Bakterinė vaginozė – tai dažniausia makšties infekcija reprodukcinio amžiaus moterims, atsirandanti dėl sutrikusios makšties mikrofloros pusiausvyros. Sveikoje makštyje vyrauja laktobacilos (gerosios bakterijos), tačiau sergant bakterine vaginoze jų sumažėja, o Gardnerella vaginalis ir kitų anaerobinių bakterijų kiekis padidėja kelis šimtus ar net tūkstančius kartų, dėl to makšties aplinka tampa šarminė.
Bakterinė vaginozė nėra lytiškai plintanti infekcija, tačiau siejama su lytiniu aktyvumu. Apie pusė sergančių moterų simptomų visai nejaučia.
Bakterinės vaginozės priežastys
Bakterinės vaginozės rizika didėja dėl:
- makšties mikrofloros disbalanso – sumažėjusio laktobacilų kiekio;
- naujo ar dažnai besikeičiančio lytinio partnerio;
- makšties spirinkimo (douching) ar kitų priemonių, trikdančių natūralią makšties aplinką;
- rūkymo;
- hormoninių pokyčių.
Bakterinės vaginozės simptomai
Dažniausi bakterinės vaginozės požymiai:
- pilkšvos ar balkšvos, nemalonaus, „žuvies” kvapo išskyros, ypač pastebimos po lytinių santykių ar menstruacijų;
- niežulys ar deginimo pojūtis išorinių lytinių organų srityje;
- skausmingi lytiniai santykiai.
Apie pusė sergančių moterų neturi jokių simptomų, o būklė nustatoma tik gydytojo apžiūros ar tyrimų metu.
Kada kreiptis į gydytoją dėl bakterinės vaginozės
Į gydytoją ginekologą rekomenduojama kreiptis, jei:
- pastebimi būdingi simptomai – nemalonaus kvapo išskyros, niežulys, deginimas;
- simptomai nepraeina po 2–3 dienų gydymo ar dažnai kartojasi;
- planuojate nėštumą ar jau esate nėščia – tokiu atveju negydoma bakterinė vaginozė gali padidinti komplikacijų riziką.
Bakterinės vaginozės diagnostika
Bakterinė vaginozė diagnozuojama remiantis:
- gydytojo apžiūra;
- makšties išskyrų tepinėlio tyrimu;
- makšties pH nustatymu (sergant bakterine vaginoze jis būna padidėjęs);
- indikatorinių ląstelių nustatymu tepinėlyje.
Bakterinės vaginozės gydymas
Gydoma dažniausiai tik simptomus turinčios moterys, taip pat kai kurios besimptomės pacientės (pvz., planuojančios nėštumą). Gydymas apima:
- antibakterinį gydymą – vietinį (žvakutėmis, makšties tabletėmis) arba sisteminį (geriamosiomis tabletėmis);
- preparatus, padedančius atstatyti normalią makšties mikroflorą (probiotikus);
- pasikartojančiais atvejais – ilgesnį gydymo kursą ar vietinio ir sisteminio gydymo derinį.
Lytinio partnerio gydyti dažniausiai nereikia, nes tai nėra lytiškai plintanti infekcija – išimtis taikoma, jei partneriui pasireiškia savų infekcijos simptomų.
BIOFIRST klinikoje
BIOFIRST klinikoje pacientėms suteikiamos gydytojo akušerio-ginekologo konsultacijos, kurių metu patvirtinama diagnozė, parenkamas gydymas ir aptariami veiksniai, galintys sumažinti pasikartojimo riziką.
Klinikoje gali būti atliekama:
- gydytojo akušerio-ginekologo konsultacija;
- makšties išskyrų tepinėlio tyrimas;
- individualaus gydymo ir profilaktikos plano sudarymas.
Gydytojų akušerių-ginekologų sąrašą rasite čia.
Dažniausiai užduodami klausimai apie bakterinę vaginozę
Ne, tai nėra lytiškai plintanti infekcija, tačiau būklė siejama su lytiniu aktyvumu ir partnerių skaičiumi.
Net ir po sėkmingo gydymo makšties mikrofloros pusiausvyra gali vėl sutrikti, todėl liga per metus atsinaujina daugiau nei pusei moterų.
Paprastai ne, nebent partneriui pasireiškia savų infekcijos simptomų – gydymo efektyvumui partnerio gydymas įtakos neturi.
Negydoma ji gali padidinti priešlaikinio gimdymo ir kitų nėštumo komplikacijų riziką, todėl nėščiosioms rekomenduojama gydymą aptarti su gydytoju net esant lengviems simptomams.
Abi ligos gali sukelti panašius simptomus, tačiau bakterinę vaginozę sukelia pakitusi bakterijų pusiausvyra, o pienligę (kandidozę) – grybelis. Tiksliai atskirti gali tik gydytojas.
Nerekomenduojama – netiksliai parinktas gydymas gali nepašalinti infekcijos ar net pabloginti makšties mikrofloros pusiausvyrą, todėl diagnozę ir gydymą turėtų patvirtinti gydytojas.
Susiję straipsniai
Atnaujinta: 2026-09-25