Blefaritas – tai vokų kraštų uždegimas, dažniausiai pažeidžiantis blakstienų šaknų sritį arba vokuose esančias riebalines liaukas. Liga gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniau būna lėtinė, linkusi kartotis. Dėl uždegimo vokai parausta, patinsta, niežti, gali atsirasti pleiskanų ar šašelių ties blakstienų šaknimis.
Blefaritas dažnai sukelia akių sausumą, perštėjimą ir svetimkūnio pojūtį. Nors paprastai tiesiogiai nekelia grėsmės regėjimui, negydomas ar sunkus uždegimas gali paveikti akies paviršių, sukelti papildomų komplikacijų ir pabloginti gyvenimo kokybę. Tinkama vokų higiena ir gydytojo rekomenduotas gydymas padeda kontroliuoti simptomus bei sumažinti jų pasikartojimo tikimybę.
Blefarito priežastys
Blefaritas gali išsivystyti dėl kelių priežasčių, o kartais ligą lemia keli tarpusavyje susiję veiksniai. Dažniausiai uždegimas susijęs su natūraliai ant odos esančių bakterijų dauginimusi, vokų riebalinių liaukų veiklos sutrikimais arba odos ligomis.
Pagrindinės blefarito priežastys ir rizikos veiksniai:
- Bakterijos. Ant odos ir blakstienų natūraliai gyvena įvairių bakterijų. Kai jų susikaupia daugiau ties vokų kraštais, gali atsirasti uždegimas, pleiskanų ir šašelių.
- Meibomo liaukų veiklos sutrikimas. Šios vokų liaukos išskiria riebalinį sekretą, kuris sudaro išorinį ašarų plėvelės sluoksnį ir apsaugo ašaras nuo per greito išgaravimo. Kai liaukos užsikemša arba jų sekretas tampa tirštesnis, sutrinka ašarų plėvelės stabilumas ir gali vystytis užpakalinis blefaritas.
- Odos ligos. Blefaritas dažniau pasitaiko sergant seborėjiniu dermatitu, rožine ar kitomis odos ligomis, dėl kurių atsiranda pleiskanojimas ir uždegimas.
- Demodex erkutės. Šios mikroskopinės erkutės gali gyventi blakstienų folikuluose ir, joms pernelyg išplitus, prisidėti prie vokų uždegimo.
- Akių sausumas. Sutrikusi ašarų plėvelės sudėtis gali būti susijusi su vokų liaukų veiklos sutrikimu ir palaikyti uždegimą.
- Alerginės reakcijos ir dirginimas. Kai kuriais atvejais simptomus gali sustiprinti kosmetika, akių priežiūros priemonės, kontaktiniai lęšiai ar tam tikri akių lašai.
Blefaritas nėra laikomas užkrečiama liga, todėl juo paprastai neužsikrečiama nuo kito žmogaus.
Blefarito tipai
Pagal uždegimo vietą blefaritas dažniausiai skirstomas į du pagrindinius tipus:
- Priekinis blefaritas pažeidžia išorinį vokų kraštą, kuriame auga blakstienos. Jis dažnai susijęs su bakterijų dauginimusi arba seborėjiniu dermatitu. Ties blakstienų šaknimis gali susidaryti pleiskanų, riebalinių apnašų ar šašelių.
- Užpakalinis blefaritas apima vidinę vokų krašto dalį, kurioje atsiveria Meibomo liaukos. Dažniausiai jis susijęs su šių liaukų veiklos sutrikimu. Dėl pakitusio riebalinio sekreto ašaros greičiau išgaruoja, todėl gali atsirasti akių sausumas ir dirginimas.
Kai kuriems žmonėms pasireiškia abiejų tipų blefaritas, todėl gydymo planas parenkamas įvertinus visus simptomus ir vokų būklę.
Blefarito simptomai
Blefarito požymiai gali būti skirtingo intensyvumo – nuo lengvo niežėjimo iki ryškaus vokų patinimo ir akių dirginimo. Simptomai neretai sustiprėja rytais, kai po nakties ties blakstienų šaknimis susikaupia išskyrų ir šašelių.
Dažniausi blefarito simptomai:
- vokų kraštų paraudimas ir patinimas;
- niežėjimas, perštėjimas ar deginimo pojūtis;
- pleiskanos, riebalinės apnašos ar šašeliai ties blakstienų šaknimis;
- sulipę vokai ar blakstienos pabudus;
- svetimkūnio, smėlio ar šiurkštumo pojūtis akyse;
- padidėjęs ašarojimas;
- akių sausumas ir jautrumas šviesai;
- laikinas neryškus matymas, ypač dėl nestabilios ašarų plėvelės;
- blakstienų slinkimas ar netaisyklingas jų augimas.
