Plaučių arterijos tromboembolija – tai ūmi būklė, kai kraujo krešulys užkemša vieną iš plaučių arterijų ar jos šakų ir sutrikdo kraujo tekėjimą į plaučius. Dažniausiai krešulys susiformuoja giliosiose kojų venose, o vėliau atsiskiria ir kraujotaka nukeliauja į plaučius. Ši būklė gali būti pavojinga gyvybei, todėl įtariant plaučių arterijos tromboemboliją būtina skubi medicininė pagalba.
Plaučių arterijos tromboembolijos riziką didina ankstesni venų trombozės ar tromboembolijos epizodai, ilgalaikis nejudrumas, neseniai atliktos operacijos ar patirtos traumos, ilgos kelionės, nėštumas, hormoninių kontraceptikų ar pakaitinės hormonų terapijos vartojimas, rūkymas, antsvoris, vyresnis amžius ir kai kurios onkologinės ar kraujo krešėjimo ligos. Vis dėlto tromboembolija gali pasireikšti ir nenustačius aiškios priežasties.
Plaučių arterijos tromboembolija – simptomai
Plaučių arterijos tromboembolijai būdinga:
- staiga atsiradęs dusulys ar pasunkėjęs kvėpavimas;
- krūtinės skausmas, kuris gali sustiprėti giliai įkvepiant;
- padažnėjęs širdies plakimas;
- kosulys, kartais su krauju;
- silpnumas, svaigimas ar alpimas;
- nerimo ar stipraus diskomforto pojūtis;
- kai kuriais atvejais kartu gali būti vienos kojos skausmas, patinimas, paraudimas ar padidėjęs jautrumas – tai gali būti giliųjų venų trombozės požymiai.
Simptomų intensyvumas priklauso nuo krešulio dydžio, jo vietos ir nuo to, kokią plaučių kraujotakos dalį jis paveikia. Kai kuriais atvejais plaučių arterijos tromboembolija gali prasidėti staiga ir labai sunkiai.
Staigus dusulys, stiprus krūtinės skausmas, labai dažnas širdies plakimas, kraujo atkosėjimas ar sąmonės netekimas yra priežastis nedelsiant kviesti skubiąją medicinos pagalbą telefonu 112.
Diagnostika
Plaučių arterijos tromboembolija diagnozuojama remiantis:
- gydytojo konsultacija ir simptomų įvertinimu;
- paciento ligos istorijos ir tromboembolijos rizikos veiksnių įvertinimu;
- fizine apžiūra;
- kraujo tyrimais, įskaitant D-dimerų tyrimą, kai jis yra tikslingas;
- elektrokardiograma ir kitais tyrimais, padedančiais įvertinti paciento būklę;
- krūtinės ląstos tyrimais;
- kompiuterinės tomografijos plaučių angiografija, kuri dažnai naudojama krešuliui plaučių arterijose nustatyti;
- kai kuriais atvejais – ventiliacijos ir perfuzijos tyrimu;
- kojų venų ultragarsiniu tyrimu, kai įtariama giliųjų venų trombozė.
Tyrimų pasirinkimas priklauso nuo paciento būklės, simptomų, rizikos veiksnių ir galimų kitų ligų.
Plaučių arterijos tromboembolija – gydymas ir priežiūra
Gydymas priklauso nuo tromboembolijos sunkumo, krešulio dydžio, paciento būklės ir kraujotakos sutrikimo laipsnio. Pagrindinis gydymo tikslas – neleisti krešuliui didėti ir išvengti naujų krešulių susidarymo. Gali būti taikoma:
- gydymas antikoaguliantais, mažinančiais kraujo krešėjimą;
- deguonies terapija, jei sumažėjęs deguonies kiekis kraujyje;
- atidus kraujospūdžio, širdies veiklos ir kvėpavimo stebėjimas;
- trombolizinis gydymas, kai trombas turi būti greitai ištirpintas ir paciento būklė yra sunki;
- kateterinės procedūros krešuliui pašalinti ar sumažinti;
- retais, sunkiais atvejais – chirurginis krešulio pašalinimas.
Antikoaguliantų vartojimo trukmė nustatoma individualiai. Ji priklauso nuo to, kodėl susidarė trombas, ar tromboembolija buvo pirmoji, ar kartojosi, ir nuo kitų paciento rizikos veiksnių. Gydymo metu svarbu laikytis gydytojo nurodymų ir savavališkai nenutraukti paskirtų vaistų.
Po plaučių arterijos tromboembolijos gydytojas taip pat gali vertinti pakartotinės tromboembolijos riziką ir, jei reikia, planuoti papildomus tyrimus bei ilgalaikę priežiūrą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Taip. Plaučių arterijos tromboembolija gali būti pavojinga gyvybei, ypač kai krešulys yra didelis arba stipriai sutrikdo kraujotaką plaučiuose. Tačiau laiku nustačius būklę ir pradėjus gydymą, komplikacijų riziką galima reikšmingai sumažinti.
Dažniausiai krešulys susiformuoja giliojoje kojos venoje ir vėliau nukeliauja į plaučius. Tačiau ne visais atvejais galima nustatyti, kur tiksliai krešulys susiformavo, todėl tromboembolija gali pasireikšti ir be aiškiai nustatytos giliųjų venų trombozės.
Daugelis žmonių, kuriems plaučių arterijos tromboembolija laiku diagnozuojama ir tinkamai gydoma, pasveiksta. Atsigavimo trukmė priklauso nuo tromboembolijos sunkumo, bendros sveikatos būklės ir kitų ligų. Dusulys ar sumažėjęs fizinis pajėgumas kai kuriems žmonėms gali išlikti kurį laiką po įvykio.
Gydymo trukmė nustatoma individualiai. Daugeliu atvejų antikoaguliantai vartojami mažiausiai kelis mėnesius, tačiau kai kuriems pacientams gydymas gali būti pratęstas ilgiau. Sprendimą priima gydytojas, įvertinęs tromboembolijos priežastį ir pakartotinio krešulio riziką.
Jeigu staiga atsirado dusulys, stiprus ar naujas krūtinės skausmas, atkosėjama kraujo, labai padažnėjo širdies plakimas, jaučiamas stiprus silpnumas ar žmogus prarado sąmonę, būtina nedelsiant kviesti skubiąją medicinos pagalbą telefonu 112.