Krūtinės angina

  1. Pagrindinis
  2. »
  3. Ligos
  4. »
  5. Krūtinės angina

Krūtinės angina – tai krūtinės skausmas ar diskomfortas, atsirandantis dėl nepakankamo širdies raumens aprūpinimo deguonimi. Dažniausiai ši būklė susijusi su išemine širdies liga, kai dėl aterosklerozės susiaurėja širdį krauju aprūpinančios vainikinės arterijos. Dėl to fizinio krūvio ar emocinės įtampos metu širdies raumuo gali negauti pakankamai deguonies.

Krūtinės angina nėra atskira liga – tai simptomas, rodantis galimą širdies kraujotakos sutrikimą. Ji gali pasireikšti spaudimu, veržimu, sunkumu ar deginimu krūtinėje. Diskomfortas kartais plinta į ranką, kaklą, žandikaulį, nugarą ar viršutinę pilvo dalį. Stabiliosios krūtinės anginos simptomai dažniausiai atsiranda fizinio krūvio metu ir palengvėja pailsėjus.

Svarbu atpažinti ir pavojingesnę būklę – nestabiliąją krūtinės anginą. Jai būdingas naujai atsiradęs, stiprėjantis ar ramybėje pasireiškiantis skausmas. Tai gali būti ūminio koronarinio sindromo požymis, todėl būtina skubi medicinos pagalba.

Krūtinės anginos priežastys ir rizikos veiksniai

Dažniausia krūtinės anginos priežastis – vainikinių arterijų aterosklerozė. Šios ligos metu kraujagyslių sienelėse kaupiasi cholesterolio ir kitų medžiagų sankaupos, vadinamos aterosklerozinėmis plokštelėmis. Jos siaurina kraujagyslių spindį ir riboja kraujo tekėjimą į širdies raumenį.

Kai širdžiai reikia daugiau deguonies, pavyzdžiui, greitai einant, lipant laiptais ar patiriant stresą, susiaurėjusios arterijos gali nepajėgti užtikrinti pakankamos kraujotakos. Taip atsiranda krūtinės anginos simptomai.

Krūtinės anginos riziką didina:

  • Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje. Ypač svarbus didelis mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio kiekis, skatinantis aterosklerozinių plokštelių formavimąsi.
  • Padidėjęs kraujospūdis. Ilgainiui jis pažeidžia kraujagyslių sieneles ir didina širdies bei kraujagyslių ligų riziką.
  • Cukrinis diabetas. Dėl ilgalaikio padidėjusio gliukozės kiekio kraujyje gali būti pažeidžiamos kraujagyslės.
  • Rūkymas. Tabako dūmuose esančios medžiagos skatina kraujagyslių pažeidimus ir aterosklerozės vystymąsi.
  • Antsvoris ir nutukimas. Jie dažnai susiję su padidėjusiu kraujospūdžiu, cholesterolio kiekio pokyčiais ir kitais rizikos veiksniais.
  • Mažas fizinis aktyvumas. Nejudrus gyvenimo būdas didina širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę.
  • Paveldimumas ir amžius. Rizika didesnė, jei artimi šeimos nariai sirgo širdies ir kraujagyslių ligomis, ypač jauname amžiuje.

Krūtinės angina gali pasireikšti ir tada, kai nėra reikšmingo stambiųjų vainikinių arterijų susiaurėjimo. Kai kuriais atvejais simptomus sukelia smulkiųjų širdies kraujagyslių veiklos sutrikimai arba vainikinių arterijų spazmai.

Krūtinės anginos rūšys

Pagal simptomų pobūdį ir atsiradimo aplinkybes išskiriamos kelios krūtinės anginos rūšys.

Stabilioji krūtinės angina dažniausiai pasireiškia fizinio krūvio, emocinės įtampos, šalčio ar gausesnio valgio metu. Skausmas paprastai kartojasi panašiomis aplinkybėmis, trunka kelias minutes ir sumažėja pailsėjus arba pavartojus gydytojo paskirtų vaistų.

Nestabilioji krūtinės angina pasireiškia naujai atsiradusiu, stiprėjančiu, dažnėjančiu ar ramybėje juntamu skausmu. Priepuoliai gali trukti ilgiau ir nepraeiti pailsėjus. Tai pavojinga būklė, galinti rodyti gresiantį miokardo infarktą.

