Plantarinis fascitas – tai pėdos apačioje esančios plantarinės fascijos, t. y. tvirto jungiamojo audinio, kuris driekiasi nuo kulno iki pirštų ir padeda palaikyti pėdos skliautą, pažeidimas ir sudirginimas. Ši būklė yra viena dažniausių kulno skausmo priežasčių. Plantarinis fascitas dažniausiai išsivysto dėl pasikartojančios apkrovos, per didelio ar staiga padidėjusio fizinio aktyvumo, ilgo stovėjimo ar vaikščiojimo, tačiau įtakos gali turėti ir netinkama avalynė, įtempti blauzdos raumenys ar padidėjusi kūno masė.
Plantarinio fascito skausmas dažniausiai jaučiamas apatinėje kulno dalyje arba pėdos skliauto srityje. Būdingas simptomas – stipresnis skausmas pirmuosius žingsnius žengiant ryte arba atsistojus po ilgesnio sėdėjimo ar poilsio. Pradėjus judėti skausmas gali sumažėti, tačiau ilgiau vaikštant, stovint ar bėgiojant jis gali sustiprėti.
Plantarinis fascitas – simptomai
Plantarinio fascito simptomai gali būti:
- skausmas pėdos apačioje, dažniausiai ties kulnu arba pėdos skliautu;
- stipresnis skausmas žengiant pirmuosius žingsnius ryte;
- skausmas atsistojus po ilgesnio sėdėjimo ar poilsio;
- skausmo sumažėjimas pradėjus judėti ir vėlesnis jo sustiprėjimas po didesnio fizinio krūvio;
- skausmas ilgai stovint, vaikštant ar bėgiojant;
- skausmingumas spaudžiant kulno sritį;
- skausmas tempiant pėdos apačią, pavyzdžiui, keliant pirštus į viršų ar lipant laiptais.
Simptomų intensyvumas gali skirtis. Kai kuriems žmonėms skausmas būna nestiprus, tačiau užsitęsęs ar stiprėjantis skausmas gali apsunkinti vaikščiojimą ir kasdienę veiklą.
Diagnostika
Plantarinis fascitas diagnozuojamas remiantis:
- gydytojo ortopedo-traumatologo, reabilitacijos gydytojo, kineziterapeuto ar kito specialisto konsultacija;
- paciento nusiskundimų ir simptomų pobūdžio įvertinimu;
- pėdos apžiūra ir skausmingų vietų nustatymu;
- pėdos bei čiurnos judesių ir raumenų būklės įvertinimu;
- avalynės, fizinio aktyvumo ir kitų galimų rizikos veiksnių įvertinimu.
Dažniausiai diagnozei nustatyti pakanka anamnezės ir fizinės apžiūros. Rentgenologinis ar magnetinio rezonanso tyrimas gali būti skiriamas tais atvejais, kai reikia atmesti kitas kulno skausmo priežastis, pavyzdžiui, stresinį kaulo lūžį ar kitus pažeidimus.
Plantarinis fascitas – gydymas ir priežiūra
Daugeliu atvejų plantarinis fascitas gydomas konservatyviai, be operacijos. Gydymo tikslas – sumažinti skausmą, sumažinti fascijai tenkančią apkrovą ir palaipsniui atkurti pėdos funkciją. Gali būti taikoma:
- fizinio aktyvumo ir pėdai tenkančios apkrovos koregavimas;
- reguliarūs pėdos, plantarinės fascijos ir blauzdos raumenų tempimo pratimai;
- kineziterapija;
- tinkama, amortizuojanti ir pėdos skliautą palaikanti avalynė;
- individualiai parinkti ar įsigyjami pėdos įdėklai ir kulno pagalvėlės;
- šalčio aplikacijos skausmingoje srityje;
- gydytojo ar vaistininko rekomenduojami vaistai nuo skausmo;
- kai kuriais atvejais – naktiniai įtvarai, padedantys išlaikyti pėdą ištemptą miego metu.
Gydytojų ortopedų-traumatologų sąrašą rasite čia.
Dažniausiai užduodami klausimai
Dažniausiai plantarinis fascitas nėra pavojinga būklė, tačiau skausmas gali būti užsitęsęs ir trukdyti vaikščioti, sportuoti ar atlikti įprastą kasdienę veiklą. Tinkamai parinktas konservatyvus gydymas daugeliu atvejų padeda sumažinti simptomus.
Miego metu pėdos fascija ir blauzdos raumenys būna mažiau judinami, todėl pirmieji žingsniai ryte gali sukelti didesnį tempimą ir skausmą. Dažnai po kelių minučių judėjimo skausmas sumažėja.
Fizinio aktyvumo visiškai atsisakyti nebūtinai reikia, tačiau rekomenduojama laikinai sumažinti veiklas, kurios sustiprina skausmą, ypač bėgimą, šuolius ar ilgą vaikščiojimą. Pėdai mažesnę apkrovą sukeliančios veiklos, pavyzdžiui, plaukimas ar važiavimas dviračiu, gali būti tinkamesnės.
Taip. Daugeliui žmonių simptomai palaipsniui sumažėja taikant konservatyvias priemones ir koreguojant pėdai tenkančią apkrovą. Tačiau fascijos gijimas gali užtrukti, todėl svarbu gydymą ir pratimus atlikti nuosekliai.
Į gydytoją rekomenduojama kreiptis, jei skausmas yra stiprus, trukdo įprastai veiklai, stiprėja ar kartojasi, taip pat jei nepagerėja po kelių savaičių savarankiškos priežiūros. Kreiptis į gydytoją ypač svarbu, jei kartu atsiranda dilgčiojimas, jutimų praradimas ar yra kitų sveikatos būklių, galinčių turėti įtakos pėdos būklei.