Menopauzė moters gyvenime – neišvengiamas etapas, tačiau jo sukeliamas fizinis ir emocinis diskomfortas dažnai vis dar lieka nutylėtas. Karščio bangos, prakaitavimas, nuotaikų kaita, nemiga, makšties sausumas – tai tik dalis simptomų, su kuriais susiduria daugelis moterų.
Šiuolaikinė medicina turi atsaką į šiuos iššūkius – tai pakaitinė hormonų terapija arba bioidentiškų hormonų terapija, kurios leidžia susigrąžinti gyvenimo kokybę ir gerą savijautą. Apie jas plačiau pasakoja BIOFIRST klinikos gyd. akušerė-ginekologė dr. Lina Mockevičienė.
Tradicinė ar bioidentiška hormonų terapija – kur slypi skirtumas?
Statistika rodo, kad net iki 80 procentų moterų menopauzės laikotarpiu susiduria su įvairiais fiziniais ir emociniais pokyčiais: karščio pylimais, miego sutrikimais, nuotaikų svyravimais ar lytinės funkcijos pokyčiais, sako gyd. akušerė-ginekologė dr. L. Mockevičienė.
Vienas iš dažniausiai siūlomų sprendimų – pakaitinė hormonų terapija. Pasak gydytojos akušerės-ginekologės, pakaitinė hormonų terapija – tai gydymas, kurio metu moteriai skiriami estrogenai ir progestinai, siekiant kompensuoti šių hormonų trūkumą.
Ši terapija padeda palengvinti arba visai pašalinti su menopauze susijusius simptomus, pagerinti miego kokybę, emocinę pusiausvyrą ir net gali sulėtinti su amžiumi susijusius pokyčius – pavyzdžiui, kaulų mineralinio tankio mažėjimą ar širdies ir kraujagyslių ligų progresavimą.
„Tradiciškai naudojami hormonai dažnai gaminami iš sintetinių ar gyvūninės kilmės medžiagų. Nors jie veiksmingi, jų cheminė struktūra šiek tiek skiriasi nuo natūralių žmogaus hormonų, todėl gali sukelti šalutinių reiškinių, todėl bioidentiška hormonų terapija – sveikesnė alternatyva“, – sako gyd. dr. L. Mockevičienė.
Tokie hormonai, pagaminti iš augalinės kilmės žaliavų (dažniausiai diosgenino, kuris randamas tik tam tikruose augaluose), yra struktūriškai identiški žmogaus hormonams.
Teigiama, kad jie geriau įsisavinami, veikia natūraliau ir sukelia mažiau nepageidaujamų šalutinių poveikių. „Be to, tokia terapija dažnai individualizuojama – dozės ir sudėtis pritaikomos kiekvienai pacientei pagal jos tyrimų rezultatus“, tvirtina gyd. akušerė-ginekologė.
Pakaitinės hormonų terapijos nauda – neabejotina, tačiau yra rizikų
Individualiai parinkta terapija neabejotinai padeda daugeliui moterų. Tyrimai rodo, kad hormonų terapija gali sumažinti karščio bangų dažnį ir intensyvumą iki 75–87 proc., o miego kokybė pagerėja jau per pirmąsias kelias savaites.
Taip pat įrodyta, kad ji reikšmingai mažina kaulų mineralinio tankio praradimą – ypač pirmuosius 5–7 metus po menopauzės.
Be to, didžiajai daliai moterų pagerėja nuotaika, sumažėja depresijos ar nerimo simptomai, pagerėja odos elastingumas bei sumažėja makšties sausumas. Vis dėlto šie privalumai turi būti vertinami kartu su galimomis rizikomis, sako gyd. akušerė-ginekologė dr. Lina Mockevičienė.
Pakaitinė hormonų terapija, kaip ir bet kuris sisteminis medikamentinis gydymas, nėra be rizikos. Dažniausiai pasitaikantys šalutiniai reiškiniai: krūtų jautrumas ar skausmas, pilvo pūtimas, galvos skausmas. Kartais pastebimas ir skysčių susilaikymas organizme.
Natūrali alternatyva – bioidentiškų hormonų terapija
„Kai moteris pradeda jausti pirmuosius menopauzės požymius – nemigą, nuotaikų svyravimus, karščio pylimus – dažnai kyla klausimas, kokį gydymą rinktis ir bioidentiška hormonų terapija tampa vis dažnesniu pasirinkimu,“ – sako gydytoja akušerė-ginekologė.
Skirtingai nei įprasta pakaitinė hormonų terapija, čia naudojami hormonai yra tapatūs tiems, kuriuos anksčiau gamino pats moters organizmas. Dėl to, kai kurios pacientės juos toleruoja lengviau.
„Svarbu tai, kad bioidentiški hormonai yra artimiausi natūraliems, todėl dažnai sukelia mažiau ūmių nepageidaujamų reakcijų nei sintetiniai ar senesnės kartos hormonai.
