Prieširdžių pertvaros defektas

  1. Pagrindinis
  2. »
  3. Ligos
  4. »
  5. Prieširdžių pertvaros defektas

< Grįžti į ligų ABC

Prieširdžių pertvaros defektas (PPD) – tai įgimta širdies yda, kai tarp dešiniojo ir kairiojo prieširdžių esančioje pertvaroje lieka anga, pro kurią kraujas gali nutekėti iš vieno prieširdžio į kitą. Tai viena dažniausiai pasitaikančių įgimtų širdies ydų, kuri gali būti nustatoma tiek vaikystėje, tiek suaugus, priklausomai nuo angos dydžio. Svarbu neatpainioti prieširdžių pertvaros defekto su atvira ovaliąja anga – tai skirtingos, nors kartais panašiai pasireiškiančios širdies pertvaros būklės.

Prieširdžių pertvaros defekto rūšys

Prieširdžių pertvaros defektai skirstomi pagal jų vietą pertvaroje:

  • Antrinės angos defektas (ostium secundum) – dažniausiai pasitaikanti forma, esanti pertvaros centrinėje dalyje;
  • Pirminės angos defektas (ostium primum) – esantis pertvaros apatinėje dalyje, dažnai susijęs ir su kitomis širdies vožtuvų ydomis;
  • Veninio sinuso defektas – rečiau pasitaikanti forma, esanti pertvaros viršutinėje ar apatinėje dalyje;
  • Vainikinio sinuso defektas – rečiausiai pasitaikanti forma.

Prieširdžių pertvaros defekto priežastys

Prieširdžių pertvaros defektas susiformuoja dar vaisiaus vystymosi metu, kai širdies pertvara pilnai neužsidaro. Tiksli priežastis dažnai lieka nenustatyta, tačiau riziką gali didinti:

  • genetiniai veiksniai ir tam tikri paveldimi sindromai (pvz., Dauno sindromas);
  • šeimoje buvę įgimtų širdies ydų atvejai;
  • tam tikros infekcijos (pvz., raudonukė) ar nekontroliuojamas cukrinis diabetas nėštumo metu;
  • tam tikrų medžiagų (alkoholio, kai kurių vaistų) vartojimas nėštumo metu.

Prieširdžių pertvaros defekto simptomai

Nedideli defektai dažnai nesukelia jokių simptomų ir gali būti aptikti atsitiktinai, tikrinant širdį dėl kitų priežasčių. Didesni defektai gali sukelti:

  • dusulį, ypač fizinio krūvio metu;
  • nuovargį;
  • širdies plakimo pojūčius ar ritmo sutrikimus (daugiau – straipsnyje Aritmija);
  • dažnas kvėpavimo takų infekcijas vaikystėje;
  • kojų, pėdų ar pilvo patinimą, jei defektas ilgą laiką liko negydytas;
  • gydytojo per apžiūrą girdimą širdies ūžesį.

Kadangi simptomai gali būti nežymūs, nemaža dalis suaugusiųjų su vidutinio dydžio prieširdžių pertvaros defektu apie savo diagnozę sužino tik suaugę.

Prieširdžių pertvaros defekto diagnostika

Įtarus prieširdžių pertvaros defektą, gydytojas kardiologas atlieka širdies apžiūrą, elektrokardiogramą (EKG) bei pagrindinį šios ydos diagnostikos tyrimą – širdies echoskopiją, kuri leidžia matyti pertvaros defektą ir įvertinti jo dydį bei poveikį širdies veiklai. Sudėtingesniais atvejais gali būti reikalingi papildomi tyrimai. BIOFIRST klinikos Kardiologijos centre galima atlikti širdies echoskopiją, elektrokardiogramą (EKG) bei, esant ritmo sutrikimų įtarimui, Holterio monitoravimą.

Prieširdžių pertvaros defekto gydymas

Gydymo taktika priklauso nuo defekto dydžio ir jo poveikio širdies veiklai:

  • Nedideli defektai be simptomų – gali būti tik stebimi, reguliariai tikrinant širdies veiklą; kai kurie nedideli defektai vaikystėje užsidaro savaime;
  • Vidutiniai ar dideli defektai – dažniausiai rekomenduojamas uždarymas, siekiant išvengti ilgalaikių komplikacijų:
    • Kateterinis uždarymas – mažiau invazinis metodas, tinkamas daliai defektų (dažniausiai antrinės angos tipo);
    • Chirurginis uždarymas – taikomas didesniems ar sudėtingesniems defektams, kai kateterinis metodas netinka.

Gydymo laikas ir metodas parenkami individualiai, atsižvelgiant į defekto tipą, dydį ir bendrą širdies būklę.

Galimos komplikacijos

Negydomas, ilgą laiką egzistuojantis didelis prieširdžių pertvaros defektas gali sukelti plaučių kraujagyslių spaudimo padidėjimą, dešiniosios širdies dalies persitempimą, ritmo sutrikimus ar širdies nepakankamumą (daugiau – straipsnyje Širdies nepakankamumas). Taip pat padidėja insulto rizika, nes kraujo krešuliai retkarčiais gali patekti iš venų sistemos tiesiai į kraujotaką per defektą, apeidami plaučius.

D.U.K. – dažniausiai užduodami klausimai apie prieširdžių pertvaros defektą

Ar prieširdžių pertvaros defektas visada reikalauja gydymo?

Ne, nedideli defektai be simptomų dažnai tik stebimi, o kai kurie vaikystėje užsidaro savaime. Sprendimą dėl gydymo priima gydytojas, įvertinęs defekto dydį ir poveikį širdies veiklai.

Kuo skiriasi prieširdžių pertvaros defektas nuo atviros ovaliosios angos?

Atvira ovalioji anga yra vaisiaus laikotarpiu funkcionavusios angos liekana, kuri paprastai užsidaro po gimimo, o prieširdžių pertvaros defektas – tai tikras pertvaros audinio trūkumas, susiformavęs dar vaisiaus vystymosi metu.

Ar suaugusiesiems gali būti nediagnozuotas prieširdžių pertvaros defektas?

Taip, nedideli ar vidutinio dydžio defektai gali nesukelti ryškių simptomų ir būti diagnozuojami tik suaugus, dažnai atsitiktinai tikrinant širdį dėl kitų priežasčių.

Kaip diagnozuojamas prieširdžių pertvaros defektas?

Pagrindinis diagnostikos tyrimas yra širdies echoskopija, papildomai gali būti atliekama elektrokardiograma ar kiti tyrimai, priklausomai nuo klinikinio vaizdo.

Ar po defekto uždarymo reikia tolesnės priežiūros?

Taip, po uždarymo rekomenduojama reguliari kardiologo priežiūra ir periodiniai širdies veiklos patikrinimai, siekiant įsitikinti, kad širdis funkcionuoja tinkamai

Daugiau straipsnių apie įvairias ligas rasite BIOFIRST klinikos Ligų ABC skiltyje.

Atnaujinta: 2026-09-09