Menopauzė – natūralus kiekvienos moters gyvenimo etapas, tačiau jos metu vykstantys hormoniniai pokyčiai gali smarkiai paveikti kasdienę savijautą. Vienas dažniausių ir labiausiai varginančių simptomų – karščio bangos, kurios trikdo miegą, mažina darbingumą ir blogina gyvenimo kokybę. Nors šis reiškinys yra fiziologinis, šiandien moterims prieinamos įvairios pagalbos galimybės – nuo gyvenimo būdo korekcijų ir natūralių priemonių iki individualiai parinktos hormonų terapijos. Plačiau apie tai pasakoja BIOFIRST klinikos gydytoja akušerė-ginekologė Rasa Mackevičienė.
Karščio bangos – natūrali hormoninių pokyčių pasekmė
Karščio bangos menopauzės laikotarpiu nėra atsitiktinis ar nepaaiškinamas reiškinys – tai tiesioginė hormoninių pokyčių išraiška. Artėjant menopauzei, kiaušidžių veikla pamažu silpsta, o estrogenų kiekis kraujyje pradeda svyruoti ir ilgainiui mažėti. „Šie hormonai svarbūs ne tik vaisingumui ar menstruacijų ciklui, bet ir smegenų termoreguliacijos centrui. Kai estrogenų sumažėja, ši smegenų dalis tampa jautresnė kūno temperatūros pokyčiams. Net esant normaliai kūno temperatūrai, smegenys gali „nuspręsti“, kad organizmas perkaito ir įjungti vėsinimo mechanizmus“, sako gyd. akušerė-ginekologė.
Tuo metu išsiplečia kraujagyslės, ypač veido, kaklo ir krūtinės srityje, pagreitėja širdies plakimas, suaktyvėja prakaito liaukos. Moteris staiga pajunta šilumos bangą, kuri gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių minučių.
Anot R. Mackevičienės, vienoms tai nutinka retkarčiais, kitoms – kas valandą ar net dažniau. Nors pats reiškinys nėra pavojingas, jis gali sukelti nuolatinį nuovargį, dirglumą, miego sutrikimus ir pastebimai pabloginti gyvenimo kokybę.
Gyvenimo būdas – pirmasis gydymo žingsnis
Menopauzės laikotarpiu organizmas tampa jautresnis aplinkos veiksniams, todėl net nedideli gyvenimo būdo niuansai gali turėti reikšmingos įtakos simptomų stiprumui. Sintetiniai drabužiai, nuolatinis skubėjimas, neišvėdintos patalpos ar nereguliarus miego režimas gali tapti nuolatinių karščio epizodų fonu.
Kalbant apie miegą, anot gydytojos, moteris gali net neprisiminti, kad prabudo, tačiau ryte jaustis pavargusi, tarsi visą naktį būtų nemiegojusi. Taip nutinka todėl, kad karščio epizodai sutrikdo giliąsias miego fazes, kurios būtinos organizmo atsistatymui.
Svarbiausia – sukurti aplinką, kuri neprovokuotų perkaitimo. Vėsesnis miegamasis, lengva patalynė, natūralūs audiniai ir ramus vakaro režimas gali turėti didesnį poveikį nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Vengiant stimuliuojančių veiklų vakare, nervų sistema tampa ramesnė, o naktinės karščio bangos pasireiškia rečiau.
„Didelę reikšmę turi ir kūno svoris. Riebalinis audinys veikia kaip šilumos izoliatorius, todėl antsvorį turinčios moterys dažniau patiria stipresnes karščio bangas. Net nedidelis svorio sumažinimas gali duoti apčiuopiamą rezultatą“, teigia gyd. akušerė-ginekologė.
Taigi, stabilus dienos ritmas, reguliarus miegas ir pakankamas poilsis padeda nervų sistemai išlaikyti pusiausvyrą, o tai tiesiogiai veikia termoreguliaciją.