Simptomai gali paūmėti ir vėl susilpnėti. Net ir išnykus nemaloniems pojūčiams, uždegimas gali atsinaujinti, todėl svarbu laikytis rekomenduotos vokų priežiūros.
Kada kreiptis į gydytoją dėl blefarito?
Jei vokai nuolat paraudę, niežti, patinsta, atsiranda šašelių ar akių sausumas nepraeina, rekomenduojama kreiptis į gydytoją oftalmologą. Specialistas įvertins vokų kraštų, blakstienų ir akies paviršiaus būklę bei nustatys, ar simptomus sukelia blefaritas, ar kita akių liga.
Skubiau kreipkitės į medikus, jei:
- atsiranda akių skausmas, o ne vien vokų dirginimas;
- labai parausta akis arba stipriai patinsta vokas;
- pablogėja regėjimas ar atsiranda nuolatinis neryškus matymas;
- pasireiškia ryškus jautrumas šviesai;
- vokas tampa karštas, skausmingas, paraudimas plinta aplink akį;
- kartu pakyla temperatūra ar pablogėja bendra savijauta.
Šie požymiai gali rodyti ne tik blefaritą, bet ir kitą, skubaus gydymo reikalaujančią akių ar aplinkinių audinių būklę.
Blefarito diagnostika
Blefaritas dažniausiai diagnozuojamas gydytojui oftalmologui įvertinus simptomus ir atlikus akių apžiūrą. Konsultacijos metu gydytojas išsiaiškina, kiek laiko vargina nusiskundimai, ar jie kartojasi, kokias akių priežiūros priemones pacientas naudoja ir ar serga odos ligomis.
Diagnostikos metu gali būti atliekama:
- Vokų ir blakstienų apžiūra. Įvertinamas vokų kraštų paraudimas, patinimas, pleiskanojimas, šašeliai ir blakstienų būklė.
- Apžiūra plyšine lempa. Specialiu mikroskopu detaliai apžiūrimi vokų kraštai, blakstienos, junginė, ragena ir kitos priekinės akies struktūros.
- Meibomo liaukų įvertinimas. Apžiūrima, ar liaukų angos neužsikimšusios, ar sekretas nėra pakitusios konsistencijos.
- Ašarų plėvelės tyrimai. Jei įtariamas kartu pasireiškiantis akių sausumas, gali būti vertinamas ašarų plėvelės stabilumas ir akies paviršiaus būklė.
Papildomi tyrimai reikalingi ne visiems pacientams. Jei uždegimas kartojasi, yra sunkus arba nereaguoja į įprastą gydymą, gydytojas gali rekomenduoti mikrobiologinį tyrimą ar blakstienų mėginio ištyrimą dėl Demodex erkučių.
Blefarito gydymas
Blefarito gydymas priklauso nuo uždegimo tipo, jį sukėlusios priežasties ir simptomų sunkumo. Dažniausiai pirmiausia rekomenduojama reguliari vokų higiena ir šilti kompresai. Jei šių priemonių nepakanka, gydytojas gali skirti papildomų vaistų.
Vokų higiena
Kasdienė vokų priežiūra yra pagrindinė blefarito kontrolės priemonė. Ji padeda pašalinti susikaupusias išskyras, pleiskanas ir riebalines apnašas, sumažina vokų kraštų dirginimą.
Rekomenduojama:
- Nusiplauti rankas.
- Ant užmerktų akių uždėti švarų, šiltu vandeniu sudrėkintą kompresą ir palaikyti apie 5–10 minučių.
- Švelniai pamasažuoti vokų kraštus, jei gydytojas rekomendavo tai daryti.
- Vokų kraštus atsargiai nuvalyti specialiomis akių vokų higienai skirtomis servetėlėmis ar gydytojo rekomenduota priemone.
- Procedūrą atlikti reguliariai, dažniausiai vieną ar du kartus per dieną, atsižvelgiant į individualias rekomendacijas.
Svarbu nenaudoti karšto kompreso ir netrinti vokų stipriai, nes galima sudirginti odą ar pažeisti akies paviršių.
Vaistai
Jei blefaritas ryškus, susijęs su bakterine infekcija arba nepagerėja taikant vokų higieną, gydytojas gali skirti:
- vietinio poveikio antibiotikų tepalų ar akių lašų;
- geriamųjų antibiotikų, kai uždegimas sunkesnis ar susijęs su tam tikromis odos ligomis;
- priešuždegiminių akių lašų ar tepalų, kai reikia sumažinti ryškų uždegimą;
- specialių priemonių, skirtų Demodex erkutėms gydyti, jei nustatoma jų įtaka uždegimui;
- dirbtinių ašarų, jei kartu pasireiškia akių sausumas.