Mikrovaskulinė krūtinės angina susijusi su smulkiųjų širdies kraujagyslių funkcijos sutrikimu. Skausmas gali atsirasti tiek fizinio krūvio, tiek ramybės metu, kartais trunka ilgiau ir ne visada greitai praeina pavartojus įprastų vaistų.

Vazospastinė krūtinės angina atsiranda dėl laikino vainikinių arterijų spazmo, kuris sumažina kraujo pritekėjimą į širdies raumenį. Skausmas dažnai pasireiškia ramybės metu, naktį arba anksti ryte.

Krūtinės anginos simptomai

Dažniausias krūtinės anginos simptomas – diskomfortas ar skausmas už krūtinkaulio. Jis gali būti apibūdinamas kaip spaudimas, veržimas, sunkumas, deginimas ar gniaužimas krūtinėje.

Kiti galimi simptomai:

  • skausmas, plintantis į vieną ar abi rankas, pečius, kaklą, žandikaulį ar nugarą;
  • dusulys, ypač fizinio krūvio metu;
  • neįprastas nuovargis ar silpnumas;
  • galvos svaigimas;
  • pykinimas;
  • šaltas prakaitas.

Simptomai gali skirtis priklausomai nuo žmogaus amžiaus, lyties ir gretutinių ligų. Kai kuriems žmonėms, ypač sergantiems cukriniu diabetu ar vyresniame amžiuje, krūtinės skausmas gali būti nežymus arba jo visai nebūti. Vietoj jo gali pasireikšti dusulys, nuovargis ar bendras silpnumas.

Kada kreiptis į gydytoją dėl krūtinės anginos?

Jeigu fizinio krūvio metu ar patiriant stresą kartojasi spaudimas krūtinėje, dusulys ar kitas neįprastas diskomfortas, reikėtų kreiptis į gydytoją kardiologą. Net jei simptomai praeina pailsėjus, svarbu nustatyti jų priežastį ir įvertinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką.

Nedelsiant skambinkite 112, jei:

  • krūtinės skausmas atsirado staiga, yra stiprus arba nepraeina pailsėjus;
  • skausmas atsirado ramybės metu arba tapo dažnesnis ir intensyvesnis nei įprastai;
  • diskomfortą lydi dusulys, šaltas prakaitas, pykinimas ar stiprus silpnumas;
  • skausmas plinta į ranką, žandikaulį, kaklą ar nugarą.

Tokie simptomai gali rodyti miokardo infarktą ar kitą ūminę širdies būklę. Nelaukite, kol skausmas praeis savaime, ir nevairuokite patys į gydymo įstaigą.

Krūtinės anginos diagnostika

Krūtinės anginos diagnostika pradedama nuo išsamaus pokalbio su pacientu. Gydytojas išsiaiškina, kada atsiranda skausmas, kiek jis trunka, kas jį išprovokuoja ir kas padeda sumažinti simptomus. Taip pat įvertinami rizikos veiksniai, kraujospūdis ir bendra sveikatos būklė.

Atsižvelgiant į simptomus ir individualią riziką, gali būti skiriami šie tyrimai:

  • Elektrokardiograma (EKG). Registruojama širdies elektrinė veikla, vertinami galimi širdies ritmo ir kraujotakos sutrikimų požymiai. Normali ramybės EKG ne visada atmeta krūtinės anginą.
  • Širdies echoskopija. Ultragarsiniu tyrimu įvertinama širdies struktūra, vožtuvų veikla ir širdies raumens susitraukimai.
  • Fizinio krūvio mėginys. Veloergometrijos ar kito krūvio tyrimo metu stebima, kaip širdis reaguoja į fizinį krūvį, vertinami simptomai ir EKG pokyčiai.
  • Kraujo tyrimai. Vertinamas cholesterolio kiekis, gliukozė, inkstų funkcija ir kiti rodikliai. Įtarus ūminį koronarinį sindromą, tiriamas troponino kiekis.
  • Vainikinių arterijų kompiuterinė tomografija (KT angiografija). Gali būti atliekama siekiant įvertinti vainikinių arterijų būklę ir nustatyti jų susiaurėjimus.
  • Koronarinė angiografija. Invazinis tyrimas, leidžiantis detaliai įvertinti vainikines arterijas ir, esant indikacijoms, iš karto atlikti gydomąją procedūrą.