Mityba – tylus, bet svarbus hormonų reguliatorius
Menopauzės laikotarpiu mityba tampa ne tik energijos šaltiniu, bet ir savotiška gydymo forma. Ji tiesiogiai veikia hormonų pusiausvyrą, medžiagų apykaitą ir nervų sistemos reakcijas. Kai racione vyrauja rafinuotas cukrus, gaminiai iš baltų miltų ir stipriai perdirbtas maistas, cukraus kiekis kraujyje ima svyruoti. Tokie svyravimai aktyvina simpatinę nervų sistemą ir gali išprovokuoti karščio bangas.
Pasak R. Mackevičienės, subalansuota mityba, kurioje gausu skaidulų, augalinių baltymų ir sveikųjų riebalų, padeda stabilizuoti gliukozės kiekį kraujyje ir mažina uždegiminius procesus. Tai svarbu, nes menopauzė dažnai susijusi su lėtiniu, nepastebimu uždegimu, kuris gali stiprinti įvairius simptomus. Be to, tinkama mityba padeda palaikyti normalų kūno svorį, o tai dar vienas svarbus veiksnys, mažinantis karščio bangų intensyvumą.
Ne paslaptis, kad karščio bangas stiprina ne tik hormoniniai pokyčiai, bet ir kofeinas, alkoholis, labai aštrus maistas ar karšti gėrimai. Jie veikia kraujagyslių tonusą ir nervų sistemą, t.y. skatina kraujagyslių išsiplėtimą ir aktyvina širdies veiklą.
„Dažnai simptomus dar labiau aštrina alkoholis (ypač vakare). Nors pradžioje gali atrodyti, kad padeda atsipalaiduoti, tačiau iš tikrųjų nakties metu dėl jo sutrinka termoreguliacija ir prasideda prakaitavimas. Panašiai veikia ir stipri kava ar energetiniai gėrimai, kurie stimuliuoja nervų sistemą bei padidina organizmo jautrumą temperatūros pokyčiams“, įžvalgomis dalijasi medikė.
Stresas – nematomas karščio bangų katalizatorius
Menopauzė dažnai sutampa su gyvenimo laikotarpiu, kai moteris patiria daug emocinių pokyčių: pavyzdžiui, vaikai palieka namus, atsiranda rūpesčių dėl senyvų tėvų, artimųjų ar nerimą kelia kitos beprasidedančios sveikatos problemos. Kylanti emocinė įtampa tiesiogiai veikia hormoninę sistemą, o streso metu išsiskiriantis kortizolis ir adrenalinas aktyvina nervų sistemą ir dar labiau padidina organizmo jautrumą.
Remiantis akušerės-ginekologės patirtimi, kai nervų sistema nuolat įtempta, net menkiausias dirgiklis gali sukelti karščio bangą. Daug moterų pastebi, kad simptomai sustiprėja konfliktų, skubėjimo ar emocinio nerimo laikotarpiais. Tai patvirtina, kad karščio bangos nėra vien fiziologinis reiškinys – jos glaudžiai susijusios su psichologine savijauta.
Fizinė veikla – natūralus simptomų švelninimo būdas
Reguliarus fizinis aktyvumas veikia kaip natūralus hormonų reguliatorius. Judėjimo metu gerėja kraujotaka, stabilizuojasi nervų sistema, mažėja streso hormonų kiekis, o organizmas tampa atsparesnis temperatūros pokyčiams.
„Fizinis aktyvumas taip pat padeda išlaikyti raumenų masę ir mažina riebalinio audinio kiekį, o tai svarbu termoreguliacijai. Moterys, kurios reguliariai juda, dažniausiai patiria retesnes ir silpnesnes karščio bangas“, dėsto gyd. R. Mackevičienė. Be to, judėjimas gerina nuotaiką, mažina nerimą ir padeda lengviau užmigti.
Natūralios priemonės – švelnus, bet individualus sprendimas
Natūralios priemonės dažnai pasirenkamos, kaip pirmasis žingsnis prieš svarstant hormonų terapiją. Kai kurie augaliniai junginiai, vadinami fitoestrogenais, struktūriškai primena žmogaus estrogenus ir gali silpnai veikti jų receptorius. Tokiu būdu organizmas gauna švelnų hormoninį signalą, kuris kai kurioms moterims sumažina karščio bangų dažnumą.
