Piktybiniai virškinimo trakto navikai – vieni labiausiai paplitusių vėžinių ligų. Didžiausia šių ligų klasta – jos aptinkamos gan vėlyvų stadijų. Kaip užkirsti kelią skrandžio ir žarnyno vėžiui, pasakoja „Biofirst“ klinikos gastroenterologės.

gydytoja gastroenterologėRasa Makarevičienė
Gydytoja gastroenterologė

Kaip atpažinti skrandžio vėžį?

„Pradžioje ši liga nepasireiškia jokiais simptomais. Kartais pacientai gali jausti diskomfortą viršutinėje pilvo dalyje, pykinimą, šleikštulį, bendrą nuovargį, kitų virškinimo sutrikimų. Tačiau dažniausiai į gydytoją nesikreipiama, nes manoma, kad tai nėra rimta liga. Tikrai ne visada šie simptomai reiškia, kad susirgote vėžiu, bet jeigu jau taip yra – gyvybiškai svarbu šią ligą diagnozuoti ir pradėti gydyti kuo anksčiau.“

Kaip susergama skrandžio vėžiu?

„Susirgimo skrandžio vėžiu veiksniai dvejopi – nuo paciento nepriklausomi (pvz., paveldėjimas) ir tokie, kuriems jis gali daryti įtaką: mityba, rūkymas, alkoholio vartojimas, fizinis aktyvumas ir pan. Didelę reikšmę turi ir užsikrėtimas Helicobacteri pylori bakterija. Jeigu žmogus ja užsikrėtęs, vadinasi, jau serga lėtiniu skrandžio uždegimu, kuris ilgainiui gali progresuoti į opaligę ar / ir į skrandžio vėžį. Kadangi negalime tiksliai prognozuoti ar H. pylori turintis asmuo susirgs opalige ar skrandžio vėžiu, rekomenduojame šią infekciją gydyti iš karto (ypač jei jaučiamas diskomfortas pilve).“

Ar įmanoma nuo šios ligos apsisaugoti?

„Faktorius, priklausančius nuo paciento, keisti būtina. Apskritai, esant bet kokių virškinimo sutrikimų, reikia atvykti konsultacijos. Ne per visus vizitus pas gastroenterologą reikalinga endoskopija. Kartais užtenka kraujo tyrimo. Nesant nusiskundimų, profilaktiškai išsitirti rekomenduojama rizikos grupės žmonėms: rūkantiems, vartojantiems alkoholį, neteisingai besimaitinantiems, turintiems antsvorio ir tiems, kurių šeimos nariai sirgo skrandžio ligomis. Kadangi vėžiu gali susirgti ir sveiką gyvenseną pasirinkęs žmogus, į pakitusius virškinimo trakto pojūčius nederėtų numoti ranka. Anksti diagnozuotas vėžys gali būti įveikiamas.“

gydytoja gastroenterologė

Dalia Kasperavičiūtė
Gydytoja gastroenterologė

Kaip atpažinti žarnyno vėžį?

„Storosios žarnos vėžys ypatingas tuo, kad dažnai atpažįstamas tik esant vėlyvoms ligos stadijoms. Pacientai ilgą laiką nejaučia jokių simptomų, o jų atsiradus, dažnai nustatomas onkologinio proceso išplitimas. Sunerimti ir kuo skubiau kreiptis į gydytoją gastroenterologą reikėtų tada, kai pacientas pajunta pokyčių virškinimo trakte (vidurių užkietėjimas, kuris dažnai kaitaliojasi su viduriavimu, nevisiško išsituštinimo jausmas, pakitusi išmatų išvaizda), jaučia skausmą (dažnai lydimą pilvo pūtimo), pastebi kraujo išmatose (kraujo priemaiša išmatose ar tuštinimasis su šviežiu krauju, kraujo krešuliais). Kartu su jais žmogus gali jausti ir bendruosius simptomus: tai apetito stoka, karščiavimas, svorio kritimas. Tiriant kraują nustatoma mažakraujystė.“

Kaip susergama storosios žarnos vėžiu?

„Manoma, kad įtakos vėžiui išsivystyti turi nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, cukrinis diabetas, raudonos mėsos, rūkytų mėsos gaminių vartojimas, tabakas, alkoholis. Šia liga dažniau suserga pacientai, kurių pirmos eilės giminaičiams yra diagnozuotas storosios žarnos vėžys (ypač jei diagnozė nustatyta ankstyvame amžiuje (iki 55 metų). Taip pat rizikos grupėje yra tie pacientai, kurie turi didesnių nei 1 cm polipų ar jau yra kartą sirgę vėžiu. Įtakos turi ir lėtinės uždegiminės žarnyno ligos.“

Ar įmanoma nuo šios ligos apsisaugoti?

„Storosios žarnos vėžio riziką gali sumažinti didesnis fizinis aktyvumas, dietos korekcija (rekomenduojamas pakankamas skaidulų kiekis maiste, vaisių, daržovių vartojimas), folio rūgšties naudojimas, kalcio, seleno preparatai. Tačiau net ir laikantis sveikos gyvensenos ir mitybos principų, reikėtų žinoti, kad yra vykdoma profilaktinė storosios žarnos vėžio patikra. Pagal ją 50–74 metų pacientams kartą per dvejus metus atliekamas slapto kraujo išmatose tyrimas. Jei jo atsakymas būna teigiamas, pacientui rekomenduojama atlikti kolonoskopiją. „Biofirst“ klinikoje beveik absoliučios daugumos atvejais šį tyrimą atliekame taikydami anesteziją, todėl nemalonių pojūčių pacientas nepatiria. Anestezijos bijoti neverta. Ji, prieš atliekant endoskopinius tyrimus, taikoma visame pasaulyje.“