Tyrimų pasirinkimas priklauso nuo simptomų, paciento rizikos ir pirminio ištyrimo rezultatų. Ne visiems pacientams reikalingi visi išvardyti tyrimai.

Krūtinės anginos gydymas

Gydymo tikslas – sumažinti simptomus, pagerinti širdies aprūpinimą krauju ir deguonimi, kontroliuoti širdies bei kraujagyslių ligų rizikos veiksnius ir sumažinti miokardo infarkto tikimybę.

Gydymo planas parenkamas individualiai. Jis gali apimti:

  • Gyvenimo būdo pokyčius. Rekomenduojama atsisakyti rūkymo, rinktis subalansuotą mitybą, palaikyti sveiką kūno svorį ir laikytis gydytojo rekomendacijų dėl fizinio aktyvumo.
  • Cholesterolio kiekį mažinančius vaistus. Statinai padeda sumažinti MTL cholesterolio kiekį ir širdies bei kraujagyslių komplikacijų riziką.
  • Vaistus simptomams kontroliuoti. Gali būti skiriami beta adrenoblokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai, nitratai ar kiti antiangininiai vaistai.
  • Antitrombozinį gydymą. Tam tikrais atvejais skiriami antitrombocitiniai vaistai, padedantys mažinti kraujo krešulių susidarymo riziką.
  • Kraujospūdžio ir cukraus kiekio kraujyje kontrolę. Svarbu tinkamai gydyti gretutines ligas ir reguliariai stebėti jų rodiklius.

Jeigu vaistais nepavyksta pakankamai kontroliuoti simptomų arba nustatomi reikšmingi vainikinių arterijų susiaurėjimai, gali būti svarstomas intervencinis ar chirurginis gydymas. Atliekant vainikinių arterijų stentavimą, susiaurėjusi kraujagyslės vieta išplečiama specialiu balionėliu ir dažniausiai įstatomas stentas, padedantis palaikyti kraujagyslės spindį. Esant tam tikriems išplitusiems pažeidimams, gali būti rekomenduojama vainikinių arterijų jungčių suformavimo operacija (aortokoronarinis šuntavimas).

BIOFIRST klinikoje

BIOFIRST klinikoje pacientams teikiamos gydytojų kardiologų konsultacijos, kurių metu vertinami širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, analizuojami simptomai ir parenkamas individualus ištyrimo planas.

Klinikoje gali būti atliekama:

Gydytojų kardiologų sąrašą rasite čia.

Svarbu: jei jaučiate naują ar nepraeinantį krūtinės skausmą, galintį rodyti ūminį širdies kraujotakos sutrikimą, nelaukite planinės konsultacijos – skambinkite 112.

Dažniausiai užduodami klausimai apie krūtinės anginą

Ar krūtinės angina yra tas pats, kas miokardo infarktas?

Ne. Krūtinės angina atsiranda, kai širdies raumeniui laikinai trūksta deguonies, tačiau nebūtinai pažeidžiamas širdies raumuo. Miokardo infarkto metu dėl užsitęsusio kraujotakos sutrikimo dalis širdies raumens pažeidžiama. Nestabilioji krūtinės angina ir infarktas priklauso ūminio koronarinio sindromo būklėms.

Ar krūtinės angina visada sukelia stiprų skausmą?

Ne. Ji gali pasireikšti ne tik skausmu, bet ir spaudimu, veržimu, deginimu, dusuliu ar neįprastu nuovargiu. Kai kuriems žmonėms būdingi simptomai būna nežymūs.

Ar fizinis krūvis gali išprovokuoti krūtinės anginą?

Taip. Stabiliosios krūtinės anginos simptomai dažnai atsiranda fizinio krūvio metu, kai širdžiai reikia daugiau deguonies. Tačiau naujai atsiradęs ar stiprėjantis skausmas neturėtų būti laikomas įprasta reakcija į krūvį.

Ar krūtinės angina išgydoma?

Gydymas padeda kontroliuoti simptomus ir sumažinti komplikacijų riziką. Kai kuriais atvejais kraujotaką galima pagerinti stentuojant kraujagysles ar atliekant šuntavimo operaciją. Tačiau dažniausiai būtina ilgalaikė rizikos veiksnių kontrolė ir gydytojo paskirtas gydymas.


Atnaujinta: 2026-11-10