Kontaktinis dermatitas – ūmus arba lėtinis odos išbėrimas, kurį provokuoja ant odos patekusios medžiagos. Skiriami du pagrindiniai kontaktinio dermatito tipai:
- iritacinis (dirginantis) dermatitas – atsiranda dėl tiesioginio odos kontakto su ėsdinančiomis medžiagomis, dažniausiai šarmais ar rūgštimis; tai dažniausia kontaktinio dermatito forma;
- alerginis kontaktinis dermatitas – tai odos imuninių ląstelių reakcija į iš pažiūros nekenksmingą medžiagą, kuriai organizmas yra išsivystęs jautrumą.
Kontaktinio dermatito priežastys
Dirginantį kontaktinį dermatitą dažniausiai sukelia:
- valikliai, muilai, stiprios cheminės medžiagos;
- rūgštys ar šarmai.
Alerginį kontaktinį dermatitą dažniausiai sukelia:
- metalai, dažniausiai nikelis, esantis papuošaluose;
- kvepalai ir kosmetika;
- tam tikri augalai;
- lateksas.
Iritacinio dermatito simptomai paprastai atsiranda greitai – per kelias minutes ar valandas po kontakto, o alerginio – vėliau, per 24–48 valandas, ir reikalauja pakartotinio kontakto su medžiaga, kad organizmas būtų jai „išsijautrinęs”.
Kontaktinio dermatito simptomai
Dažniausi kontaktinio dermatito požymiai, pasireiškiantys toje odos vietoje, kuri lietėsi su dirgikliu ar alergenu:
- paraudimas ir niežėjimas;
- patinimas;
- pūslelės, kurios gali trūkti ir šlapiuoti;
- odos sausumas, pleiskanojimas, įtrūkimai, kai uždegimas pradeda slūgti;
- lėtinio dermatito atveju – sustorėjusi, paryškinto piešinio oda.
Kada kreiptis į gydytoją dėl kontaktinio dermatito?
Į gydytoją dermatovenerologą rekomenduojama kreiptis, jei:
- bėrimas tampa skausmingas, platus ar sunkus;
- simptomai nepraeina po kelių savaičių, net pašalinus įtariamą dirgiklį;
- atsiranda infekcijos požymiai – pūliai, šiluma, stiprus patinimas;
- bėrimas dažnai kartojasi.
Kontaktinio dermatito diagnostika
Kontaktinis dermatitas diagnozuojamas remiantis:
- gydytojo apžiūra ir ligos istorijos (galimo kontakto su dirgikliais ar alergenais) įvertinimu;
- lopo mėginiais (odos pleistrų testais), padedančiais nustatyti konkretų alergeną, jei įtariama alerginė forma.
Kontaktinio dermatito gydymas
Gydymo pagrindas – žinomo ar įtariamo provokuojančio veiksnio vengimas. Papildomai taikoma:
- odos barjerinės funkcijos stiprinimas – emolientai, odai draugiški prausikliai, apsauginės pirštinės darbui su dirginančiomis medžiagomis;
- vietiniai ar geriami uždegimą slopinantys vaistai;
- antihistamininiai vaistai niežuliui mažinti;
- antibiotikai, jei prisideda antrinė bakterinė infekcija.
BIOFIRST klinikoje
BIOFIRST klinikoje pacientams suteikiamos gydytojo dermatovenerologo konsultacijos, kurių metu nustatoma kontaktinio dermatito priežastis ir parenkamas tinkamiausias gydymas.
Klinikoje gali būti atliekama:
- gydytojo dermatovenerologo konsultacija;
- odos pažeidimo įvertinimas;
- individualaus gydymo plano sudarymas.
Gydytojų dermatovenerologų sąrašą rasite čia.
Dažniausiai užduodami klausimai apie kontaktinį dermatitą
Iritacinis atsiranda dėl tiesioginio odos pažeidimo ėsdinančia medžiaga ir pasireiškia greitai, o alerginis – dėl imuninės sistemos reakcijos, reikalaujančios pakartotinio kontakto, ir pasireiškia vėliau.
Konkretų alergeną padeda nustatyti gydytojo atliekami lopo mėginiai (odos pleistrų testai).
Ne, tai nėra užkrečiama liga – tai organizmo reakcija į konkrečią medžiagą.
Pašalinus dirgiklį ar alergeną, simptomai dažniausiai praeina per kelias savaites, tačiau nuolat kartojantis kontaktui, dermatitas gali tapti lėtinis.
Rekomenduojama vengti bet kokios kosmetikos ar kitų produktų, kurie galėjo sukelti reakciją, kol gydytojas nenustato tikslaus provokuojančio veiksnio.
Kai kontaktas su dirgikliu ar alergenu kartojasi, o oda nespėja visiškai atsistatyti tarp paūmėjimų.
Susiję straipsniai
Atnaujinta: 2026-10-03