Akromegalija (hipofizinis gigantizmas)

  1. Pagrindinis
  2. »
  3. Ligos
  4. »
  5. Akromegalija (hipofizinis gigantizmas)

Akromegalija – tai reta endokrininė liga, sąlygota padidėjusios augimo hormono gamybos hipofizėje. Kai padidėjusi augimo hormono gamyba prasideda vaikystėje, iki kaulų augimo zonų užsidarymo, išsivysto hipofizinis gigantizmas. Kai tai įvyksta suaugus, kaulų augimo zonoms jau užsidarius, išsivysto akromegalija.

Akromegalija yra lėtinė, palaipsniui progresuojanti liga, dažniausiai diagnozuojama 40–50 metų amžiuje, vienodai dažnai vyrams ir moterims.

Akromegalijos priežastys

Dažniausia akromegalijos priežastis (apie 90 proc. atvejų) – hipofizės adenoma, gerybinis navikas, gaminantis per daug augimo hormono. Rečiau ligą gali sukelti:

  • genetiniai sindromai (pvz., McCune-Albright sindromas, Karnio kompleksas);
  • kiti endokrininiai sutrikimai, veikiantys augimo hormono gamybą.

Akromegalijos simptomai

Akromegalijos požymiai skirstomi į išorinius ir vidinius.

Išoriniai požymiai:

  • padidėjusios plaštakos, pėdos;
  • padidėjęs apatinis žandikaulis, tarpai tarp dantų;
  • padidėjęs liežuvis;
  • sustorėjusi, raukšlėta veido oda, šiurkštesni veido bruožai.

Vidiniai ir bendri požymiai:

  • nuovargis, mieguistumas;
  • galvos skausmai;
  • padidėjusi skydliaukė;
  • sąnarių skausmas;
  • susilpnėjęs regėjimas;
  • sumažėjęs gliukozės toleravimas;
  • padidėjęs prakaitavimas;
  • moterims – menstruacinio ciklo sutrikimai, vyrams – potencijos sutrikimai.

Kada kreiptis į gydytoją dėl akromegalijos

Į gydytoją endokrinologą rekomenduojama kreiptis, jei pastebimi palaipsniui besikeičiantys veido bruožai, neproporcingai augančios plaštakos ar pėdos, arba kartu pasireiškia keli iš aukščiau išvardintų vidinių simptomų – ypač jei jie atsiranda suaugus ir palaipsniui stiprėja.

Akromegalijos diagnostika

Akromegalija diagnozuojama remiantis:

  • gydytojo endokrinologo apžiūra ir simptomų įvertinimu;
  • augimo hormono ir IGF-1 koncentracijos kraujyje nustatymu;
  • gliukozės tolerancijos mėginiu, patikslinančiu diagnozę;
  • hipofizės magnetinio rezonanso tomografija, siekiant nustatyti naviką.

Akromegalijos gydymas

Gydymo tikslas – normalizuoti augimo hormono kiekį ir sustabdyti ligos progresavimą:

  • chirurginis hipofizės adenomos pašalinimas – dažniausias pirmojo pasirinkimo gydymo metodas;
  • medikamentinis gydymas – somatostatino analogai ar augimo hormono receptorių blokatoriai, kai operacija neįmanoma ar nepakankamai efektyvi;
  • spindulinė terapija – taikoma, kai kiti metodai nepakankamai veiksmingi.

BIOFIRST klinikoje

BIOFIRST klinikoje pacientams suteikiamos gydytojo endokrinologo konsultacijos, kurių metu įvertinami simptomai ir parenkami reikalingi tyrimai.

Klinikoje gali būti atliekama:

Dažniausiai užduodami klausimai apie akromegaliją

Kuo skiriasi akromegalija nuo hipofizinio gigantizmo?

Abi ligas sukelia tas pats mechanizmas – per didelė augimo hormono gamyba, tačiau gigantizmas išsivysto vaikystėje, iki kaulų augimo pabaigos, ir sukelia neproporcingą ūgio didėjimą, o akromegalija – suaugus, kai kaulai jau nebeauga į ilgį, todėl keičiasi jų storis ir minkštųjų audinių apimtis.

Ar akromegaliją galima visiškai išgydyti?

Tinkamai pašalinus hipofizės naviką, daliai pacientų hormonų lygis normalizuojasi visiškai, tačiau kitiems gali prireikti ilgalaikio medikamentinio gydymo.

Kodėl akromegalija dažnai diagnozuojama vėlai?

Simptomai vystosi labai palaipsniui, per daugelį metų, todėl išorinius pokyčius sunku pastebėti patiems, o dažnai juos pirmieji pastebi tik po ilgo laiko nematę žmogaus artimieji ar gydytojas.

Ar akromegalija gali sukelti komplikacijų?

Taip, negydoma gali padidinti širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto bei sąnarių pažeidimų riziką.

Ar akromegalija yra paveldima?

Dauguma atvejų nėra tiesiogiai paveldima, tačiau retesniais atvejais gali būti susijusi su paveldimais genetiniais sindromais.

Kokie tyrimai patvirtina akromegalijos diagnozę?

Pagrindiniai tyrimai – augimo hormono ir IGF-1 koncentracijos kraujyje nustatymas bei hipofizės magnetinio rezonanso tomografija.


Atnaujinta: 2026-09-21