Nors bioidentiškų hormonų nauda gerokai viršija galimas rizikas visgi, kaip ir bet kuri hormoninė terapija, turi būti skiriama atsakingai, su gydytojo priežiūra ir reguliariu stebėjimu“, – teigia dr. Lina Mockevičienė.
Prieš pradedant – būtini tyrimai
Prieš pradedant bet kokią hormonų terapiją, ypač ilgalaikę, svarbu įvertinti moters sveikatą kompleksiškai.
Šis vertinimas pradedamas nuo kraujo tyrimų. „Atliekamas bendras kraujo tyrimas, siekiant įvertinti imuninės sistemos ir kraujo ląstelių būklę. Kadangi hormonai daro įtaką lipidų apykaitai, tiriamas „gerojo“ ir „blogojo“ cholesterolio lygis.
Gliukozės koncentracija padeda įvertinti cukrinio diabeto riziką, o kepenų fermentai, bilirubinas bei krešėjimo rodikliai parodo, ar vidaus organai gali saugiai apdoroti hormoninius preparatus.
Hormonų terapija negali būti pradėta neįvertinus hormonų balanso. Ypač svarbu skirti ultragarsinius tyrimus, įvertinti kiaušidėse esančių folikulų skaičių – šie duomenys leidžia nustatyti menopauzės stadiją, o kartu – ir tikslingai parinkti tinkamiausią hormonų derinį bei jų dozę.
Ultragarsinis gimdos ir kiaušidžių tyrimas padeda atmesti riziką dėl galimų struktūrinių pakitimų, tokius kaip miomos, cistos ar endometriumo sustorėjimas (tai gali būti kontraindikacija hormoninei terapijai).
Kitas svarbus tyrimas – gimdos kaklelio onkocitologinis tepinėlis (PAP testas), kuris padeda aptikti piktybines ląsteles ar ikivėžinius pokyčius“, – dėsto gyd. akušerė-ginekologė dr. Lina Mockevičienė.
Specialus dėmesys skiriamas širdies ir kraujagyslių sistemai, ypač moterims virš 50 metų. Hormonai gali paveikti kraujospūdį, kraujo krešumą bei širdies ritmą. Todėl prireikus atliekami papildomi kardiologiniai tyrimai – elektrokardiograma, kraujagyslių ultragarsas (pagal poreikį kaklo ir/arba kojų venų) ar net širdies echoskopija. Šios priemonės padeda įvertinti, ar pacientė neturi padidėjusios trombozės ar širdies ligų rizikos.
Tik remiantis objektyviais laboratoriniais ir instrumentiniais tyrimų duomenimis, galima priimti saugų, moksliškai pagrįstą sprendimą dėl hormonų terapijos pradžios. Tai svarbus etapas, užtikrinantis ne tik gydymo sėkmę, bet ir moters sveikatos apsaugą ilguoju periodu.
Kelias į kokybiškesnį gyvenimą
Menopauzė nebūtinai turi tapti gyvenimo kokybės nuosmukio pradžia. Tiek tradicinė pakaitinė, tiek bioidentiškų hormonų terapija – tai moksliniais tyrimais grįsti būdai sušvelninti menopauzės simptomus ir išvengti su hormonų disbalansu susijusių sveikatos sutrikimų.
Nors abi terapijos reikalauja atsakingo taikymo ir išankstinio ištyrimo, šiuolaikinė medicina leidžia individualizuoti gydymą kiekvienai moteriai parenkant saugiausią bei veiksmingiausią sprendimą.
„Taip, hormonų terapija gali turėti šalutinių poveikių, tačiau daugeliu atvejų jų tikimybė yra kur kas mažesnė nei gyvenimo kokybės praradimo kaina.
Tinkamai paskirta ir reguliariai prižiūrima terapija dažnai tampa raktu į sveikesnį ir visavertiškesnį moters gyvenimo etapą menopauzės ir pomenopauzės metu“, – mintimis dalijasi gyd. akušerė-ginekologė dr. L. Mockevičienė.
Proga pasirūpinti savimi
Vis tik gydytoja primena, kad menopauzės laikotarpis – tai ne tik hormonų pokyčiai, bet ir laikas, kai galima daugiau laiko skirti sau ir savo sveikatai. Itin svarbu kasdien laikytis tinkamų įpročių, kurie padeda geriau jaustis.
Ginekologė išskiria fizinio aktyvumo svarbą, pabrėžia sveikos ir subalansuotos mitybos, gryno oro ir streso kontrolės svarbą. „Šie dalykai tikrai padeda palaikyti raumenų tonusą, gerina nuotaiką, mažina streso lygį. Sveika mityba aprūpina organizmą būtinais vitaminais, o pasivaikščiojimas gryname ore – suvaldyti stresą. Reikia nepamiršti, kad tai – ilgalaikė investicija į save ir savo sveikatą.“