Glaukoma - tai lėtinė liga, kuriai būdingas palaipsnis regėjimo praradimas. Dauguma žmonių net nežino, kad serga glaukoma, nes pradiniuose jos etapuose simptomai gali būti itin nežymūs ar jų iš viso nebūti. Biofirst gydytojos 
oftalmologės Paulinos Mikulėnaitės teigimu, dėl tokios glaukomos eigos, ji gali būti aptinkama reguliarių patikrinimų metu, laiku skiriamas gydymas ir taip sumažinama ligos progresavimo tikimybė. Plačiau apie glaukomos ypatybes, eigą ir gydymo metodus pasakoja gyd. oftalmologė Paulina Mikulėnaitė.
Kas yra glaukoma ir kokios jos rūšys?
Glaukoma yra lėtinė akių liga, kurios metu yra pažeidžiamas regos nervas ir tinklainės ląstelės. Dažniausiai glaukoma siejama su padidėjusiu akispūdžiu, tačiau glaukoma gali išsivystyti ir esant normaliam akispūdžiui – tai vadinama normalaus akispūdžio glaukoma. Vis dėlto, padidėjęs akispūdis gali ir nesukelti glaukomai būdingų pakitimų – tokiu atveju yra nustatoma akies hipertenzija. Taip pat glaukoma gali būti įgimta arba įgyta. Pagal akies savybes gali būti skirstoma į atviro ir uždaro kampo, bei pagal glaukomą sukeliančias priežastis, glaukoma gali būti pirminė, nesusijusi su kitomis akių ligomis ir antrinė, sukelta kitų akies arba sisteminių ligų, po terapinio ar chirurginio gydymo.
Ar glaukomai turi įtakos genetika?
Priklausomai nuo glaukomos rūšies, tačiau dalis glaukomos atvejų gali būti sąlygoti specifinių genetinių mutacijų.
Kokios priežastys lemia, kad išsivysto glaukoma? Trumpai papasakokite apie ligos eigą ir kokie procesai vyksta?
Reikšmingiausi glaukomos rizikos veiksniai yra padidėjęs akispūdis, gretutinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas ir arterinė hipertenzija, didelio laipsnio trumparegystė, šeimoje buvę glaukomos atvejai tarp artimų giminių bei amžius, ypač vyresniems nei 60 metų amžiaus žmonėms.
Esant glaukomai beveik visada randamas padidėjęs akispūdis, dažniausia to priežastis -sutrikęs normalus akies skysčio nutekėjimas. Šie pakitimai lemia regos nervo ir tinklainės ląstelių pažaidą, dėl ko atsiranda minėti simptomai, kaip spaudimo ar svetimkūnio jausmas vienoje ar abejose akyse.
Kokie pagrindiniai glaukomos simptomai?
Pradinėse stadijose ši liga dažniausiai nesukelia jokių negalavimų, todėl ilgą laiką žmogus gali nežinoti, jog serga glaukoma. Kartais būna, kad žmonės jaučia spaudimą akyse, svetimkūnio pojūtį ar skausmą smilkiniuose. Esant labiau pažengusiai ligos stadijai, pradeda siaurėti akiplotis, tuomet yra nebematoma kai kurių regėjimo lauko dalių, akiplotis vis siaurėja, blogėja orientacija aplinkoje, vaizdas matomas tarsi „pro vamzdį”.
Ar skiriasi glaukomos simptomai, atsižvelgiant į pacientų amžių? (pavyzdžiui, gal žmogus kreipiasi dėl akių sausumo, o ištyrus paaiškėja, kad galimai yra glaukomos pradžia)
Vaikams, esant įgimtai glaukomai, gali pasireikšti ašarojimas, šviesos baimė. Kūdikis gali nenoriai atsimerkti, trinti akytes, būti neramus. Vyresnio amžiaus žmonės gali jausti spaudimą ar diskomforto pojūtį akyse, susiaurėjusį regėjimo lauką. Pasitaiko atvejų, kai pacientai atvyksta pasitikrinti profilaktiškai, tačiau atlikus išsamią apžiūrą, nustatoma glaukoma.
Ar glaukomą galima sustabdyti, ar tai yra progresuojanti liga ir jai nėra gydymo būdų?
Glaukoma yra progresuojanti liga, jos eigą galima pristabdyti, tačiau visiškai pasveikti nuo glaukomos neįmanoma, todėl gydymo tikslas yra išlaikyti regos funkciją ir užtikrinti paciento gyvenimo kokybę. Kalbant apie gydymo būdus - įgimta glaukoma dažniausiai gydoma chirurginiu būdu, įgyta glaukoma iš pradžių gydoma specialiais akispūdį mažinančiais vaistais, esant reikalui - atliekamas lazerinis ar chirurginis glaukomos gydymas.
Kokio tyrimo metu galima pastebėti glaukomą?
Glaukoma negali būti nustatoma remiantis tik vienu oftalmologiniu tyrimu, paprastai remiamasi turimų simptomų bei tyrimų visuma. Kadangi glaukoma ankstyvose stadijose gali neturėti jokių simptomų, yra reikalinga išsami profilaktinė gydytojo oftalmologo konsultacija. Jos metu yra įvertinamas regėjimo aštrumas, akispūdis, kuris normaliai siekia 11-21 mmHg, centrinis ragenos storis, paciento akių priekinio segmento bei akių dugno apžiūra. Siekiant įvertinti tinklainės ir regos nervo disko skaidulų kiekį, rekomenduojamas optinės koherentinės tomografijos bei akipločio tyrimas – dar vadinamas perimetrija.
Koks yra akipločio tyrimo tikslas? Ir kodėl svarbu ištirti/įvertinti akiplotį?
Akipločio tyrimas yra vienas iš tyrimų, galinčių ankstyvose stadijose nustatyti akipločio pakitimus, kai pats žmogus dar nejaučia pakitimų regėjimo lauke. Šis tyrimas gali būti atliekamas ne tik glaukomos atveju, - jis yra naudingas, esant ir kitokioms pažaidoms, atsiradusioms, pavyzdžiui, po akies kraujotakos sutrikimų, po galvos traumų, insulto. Taip pat, gali būti atliekamas vairuotojo sveikatos patikrinimo metu, medicininei pažymai gauti.
Kokie dar gali būti atliekami tyrimai?
Papildomai dar yra atliekamas akių optinės koherentinės tomografijos tyrimas (OCT). Šis neinvazinis nekontaktinis tyrimas padeda nustatyti struktūrinius regos nervo ir tinklainės ląstelių pokyčius, jų kiekį. Vertinant struktūrinius pokyčius optinės koherentinės tomografijos tyrimu (OCT) bei funkcinius pokyčius akipločio tyrimu, galima stebėti glaukomos progresavimą bei atitinkamai koreguoti gydymą.
Ar yra prevencinių priemonių, padedančių atitolinti glaukomos atsiradimą?
Siekiant nustatyti pakitimus ankstyviausiose stadijose - geriausia prevencija - reguliarios profilaktinės gydytojo oftalmologo konsultacijos. Taip pat yra svarbi gera kraujospūdžio bei cukrinio diabeto kontrolė.
Oftalmologų gydytojų sąrašą rasite čia.
Klinikoje atliekamos oftalmologų paslaugos:
Akių kompiuterinė perimetrija (akipločio tyrimas)
Optinė koherentinė tomografija (OCT)
