Mažakraujystė, arba anemija, – tai būklė, kuriai būdingas nepakankamas raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) ir (ar) hemoglobino kiekis kraujyje. Dėl to sutrinka deguonies tiekimas į organizmo audinius, o tai sukelia įvairius negalavimus.
Mažakraujystė nėra savarankiška liga, o būklė, kurią gali sukelti daugybė skirtingų priežasčių – nuo mitybos trūkumų iki lėtinių ligų, todėl svarbu nustatyti tikslią priežastį, o ne vien gydyti simptomus.
Mažakraujystės priežastys
Dažniausios mažakraujystės formos ir priežastys:
- geležies stokos anemija – dažniausia forma, atsirandanti dėl nepakankamo geležies kiekio maiste, sutrikusio jos įsisavinimo ar kraujo netekimo;
- vitamino B12 ar folio rūgšties trūkumas (megaloblastinė anemija);
- lėtinės ligos – inkstų ligos, onkologinės ar uždegiminės ligos;
- kraujavimas, dažnai lėtinis ir nepastebimas, pvz., iš virškinimo trakto;
- eritrocitų irimas (hemolizinė anemija) – įgimtas ar įgytas;
- kaulų čiulpų veiklos sutrikimai;
- nėštumas, kai padidėja organizmo poreikiai.
Mažakraujystės simptomai
Ligos pradžioje simptomai gali būti neryškūs. Vėlesnėje stadijoje gali pasireikšti:
- išblyškusi oda, gleivinės, pabalę nagai;
- nuovargis, silpnumas;
- galvos svaigimas, galvos skausmas;
- dusulys ir padažnėjęs širdies plakimas fizinio krūvio metu;
- dėmesio ir koncentracijos sutrikimai;
- galūnių tirpimas;
- geležies stokos atveju – dantenų kraujavimas, įtrūkimai lūpų kampučiuose.
Kada kreiptis į gydytoją dėl mažakraujystės
Į gydytoją rekomenduojama kreiptis, jei:
- pastebimas nuolatinis nuovargis, silpnumas ar išblyškimas;
- atsiranda dusulys ar padažnėjęs širdies plakimas įprasto fizinio krūvio metu;
- priklausote didesnės rizikos grupei – esate nėščia, laikotės ribotos mitybos ar turite lėtinių ligų.
Mažakraujystės diagnostika
Mažakraujystė diagnozuojama remiantis:
- gydytojo apžiūra ir simptomų įvertinimu;
- bendru kraujo tyrimu, nustatančiu hemoglobino ir eritrocitų kiekį;
- geležies, vitamino B12, folio rūgšties tyrimais;
- esant reikalui – tyrimais, ieškant galimo kraujavimo šaltinio.
Mažakraujystės gydymas
Gydymas priklauso nuo nustatytos priežasties:
- geležies preparatai – geležies stokos anemijos atveju;
- vitamino B12 ar folio rūgšties papildai – esant jų trūkumui;
- pagrindinės ligos gydymas, jei mažakraujystė yra antrinė;
- sunkiais atvejais – kraujo perpylimas.
BIOFIRST klinikoje
BIOFIRST klinikoje pacientams suteikiamos šeimos gydytojo konsultacijos, kurių metu įvertinami simptomai ir parenkami reikalingi tyrimai.
Klinikoje gali būti atliekama:
- šeimos gydytojo konsultacija;
- Mažakraujystės ištyrimo programa – kompleksinis kraujo tyrimų rinkinys, padedantis nustatyti mažakraujystės priežastį;
- individualaus gydymo plano sudarymas.
Šeimos gydytojų sąrašą rasite čia.
Dažniausiai užduodami klausimai apie mažakraujystę
Ne, tai būklė, kurią sukelia kita priežastis – geležies ar vitaminų trūkumas, kraujavimas ar lėtinė liga, todėl svarbu nustatyti tikrąją priežastį.
Nes ligos pradžioje simptomai gali būti neryškūs arba priskiriami paprastam nuovargiui, todėl ji dažnai nustatoma tik pažengus.
Dažniausiai tai geležies stokos anemija, atsirandanti dėl nepakankamo geležies kiekio maiste, sutrikusio įsisavinimo ar lėtinio kraujo netekimo.
Lengvesniais, mitybos sąlygotais atvejais mitybos koregavimas gali padėti, tačiau dažnai reikalingi ir geležies ar vitaminų papildai, o esant kitai priežasčiai – jos gydymas.
Nėščiosioms, ribotos mitybos (pvz., vegetarų ar veganų) besilaikantiems asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis ar patiriantiems lėtinį kraujavimą.
Sunki, negydoma mažakraujystė gali reikšmingai apsunkinti širdies veiklą ir bendrą organizmo aprūpinimą deguonimi, todėl svarbu laiku nustatyti priežastį ir pradėti gydymą.
Susiję straipsniai
Atnaujinta: 2026-09-25