Antibiotikai ir steroidiniai akių lašai nėra skirti savarankiškam vartojimui. Juos galima naudoti tik gydytojui įvertinus būklę ir paskyrus tinkamą gydymą.
Gretutinių ligų gydymas
Jei blefaritas susijęs su seborėjiniu dermatitu, rožine, akių sausumu ar Meibomo liaukų veiklos sutrikimu, svarbu pasirūpinti ir šiomis būklėmis. Priešingu atveju uždegimas gali kartotis net ir tinkamai prižiūrint vokus.
Blefaritas dažnai yra lėtinė liga, todėl visiškai pašalinti jo priežasties ne visada pavyksta. Vis dėlto nuosekli priežiūra ir tinkamai parinktas gydymas padeda kontroliuoti simptomus bei sumažinti paūmėjimų dažnį.
Kaip išvengti blefarito paūmėjimų?
Nors ne visų blefarito atvejų galima išvengti, tinkami kasdieniai įpročiai padeda sumažinti vokų dirginimą ir uždegimo pasikartojimo tikimybę.
Rekomenduojama:
- reguliariai valyti vokų kraštus ir laikytis gydytojo nurodytos higienos rutinos;
- prieš liečiant akis kruopščiai nusiplauti rankas;
- vengti akių trynimo;
- laikinai atsisakyti akių makiažo, jei vokai sudirgę ar uždegimas paūmėjęs;
- nesidalyti akių kosmetika ir reguliariai keisti jos priemones;
- simptomų metu nenešioti kontaktinių lęšių, jei jie didina dirginimą;
- tinkamai prižiūrėti galvos odą, antakius ir veido odą, ypač jei vargina pleiskanojimas ar seborėjinis dermatitas;
- laikytis gydytojo rekomendacijų net ir tada, kai simptomai sumažėja.
BIOFIRST klinikoje
BIOFIRST klinikoje teikiamos gydytojo oftalmologo konsultacijos. Jų metu įvertinami akių ir vokų nusiskundimai, apžiūrimi vokų kraštai ir, atsižvelgiant į nustatytus pakitimus, rekomenduojamas tinkamiausias ištyrimas bei gydymo planas.
Dėl akių ir vokų sveikatos galite kreiptis į BIOFIRST oftalmologijos centrą.
Gydytojų oftalmologų sąrašą rasite čia.
Dažniausiai užduodami klausimai apie blefaritą
Ne, blefaritas paprastai nėra užkrečiama liga. Jį dažniausiai sukelia odos bakterijų, vokų riebalinių liaukų veiklos sutrikimų, odos ligų ar Demodex erkučių poveikis, todėl nuo kito žmogaus juo paprastai neužsikrečiama.
Lengvi simptomai kartais sumažėja, tačiau blefaritas dažnai būna lėtinis ir linkęs kartotis. Reguliari vokų higiena padeda kontroliuoti uždegimą, o jei simptomai nepraeina ar stiprėja, reikėtų kreiptis į oftalmologą.
Dažniausiai blefaritas tiesiogiai regėjimo nepažeidžia. Tačiau sunkiais ar užsitęsusiais atvejais uždegimas gali paveikti rageną, sukelti jos pažeidimų ir pabloginti regėjimą. Todėl svarbu tinkamai gydyti uždegimą ir stebėti simptomus.
Dažniausiai rekomenduojama vokų higieną atlikti vieną ar du kartus per dieną. Tikslus dažnis priklauso nuo uždegimo tipo ir simptomų, todėl reikėtų vadovautis gydytojo nurodymais. Net simptomams sumažėjus, reguliari priežiūra gali padėti išvengti paūmėjimų.
Jei vokai paraudę, patinę ar sudirgę, rekomenduojama laikinai atsisakyti akių makiažo ir kontaktinių lęšių, kol simptomai sumažės. Kosmetika gali apsunkinti vokų higieną, o kontaktiniai lęšiai – didinti akių dirginimą.
Taip. Blefaritas dažnai yra lėtinė būklė, todėl simptomai gali vėl atsirasti net ir po sėkmingo gydymo. Reguliari vokų higiena, gretutinių odos ligų kontrolė ir gydytojo rekomendacijų laikymasis padeda sumažinti pasikartojimo riziką.
Susiję straipsniai
Atnaujinta: 2026-11-10