Atopinis dermatitas yra lėtinė uždegiminė odos liga, kuri nustatoma daugiau nei 25 proc. vaikų. Aptarkime šios ligos simptomus, jį provokuojančius veiksnius ir gydymo eigą kartu su mokslų daktare, vaikų gydytoja alergologe dr. Laura Tamašauskiene.

 

Atopinio dermatito simptomai: kaip atpažinti?

Šiai ligai būdingas odos niežulys, makulopapulinis bėrimas (lygus odos paraudimas, kurį dengia susiliejantys guzeliai, mazgeliai), paraudimas, patinimas, erozijos, pleiskanojimas, šlapiavimas, šašai ir lichenifikacija (sustorėjusi oda, jos paviršiuje ryškios odos raukšlės). „Kūdikiams ir vaikams odos pažeidimas dažniausiai stebimas veido, kaklo ir tiesiamųjų rankų ir kojų paviršių odoje. Pats pagrindinis šios ligos simptomas, sukeliantis didelį diskomfortą ir bloginantis gyvenimo kokybę tiek pacientui, tiek jo šeimos nariams, yra niežulys. Atopinio dermatito klinikiniai požymiai dažniausiai pasireiškia anksti kūdikystėje (3-6 mėn. amžiuje).“ – įžvalgomis dalinasi gydytoja dr. L. Tamašauskienė

 

Kas lemia atopinio dermatito ligos išsivystymą?

Biofirst klinikos alergologė dr. Laura Tamašauskienė teigia, kad kol kas nėra visiškai aišku, kodėl susergama atopiniu dermatitu, tačiau yra manoma, kad šią ligą sąlygoja keleto veiksnių sąveika – genetinių, imunologinių ir aplinkos. „Dėl to sutrinka odos barjerinė funkcija ir imuninės sistemos veikla. Du rizikos veiksniai yra stipriai susiję su atopinio dermatito išsivystymu – alerginės ligos šeimoje ir filagrino geno mutacija. Net apie 70 proc. atopiniu dermatitu sergančių pacientų šeimos narių taip pat sirgo arba serga alerginėmis ligomis.“ Atopinio dermatito išsivystymo rizika yra 2-3 kartus didesnė vaikams, kurių bent vienas iš tėvų yra atopiškas. Ši rizika padidėja 3-5 kartus, jei abu tėvai yra atopiški.

Svarbų vaidmenį šios ligos išsivystymui turi ir odos barjerinės funkcijos sutrikimas - sausa oda yra vienas iš svarbiausių atopinio dermatito simptomų. Tyrimai su žmonėmis ir gyvūnais rodo, kad atopinio dermatito metu yra genetiškai nulemtas odos barjero sutrikimas, kuris palengvina alergeno prasiskverbimą į odą ir didina polinkį į sudirgimą bei odos uždegimą.

Filagrino trūkumas yra geriausiai žinomas sutrikimas. Šis baltymas yra svarbus odos barjero formavimuisi, tad filagrino geno mutacijos didina ankstyvos pradžios atopinio dermatito riziką ir yra susijusios su sunkia, ilgalaike ligos eiga. Verta paminėti, kad filagrino geno mutacijos nėra nustatomos visiems pacientams, na, o  jų buvimas nebūtinai yra susijęs su atopinio dermatito išsivystymu.

 

Atopinio dermatito paūmėjimas ir jį provokuojantys veiksniai

Pasak dr. Lauros Tamašauskienės, yra daug  skirtingų veiksnių, kurie gali skatinti atopinio dermatito paūmėjimą. Provokuojantys veiksniai yra skirstomi į specifinius ir nespecifinius. Šie veiksniai gali būti fiziniai (pvz., mechaninis dirginimas vilna), cheminiai (pvz., rūgštys, vanduo) ar biologiniai (alergenai, mikrobai).

