į dažnus ausų uždegimus – padidėję adenoidai gali trikdyti Eustachijaus vamzdžio veiklą, o tai skatina ausų infekcijas ir gali lemti klausos sutrikimus.
Adeinoidai ar sinusitas – kaip atskirti?
Nors adenoidai ir sinusitas gali turėti panašių simptomų, tokių kaip galvos skausmas, nosies užgulimas ar kvėpavimo sunkumai, šios dvi būklės yra skirtingos. Sinusitas – tai nosies sinusų uždegimas, dažnai sukeliantis pūlingas išskyras, karščiavimą ir stiprų veido skausmą.
Padidėję adenoidai paprastai sukelia tik kvėpavimo sunkumus, knarkimą ir ausų infekcijas. Be to, sinusitas paprastai pasireiškia staiga ir su stipriais simptomais. Tuo tarpu adenoidų problemos gali vystytis palaipsniui, sukeldamos chroniškus simptomus.
Gydymo galimybės: nuo vaistų iki operacijos
Adenoidų gydymo metodai priklauso nuo to, kaip stipriai jie trukdo vaiko kasdieniam gyvenimui. Lengvais atvejais gali pakakti specialių nosies purškalų ar nosies praplovimų.
„Kai simptomai tampa pasikartojantys, ilgai trunkantys – pavyzdžiui, jei vaikas kenčia nuo dažnų ausų uždegimų ar miego apnėjos, – gali prireikti chirurginio gydymo, dar vadinamo adenoidektomija.
Adenoidektomija atliekama, kai vaikas negali kvėpuoti per nosį, kai pasikartoja ausų infekcijos ar kai pasireiškia miego sutrikimai. Taip pat svarbu, kad tėvai žinotų, jog jei konservatyvus gydymas neduoda rezultatų, operacija gali būti vienintelis būdas sugrąžinti normalią gyvenimo kokybę.
Dažniau atliekama vasarą
Kaip ir bet kokia chirurginė procedūra, adenoidų šalinimas turi savo rizikų. Po operacijos gali pasireikšti trumpalaikiai simptomai, tokie kaip kraujavimas, skausmas nosiaryklės srityje, rijimo sunkumai, kartais blogas burnos kvapas ar bendras nuovargis.
Kadangi atsigavimo laikotarpis yra 2-3 savaitės, dažniausiai operacija yra planuojama vasaros mėnesiais arba per moksleivių atostogas, tačiau operuoti galima visus metus, prisitaikant prie pooperacinio rėžimo.
Ar verta laukti, kol vaikas „išaugs“?
Nemaža dalis tėvų tikisi, kad vaikui augant adenoidai savaime sumažės be jokios medicininės intervencijos. „Taip, adenoidai pradeda nykti ankstyvoje paauglystėje, tačiau praktika rodo, kad jei jie sukelia varginančius ar nuolatinius simptomus, nereikėtų tikėtis ir laukti, jog viskas praeis savaime.
Mažam vaikui, vertinant raidą, kiekvieni metai yra svarbūs. Einant laikui, prastai girdint ar nepakankamai nekvėpuojant per nosį, šie simptomai gali progresuoti ir lemti komplikacijas, tokias kaip kalbos vystymosi sulėtėjimas, klausos sutrikimai ar net veido augimo pokyčiai dėl nuolatinio kvėpavimo per burną“, – įžvalgomis dalijasi gyd. otorinolaringologė A. Laukaitienė.