Gydytoja kardiologė Gintarė Muckienė

Savo kraujospūdį turėtų žinoti kiekvienas žmogus

Arterinė hipertenzija (padidėjęs kraujospūdis) – ne vien vyresnio amžiaus žmonių problema. Remiantis statistiniais duomenimis, pasaulyje kraujospūdis padidėjęs kas trečio žmogaus. Deja, daugelis apie savo būklę nežino arba ją ignoruoja. Nors pirminė arterinė hipertenzija dažniausiai pasireiškia dėl nežinomų priežasčių ir yra neišgydoma, suvaldyti ją būtina ir įmanoma. Vartojant gydytojo paskirtus medikamentus, galima išvengti didesnių problemų, pavyzdžiui, iki 40 proc. sumažinti insulto riziką. Nors reguliarus kraujospūdžio monitoravimas ir gydymasis daugiausia priklauso pacientui, pirmiausia būtina apsilankyti pas gydytoją kardiologą, kad jis paskirtų veiksmingą gydymą. Neužtenka (kartais ir nebūtina) kasdien savo nuožiūra vartoti aspirino tabletes ir per anksti apsidžiaugti gerojo cholesterolio kiekio kraujyje rezultatais. Kardiologijoje, kaip ir bet kurioje kitoje medicinos srityje, yra daug veiksnių, apie kuriuos pacientas nežino. Net ir profesionaliausias gydytojas nedrįsta pirmą kartą matomam pacientui tvirtinti, kad vienas ar kitas gydymo planas bus veiksmingas iš karto, todėl pacientų savidiagnostika yra pavojinga. Ką dėl savęs galėtų padaryti pacientas? Pirmiausia – atsikratyti rizikos faktorių, kurie nėra nulemti genetiškai: mesti rūkyti, koreguoti mitybą, nevartoti alkoholio, daugiau judėti, vengti itin druskingo maisto. Antra – keletą kartų per savaitę esant ramybės būsenos pasimatuoti kraujospūdį ir užsirašyti jo rezultatus. Dažnai manoma, kad vyresniems žmonėms taikomi kiti arterinio kraujospūdžio normatyvai, tačiau tai netiesa. Nepriklausomai nuo amžiaus, siektinas normalus kraujospūdis yra mažesnis nei 140–90 mmHg; optimalus – 120–80 mmHg.

Širdies navikai egzistuoja

Nors bene kasdien girdime apie įvairių organų (pavyzdžiui, plaučių, krūties, žarnyno ir pan.) vėžį, terminas „širdies vėžys“ yra itin retas. Tai nereiškia, kad tokia patologija neegzistuoja. Širdies navikai yra retos širdies ligos. Jie skirstomi į pirminius ir antrinius. 75 proc. pirminių navikų yra gerybiniai, 25 proc. – piktybiniai. Antriniai navikai dažniausiai būna piktybinių navikų metastazės. Dažniausias pirminis gerybinis navikas – miksoma. Specifinių simptomų, leidžiančių įtarti širdies navikus, nėra. Esant tokių požymių kaip širdies aritmijos, lėtinis širdies nepakankamumas, krūtinės angina, karščiavimas, nuovargis, svorio netekimas, kosulys, sąnarių skausmai, pakitimai kraujo tyrimuose (pavyzdžiui, trombocitų skaičiaus sumažėjimas ar padidėjimas, anemija, leukocitozė, padidėjęs C-reaktyvusis baltymas ir pan.) galima įtarti kitas ligas, tačiau reikėtų nepamiršti pagalvoti ir apie širdies navikus. Ypač dėl to, kad neretai iš pradžių jie nesukelia jokių simptomų. Širdies ultragarsinis tyrimas – pats vertingiausias, neinvazinis, instrumentinis tyrimas, kurio metu galima diagnozuoti ir įtarti širdies navikus.

 

Gydytoja kardiologė Rasa Karaliūtė

Apgaulingi simptomai krūtinėje

Įvardijamos net 26 priežastys, dėl kurių pasireiškia skausmai krūtinėje. Patologijų spektras labai platus, o viena rimčiausių priežasčių – miokardo infarktas. Jam įvykus, atsiranda intensyvus skausmas krūtinėje, plintantis į kairę ranką, tarp menčių, apatinį žandikaulį ar pilvą. Skausmą lydi šaltas prakaitas, pykinimas ar vėmimas, mirties baimė. Tuomet svarbu kuo greičiau kviesti greitąją medicinos pagalbą, jokiu būdu nevykti į gydymo įstaigą pačiam. Deja, kartais tuoj pat netenkama sąmonės, gali įvykti staigi mirtis. Miokardo infarktas (širdies smūgis) – visada netikėta, gyvybei pavojinga būklė, tačiau neretai girdime, kad tam buvo galima užbėgti už akių. Beveik visi patyrę infarktą jau sirgo išemine širdies liga, kurios simptomus jie netinkamai interpretavo (pavyzdžiui, skaudėjo skrandį), ignoravo, gydėsi netinkamai ar jautėsi visiškai sveiki. Infarktą dažnai atpažinti nesunku, o išeminė širdies liga klastingesnė ir kartais simptomai atrodo visai nesusiję su širdimi. Tad, jeigu jaučiate skausmus krūtinėje, dūstate, jaučiate ritmo sutrikimus, blogiau toleruojate fizinį krūvį, pats metas apsilankyti pas kardiologą. Profilaktiniai kardiologiniai tyrimai naudingi ir tiems, kurie ruošiasi naujiems iššūkiams: bėgti maratoną, planuoja vykti į egzotinę kelionę, kurioje bus neįprastai didelis fizinis krūvis ar nori pradėti intensyviai sportuoti. Kompleksinio kardiologinio ištyrimo metu atliekama elektrokardiograma (esant reikalui – „Holter“ monitoravimas), širdies echoskopija, veloergometrijos tyrimas (kai minant dviratį monitoruojama širdies veikla krūvio metu) gali išgelbėti nuo gresiančios nelaimės.