Maisto alergija nustatoma maždaug trečdaliui vaikų, sergančių vidutinio sunkumo ar sunkiu atopiniu dermatitu. Dažniausiai mažiems vaikams atopinio dermatito paūmėjimą sukelia vištos kiaušiniai, riešutai, soja ir žuvis.

Įkvepiamieji alergenai (namų dulkių erkių, gyvūnų, žiedadulkių) taip pat gali sukelti atopinio dermatito simptomus jiems alergiškiems pacientams. Tai aiškinama padidėjusiu odos pralaidumu įkvepiamiesiems alergenams, esant sutrikdytam odos barjerui.

Tyrimai taip pat rodo, kad gyvenimas mieste yra susijęs su didesne atopinio dermatito rizika, nes oro tarša (tabako dūmai, lakios organinės medžiagos, išmetamosios dujos) turi neigiamą efektą atopinio dermatito pažeistai odai. Epidemiologiniai tyrimai pateikia įrodymų, kad kontaktuojant su išmetamosiomis dujomis padidėja rizika išsivystyti atopiniam dermatitui ikimokyklinio amžiaus vaikams. Taip pat yra duomenų, kad kontaktas su tabako dūmais buvo susijęs su reikšmingai padidėjusia atopinio dermatito išsivystymo rizika, ypač vaikams, kurių tėvai serga atopinėmis ligomis.

 

Vaikų atopinio dermatito simptomų mažinimas bei ligos gydymas

Individualaus atopinio dermatito bėrimą provokuojančio veiksnio nustatymas yra labai svarbus gydant šią ligą, o atopinio dermatito gydymo tikslas yra maksimaliai sumažinti odos pažeidimo plotą ir intensyvumą, paūmėjimo dažnį bei pagerinti gyvenimo kokybę.

 Sergant atopiniu dermatitu reikėtų vengti provokuojančio veiksnio - taip galima pasiekti ilgesnį simptomų nebuvimo laiką. Taip pat ypač svarbi yra kasdienė odos priežiūra – prausimas ir drėkinimas. Oda turi būti valoma kruopščiai, bet švelniai ir atsargiai, naudojant nedirginančius mažai alergizuojančius prausiklius su ar be antiseptikais (antiseptikus vartoti reikėtų trumpai ir visuomet pasitariant su gydytoju).

Sergant atopiniu dermatitu maudynės neturėtų trukti ilgiau nei 5 minutes, o  naudojamas prausiklis geriausia, kad būtų aliejinio pagrindo. Šie prausikliai yra naudingi odai, ypač kūdikiams ir vaikams, nes padeda išvengti epidermio dehidratacijos.

Emolientai yra labai svarbi atopinio dermatito gydymo dalis. Jie dažniausiai pagaminti iš medžiagos, skatinančios drėkinimą, pvz., šlapalas ar glicerolis, ir medžiagos, mažinančios drėgmės išgaravimą, pvz., petrolatai.

Odos drėgmei palaikyti emolientus reiktų tepti bent du kartus per dieną. Emolientus geriausia tepti iš karto po maudymosi vonioje ar duše, kol oda dar šiek tiek drėgna – taip jie geriau įsiskverbia į odą ir gali pagerinti odos barjerinę funkciją bei sumažinti jos jautrumą dirgikliams.

 

Medikamentinis gydymas skiriamas tik įvertinus paciento amžių, odos būklę ir kūno paviršiaus plotą, kuris bus gydomas. Pagrindiniai medikamentai yra vietinio poveikio gliukokortikoidai ir vietinio poveikio kalcineurino inhibitoriai. Esant sunkiai ligos formai skiriami ir sisteminiai vaistai, o atsiradus komplikacijoms, pvz., bakterinei odos infekcijai, vietinio ar sisteminio pobūdžio antibiotikai. Dėl medikamentinio gydymo visada svarbu konsultuotis su vaikų alergologu, kuris paruoš individualiai pritaikytą ir efektyvų gydymo planą.