ADHD – tai aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (angl. Attention Deficit Hyperactivity Disorder), neurobiologinis raidos sutrikimas, pasireiškiantis dėmesio išlaikymo sunkumais, impulsyvumu ir padidėjusiu aktyvumu. ADHD dažniausiai diagnozuojamas vaikystėje, tačiau gali tęstis ir suaugus, paveikdamas mokymąsi, darbą bei kasdienį gyvenimą.
Tai nėra auklėjimo ar charakterio ypatybė – ADHD susijęs su smegenų veiklos ypatumais ir neurotransmiterių (ypač dopamino ir noradrenalino) reguliacija.
ADHD priežastys
Tikslios ADHD priežastys nėra iki galo aiškios, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad didžiausią reikšmę turi genetiniai veiksniai. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas dažnai pasireiškia šeimose, todėl paveldimumas laikomas vienu stipriausių rizikos veiksnių.
Taip pat svarbų vaidmenį gali turėti smegenų vystymosi ypatumai, ypač sričių, atsakingų už dėmesio valdymą, impulsyvumą ir savikontrolę, veiklos skirtumai. Šie pokyčiai dažniausiai siejami su neurotransmiterių, tokių kaip dopaminas ir noradrenalinas, reguliacijos ypatumais.
Riziką gali didinti ir nėštumo bei gimdymo metu patirti veiksniai, pavyzdžiui, nėštumo komplikacijos, motinos stresas, infekcijos, rūkymas, alkoholio vartojimas ar priešlaikinis gimdymas bei mažas naujagimio svoris.
Aplinkos veiksniai, tokie kaip ankstyva psichosocialinė aplinka, didelis stresas ar chaotiška kasdienė rutina, gali sustiprinti simptomų išraišką, tačiau jie nėra laikomi pagrindine šio sutrikimo priežastimi. ADHD dažniausiai atsiranda dėl biologinių ir genetinių veiksnių sąveikos, o ne dėl vieno konkretaus išorinio veiksnio.
Simptomai
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo simptomai gali būti skirtingi priklausomai nuo amžiaus. Dažniausiai pasireiškia dėmesio stoka, sunkumas susikaupti, užduočių nebaigimas, impulsyvumas, emocijų reguliavimo sunkumai bei nuolatinis judėjimo poreikis.
Vaikams tai gali pasireikšti mokymosi sunkumais, o suaugusiems – darbo organizavimo ir laiko planavimo problemomis.
Diagnostika
Šis sutrikimas diagnozuojamas remiantis klinikiniu vertinimu, paciento istorija ir elgesio stebėjimu. Dažnai naudojami psichologiniai testai, apklausos bei informacija iš artimųjų ar mokytojų.
Diagnozę nustato gydytojas psichiatras arba klinikinis psichologas, įvertinęs simptomų trukmę ir jų poveikį kasdieniam gyvenimui.
ADHD gydymas
ADHD gydymas yra kompleksinis. Gali būti taikoma psichoterapija, elgesio terapija bei medikamentinis gydymas, padedantis reguliuoti dėmesį ir impulsyvumą. Taip pat svarbi struktūruota dienotvarkė, įgūdžių lavinimas ir šeimos ar aplinkos palaikymas.
Galimas poveikis
Negydomas sutrikimas gali turėti įtakos mokymosi rezultatams, darbui, santykiams ir savivertei. Tačiau tinkamai valdant simptomus, žmonės su ADHD gali gyventi pilnavertį ir sėkmingą gyvenimą.
BIOFIRST klinikoje dirba profesionalūs šeimos gydytojai, kurie pakonsultuos dėl ADHD simptomų, įvertins būklę ir prireikus nukreips tolimesniam ištyrimui ar gydymui pas specialistus.
Šeimos gydytojų sąrašą rasite čia.