Hospitalinė (nozokomialinė) infekcija – tai bet koks mikrobinės kilmės susirgimas, kuris nustatomas ligoniui ar personalui ir yra susijęs su ligonio paguldymu ar gydymu ligoninėje ar kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Hospitalinėms infekcijoms priskiriamos visos infekcijos, kurių pacientas neturėjo atvykdamas į gydymo įstaigą ir kurios hospitalizavimo metu nebuvo inkubaciniame periode – simptomai gali pasireikšti net ir jau išvykus iš ligoninės.
Šios infekcijos ypatingos tuo, kad jas sukeliantys mikroorganizmai, ilgą laiką cirkuliuodami gydymo įstaigose, dažnai yra atsparūs įprastiems antimikrobiniams vaistams, todėl jų gydymas gali būti sudėtingesnis.
Hospitalinių infekcijų priežastys
Hospitalinių infekcijų riziką didina:
- invazinės procedūros – kateteriai, chirurginės žaizdos, dirbtinė plaučių ventiliacija;
- susilpnėjęs imunitetas – po operacijų, chemoterapijos ar sunkios ligos;
- ilgesnis gydymo įstaigoje praleistas laikas;
- nepakankama rankų higiena ar aplinkos dezinfekcija.
Infekcijos gali plisti kontaktiniu būdu (per užterštus paviršius, rankas, instrumentus), oro lašeliniu būdu (kvėpavimo takų infekcijos) arba per maistą ir vandenį.
Dažniausios hospitalinių infekcijų formos ir simptomai
Dažniausiai pasitaikančios hospitalinės infekcijos:
- chirurginių žaizdų infekcijos – paraudimas, patinimas, pūlingos išskyros;
- šlapimo takų infekcijos, dažnai susijusios su šlapimo pūslės kateteriu;
- plaučių uždegimas, dažnai susijęs su dirbtine plaučių ventiliacija – kosulys, dusulys, karščiavimas;
- kraujo infekcija (sepsis) – didelis karščiavimas, šaltkrėtis, labai bloga bendra savijauta.
Kada svarbu informuoti gydytoją?
Jei gydymo įstaigoje ar netrukus po išrašymo atsiranda karščiavimas, operacinės žaizdos pablogėjimas ar kiti infekcijos požymiai, svarbu nedelsiant informuoti gydytoją – hospitalinės infekcijos simptomai gali pasireikšti ir jau grįžus namo.
Hospitalinių infekcijų diagnostika
Diagnozė nustatoma remiantis:
- klinikiniu vertinimu ir simptomų atsiradimo laiko įvertinimu;
- sukėlėjo nustatymu iš pažeistų audinių, kraujo, šlapimo ar kitų organizmo skysčių pasėlio;
- jautrumo antibiotikams nustatymu, nes sukėlėjai dažnai atsparūs įprastiems vaistams.
Hospitalinių infekcijų gydymas
Gydymas apima:
- tikslinius antimikrobinius vaistus, parinktus pagal nustatytą sukėlėją ir jo jautrumą;
- palaikomąją priežiūrą, priklausomai nuo infekcijos sunkumo ir vietos;
- sunkiais atvejais (sepsio) – intensyviosios terapijos gydymą.
Kaip sumažinti hospitalinės infekcijos riziką?
Svarbiausios prevencijos priemonės:
- rankų higiena – tiek personalui, tiek lankytojams;
- tinkama žaizdų ir kateterių priežiūra;
- skiepijimasis, kai tai taikoma.
BIOFIRST klinikoje
BIOFIRST klinikoje pacientams, po gydymo ligoninėje pastebėjusiems infekcijos požymius ar norintiems stebėti gijimo eigą, suteikiamos šeimos gydytojo konsultacijos ir reikalingi laboratoriniai tyrimai.
Klinikoje gali būti atliekama:
- šeimos gydytojo konsultacija;
- laboratoriniai tyrimai;
- individualių rekomendacijų sudarymas.
Dažniausiai užduodami klausimai apie hospitalines infekcijas
Dažnai taip, nes jas sukeliantys mikroorganizmai būna atsparesni antibiotikams, todėl gydymas gali būti sudėtingesnis ir ilgesnis.
Nes ligoninės aplinkoje cirkuliuojantys mikroorganizmai ilgainiui įgyja atsparumą dažnai naudojamiems antibiotikams.
Svarbiausia – rankų higiena (tiek paties paciento, tiek lankytojų) ir tinkama žaizdų bei kateterių priežiūra.
Taip, simptomai gali atsirasti ir po išvykimo iš gydymo įstaigos, todėl svarbu stebėti savijautą ir žaizdų gijimą.
Pacientai su susilpnėjusiu imunitetu, po didelių operacijų, su kateteriais ar dirbtine plaučių ventiliacija.
Rankų higiena laikoma viena svarbiausių ir efektyviausių priemonių, mažinančių hospitalinių infekcijų plitimą.
Atnaujinta: 2026-10-03