Panikos atakos

Panikos ataka – tai staigus, per kelias minutes sustiprėjantis intensyvaus nerimo ar baimės epizodas, kurio metu žmogus dažnai jaučia tokius stiprius fizinius simptomus, kad mano patiriantis širdies smūgį ar kitą pavojingą būklę. Nors pati ataka paprastai nekelia tiesioginio pavojaus gyvybei, ji gali stipriai paveikti kasdienį gyvenimą, darbingumą ir emocinę savijautą. Pasikartojančios panikos atakos gali būti susijusios su panikos sutrikimu ar kitais nerimo sutrikimais, todėl simptomų nereikėtų ignoruoti.

Kas yra panikos ataka

Panikos ataka – tai kūno „kovok arba bėk“ reakcija, kuri suveikia be realaus pavojaus arba neproporcingai situacijai. Smegenys netiksliai įvertina grėsmę ir suaktyvina nervų sistemą, dėl to per kelias minutes atsiranda intensyvūs fiziniai ir emociniai simptomai. Epizodas paprastai pasiekia piką per 10 minučių ir aprimsta per 20–30 minučių, nors kai kuriems žmonėms simptomai gali tęstis ilgiau arba pasikartoti bangomis.

Panikos atakos priežastys ir rizikos veiksniai

Tiksli panikos atakų priežastis nėra vienareikšmė – dažniausiai tai kelių veiksnių derinys:

• Ilgalaikis arba ūmus stresas (darbe, asmeniniame gyvenime);
• Nerimo ar panikos sutrikimo šeimoje istorija;
• Didelis fizinis ar emocinis nuovargis;
• Kofeino, alkoholio ar tam tikrų medžiagų vartojimas;
• Miego trūkumas;
• Lėtinės ligos ar hormoniniai pokyčiai;
• Praeityje patirti traumuojantys įvykiai;
• Kitos psichikos sveikatos būklės (pvz. generalizuotas nerimo sutrikimas, depresija).

Kai kuriems žmonėms panikos ataka gali kilti be jokios aiškios priežasties – tai nereiškia, kad simptomai nėra tikri ar reikšmingi.

Panikos atakos simptomai

Fiziniai simptomai

• Širdies plakimas ar krūtinės daužymasis;
• Dusulys arba oro trūkumo pojūtis;
• Krūtinės skausmas ar spaudimas;
• Prakaitavimas;
• Drebulys;
• Galvos svaigimas ar silpnumas;
• Pykinimas;
• Tirpimas ar dilgčiojimas rankose, kojose ar veide;
• Karščio bangos arba šaltkrėtis.

Psichologiniai simptomai

• Staigus stiprios baimės ar nerimo jausmas;
• Nerealumo pojūtis (aplinka atrodo „ne tikra“);
• Baimė prarasti kontrolę;
• Baimė mirti.

Simptomai dažniausiai trunka nuo kelių minučių iki pusvalandžio, tačiau kai kuriems žmonėms gali tęstis ilgiau arba pasikartoti trumpais intervalais.

Panikos ataka ir panikos sutrikimas – koks skirtumas?

Vienkartinė panikos ataka gali ištikti bet kurį žmogų, ypač esant dideliam stresui, ir nebūtinai reiškia psichikos sveikatos sutrikimą. Apie panikos sutrikimą kalbama, kai:

• Panikos atakos kartojasi dažnai ir netikėtai;
• Tarp epizodų atsiranda nuolatinė baimė dėl kitos atakos;
• Dėl šios baimės žmogus pradeda vengti tam tikrų vietų, situacijų ar veiklų.

Jei panikos atakos kartojasi arba pradeda riboti kasdienį gyvenimą, verta pasitarti su gydytoju – tai padeda laiku įvertinti situaciją ir parinkti tinkamą pagalbą.

Ką daryti panikos atakos metu?

Atakos metu gali padėti šie žingsniai:

• Kvėpavimo kontrolė. Lėtai kvėpuoti per nosį 4 sekundes, sulaikyti kvėpavimą 4 sekundes, iškvėpti per burną 6 sekundes. Pakartoti kelis kartus;
• Dėmesio nukreipimas į aplinką (5-4-3-2-1 metodas). Įvardyti 5 daiktus, kuriuos matote, 4 – kuriuos girdite, 3 – kuriuos galite paliesti, 2 – kuriuos užuodžiate, 1 – kurio skonį jaučiate;
• Priminimas sau, kad simptomai, nors ir nemalonūs, praeis per kelias minutes ir savaime nekelia pavojaus gyvybei;
• Saugios vietos suradimas, kur galima atsisėsti ir palaukti, kol simptomai sumažės.

Jei simptomai nepraeina, stiprėja arba atsiranda pirmą kartą, o priežastis neaiški (ypač krūtinės skausmas ar dusulys), verta kreiptis į gydytoją, kad būtų atmestos kitos galimos priežastys.

Diagnostika

Panikos atakų priežastims įvertinti gali būti atliekama:

• Šeimos gydytojo konsultacija;
• Simptomų ir ligos istorijos įvertinimas;
• Bendros sveikatos būklės įvertinimas;
• Kraujo tyrimai pagal poreikį;
• Širdies veiklos įvertinimas;
• Gydytojo psichiatro konsultacija;
• Kitų galimų simptomų priežasčių atmetimas (pvz. skydliaukės funkcijos sutrikimų, širdies ritmo sutrikimų).

Panikos atakų gydymas

Gydymas priklauso nuo simptomų dažnio, intensyvumo ir jų poveikio kasdieniam gyvenimui. Gali būti taikoma:

• Psichoterapija;
• Kognityvinė elgesio terapija;
• Streso valdymo metodai;
• Kvėpavimo ir atsipalaidavimo pratimai;
• Gyvenimo būdo korekcija (miegas, fizinis aktyvumas, kofeino ir alkoholio kiekio mažinimas);
• Medikamentinis gydymas, kai jį paskiria gydytojas;
• Reguliari specialistų priežiūra.

Tinkamiausią gydymo būdą parenka gydytojas, įvertinęs individualią situaciją.

Ar panikos atakų galima išvengti?

Visiškai garantuotai apsisaugoti nuo panikos atakų negalima, tačiau tam tikri įpročiai gali sumažinti jų dažnį ir intensyvumą:

• Reguliarus pakankamas miegas;
• Fizinis aktyvumas;
• Streso valdymo technikos (kvėpavimo pratimai, meditacija);
• Kofeino ir alkoholio kiekio ribojimas;
• Reguliarus bendravimas su gydytoju, jei nerimas kartojasi.

BIOFIRST klinikoje

BIOFIRST klinikoje pacientams suteikiamos šeimos gydytojų konsultacijos, padedančios įvertinti nerimo, širdies plakimo, dusulio ar kitus simptomus, paskirti reikalingus tyrimus ir atmesti galimas fizines jų priežastis. Prireikus pacientams gali būti rekomenduojama gydytojo psichiatro konsultacija, padedanti tiksliau įvertinti simptomų priežastis ir parinkti tinkamiausią gydymą.

Šeimos gydytojų sąrašą rasite čia.

Dažniausiai užduodami klausimai