Visgi akušerės-ginekologės teigimu, svarbu suprasti, kad natūralios priemonės veikia lėčiau ir silpniau nei hormonai, o jų poveikis labai individualus. Vienai moteriai jos gali būti pakankamos, kitai – visai nepadėti. Be to, kai kurie augaliniai preparatai gali sąveikauti su vaistais ar būti netinkami sergant tam tikromis ligomis, todėl jų vartojimas turėtų būti aptartas su gydytoju.
Hormonų terapija – bijoti neverta
R. Mackevičienės nuomone, hormonų terapija nėra skiriama vien dėl to, kad prasidėjo menopauzė. Tai nėra profilaktinė ar „prabangos“ priemonė – ji svarstoma tada, kai simptomai pradeda rimtai trikdyti gyvenimo kokybę. Jei moteris kelis kartus per naktį prabunda dėl prakaitavimo, ryte jaučiasi neišsimiegojusi, dieną tampa dirgli, sunkiau susikaupia, ima varginti nuolatinis nuovargis ar nerimas, tai jau yra rimta situacija. Tokiu atveju vertinama ne tik karščio bangų dažnis, bet ir bendras fizinis bei emocinis fonas, miego kokybė ir ilgalaikės sveikatos rizikos.
„Šiuolaikinė hormonų terapija iš esmės skiriasi nuo anksčiau taikytų metodų. Dabar ji parenkama individualiai, įvertinus moters amžių, laiką nuo paskutinių mėnesinių, širdies ir kraujagyslių ligų, trombozių ar onkologinių susirgimų riziką. Tokia personalizuota terapija leidžia pasiekti gerų rezultatų ir kartu sumažinti galimas komplikacijas“, pasakoja gydytoja.
Taip pat akušerė-ginekologė R. Mackevičienė mini, kad pastaraisiais metais vis daugiau kalbama apie bioidentiškų hormonų terapiją. Tai hormonai, kurių cheminė struktūra identiška natūraliems žmogaus organizmo hormonams, todėl jie geriau atpažįstami organizmo receptorių. Dažniausiai kalbama apie bioidentišką estradiolį ir progesteroną, kurie gali būti skiriami įvairiomis formomis. Tokia terapija daugeliui moterų leidžia švelniau ir fiziologiškiau kompensuoti hormonų trūkumą.
Vis dėlto bioidentiška hormonų terapija nėra universali priemonė. Kaip ir kiekviena gydymo priemonė, ji turi aiškias indikacijas ir kontraindikacijas, todėl skiriama tik gydytojo sprendimu. Tinkamai parinkta terapija per kelias savaites gali sumažinti karščio bangų dažnį ir intensyvumą, pagerinti miegą, nuotaiką bei bendrą savijautą. Tokiu atveju hormonų terapija tampa racionaliu medicininiu sprendimu, padedančiu išsaugoti gyvenimo kokybę brandesniame amžiuje.
Kasdieniai įpročiai, kurie lemia menopauzės savijautą
Menopauzė dažnai suvokiama kaip laikotarpis, kurį reikia tiesiog ištverti, tačiau medicininiu požiūriu tai etapas, kuriam galima sąmoningai pasiruošti. Organizmas šiuo metu tampa jautresnis, todėl tai, kas anksčiau neturėjo jokios įtakos, dabar gali sukelti nemalonius simptomus.
„Didžiausią poveikį daro nuoseklus dėmesys sau. Reguliarus miegas, subalansuota mityba, judėjimas, mažesnis kofeino ir alkoholio kiekis, sąmoningas poilsis ir emocinė higiena gali iš esmės pakeisti savijautą. Moterys, kurios šiuo laikotarpiu pradeda aktyviai rūpintis savo sveikata, dažnai ne tik sumažina karščio bangas, bet ir pagerina bendrą gyvenimo kokybę. Tuomet menopauzė tampa ne „juodu periodu“, o naujos, brandžios ir sąmoningesnės gyvenimo fazės pradžia“, padrąsinančiai sako gyd. R. Mackevičienė.