Kuo priešmenstruacinis disforinis sutrikimas (PMDS) skiriasi nuo priešmenstruacinio sindromo (PMS)?
Priešmenstruacinis disforinis sutrikimas (PMDS) yra žymiai sunkesnė PMS forma. Skirtumas slypi ne tik simptomų stiprume, bet ir jų poveikyje moters gyvenimui. Jei PMS dažniausiai sukelia diskomfortą, PMDS gali tapti rimta psichikos sveikatos problema. PMDS būdingi intensyvūs emociniai sutrikimai – stipri depresija, nerimas, pykčio protrūkiai, beviltiškumo jausmas, kurie gali trukdyti dirbti, bendrauti ir normaliai funkcionuoti. Šis sutrikimas reikalauja medicininio dėmesio ir dažnai – gydymo.
Kokie fiziniai simptomai dažniausiai pasireiškia PMS metu?
PMS fiziniai simptomai gali būti labai įvairūs. Dažniausiai moterys skundžiasi pilvo pūtimu, skysčių kaupimusi organizme, krūtų skausmingumu ar jautrumu, galvos skausmais, raumenų ir sąnarių maudimu. Taip pat gali pasireikšti virškinimo sutrikimai, spuogai, padidėjęs apetitas ar potraukis saldumynams. Nors šie simptomai nėra pavojingi, jie gali būti varginantys ir apsunkinti kasdienę veiklą.
Kokie emociniai ir psichologiniai simptomai būdingi PMDS?
PMDS išsiskiria ryškiais emociniais ir psichologiniais simptomais. Moterys gali patirti stiprų liūdesį, depresines nuotaikas, beviltiškumo jausmą, nerimą ar panikos priepuolius. Taip pat dažni staigūs nuotaikų svyravimai, dirglumas, pyktis ar net agresija. Kai kurioms moterims pasireiškia koncentracijos sutrikimai, nemiga, sumažėjęs pasitikėjimas savimi ar net mintys apie savęs žalojimą. Būtent šie simptomai daro PMDS ypač pavojingą ir reikalaujantį profesionalios pagalbos.
Kada menstruacinio ciklo metu dažniausiai pasireiškia PMS ir PMDS simptomai?
Tiek PMS, tiek PMDS simptomai dažniausiai atsiranda antroje menstruacinio ciklo pusėje – po ovuliacijos, likus maždaug 5–10 dienų iki menstruacijų pradžios. Prasidėjus menstruacijoms arba per pirmąsias jų dienas simptomai paprastai susilpnėja arba visai išnyksta. Šis cikliškumas yra vienas svarbiausių požymių, padedančių atskirti PMS ar PMDS nuo kitų sveikatos sutrikimų.
Kokios galimos PMS ir PMDS atsiradimo priežastys?
Tikslios PMS ir PMDS priežastys iki galo neišaiškintos, tačiau manoma, kad svarbiausią vaidmenį atlieka hormonų – estrogeno ir progesterono – svyravimai ciklo metu. Taip pat didelę reikšmę turi nervų sistemos jautrumas šiems hormonų pokyčiams, serotonino (laimės hormono) lygio svyravimai, genetinis polinkis, stresas, miego trūkumas bei gyvenimo būdas. PMDS atveju moters organizmas ypač jautriai reaguoja į natūralius hormoninius pokyčius.
Kaip diagnozuojamas priešmenstruacinis disforinis sutrikimas?
PMDS diagnozė nustatoma remiantis simptomų stebėjimu ir jų pasikartojimu kelių menstruacinių ciklų metu. Dažnai gydytojai rekomenduoja moteriai 2–3 mėnesius pildyti simptomų dienoraštį. Taip pat svarbu atmesti kitas galimas psichikos ar hormonines ligas. Diagnozė paprastai nustatoma ginekologo arba psichiatro, atsižvelgiant į tarptautinius diagnostikos kriterijus.
Kokie gydymo ar simptomų valdymo būdai taikomi PMS atveju?
PMS simptomai dažnai valdomi gyvenimo būdo korekcijomis. Reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, pakankamas miegas ir streso mažinimas gali reikšmingai pagerinti savijautą. Taip pat gali būti skiriami vitaminai (ypač B grupės, magnio papildai), vaistažolės ar nesteroidiniai vaistai nuo skausmo. Kai kuriais atvejais taikoma hormoninė kontracepcija.
Kaip PMDS gali paveikti moters kasdienį gyvenimą, darbą ir santykius?
PMDS poveikis gali būti itin stiprus. Dėl emocinių simptomų moteriai gali būti sunku susikaupti darbe, palaikyti produktyvumą ar konstruktyviai bendrauti su kolegomis. Santykiuose su artimaisiais dažni konfliktai, nesupratimas ir emocinė įtampa. Ilgainiui tai gali lemti socialinę izoliaciją, sumažėjusį pasitikėjimą savimi ir pablogėjusią gyvenimo kokybę.
Koks gydymas taikomas PMDS atveju?
PMDS gydymas paprastai yra kompleksinis ir individualiai pritaikytas, atsižvelgiant į simptomų stiprumą ir moters gyvenimo būdą. Vienas svarbiausių gydymo būdų – medikamentinis gydymas. Dažnai skiriami antidepresantai (ypač selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai – SSRI), kurie padeda stabilizuoti nuotaiką ir sumažinti emocinius simptomus. Kai kuriais atvejais vaistai vartojami ne nuolat, o tik antroje ciklo pusėje.
Taip pat gali būti taikoma hormoninė terapija, pavyzdžiui, tam tikros sudėties hormoninė kontracepcija, padedanti sumažinti hormonų svyravimus, kurie sukelia simptomus. Kai kurioms moterims tai reikšmingai palengvina būklę.
Ne mažiau svarbi yra psichologinė pagalba. Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, padeda atpažinti emocijų valdymo sunkumus, išmokti streso mažinimo ir savikontrolės strategijų. Tai itin naudinga siekiant pagerinti santykius su aplinkiniais ir stiprinti emocinį atsparumą.
Papildomai rekomenduojamos gyvenimo būdo korekcijos: reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, pakankamas miegas, kofeino ir alkoholio ribojimas. Kai kuriais atvejais naudingi gali būti magnio, kalcio ar B grupės vitaminų papildai.
Svarbiausia – PMDS nėra „silpnumo požymis“ ar išgalvota problema. Tai realus sveikatos sutrikimas, kurį galima ir būtina gydyti. Laiku kreipiantis pagalbos, dauguma moterų gali reikšmingai sumažinti simptomus ir susigrąžinti visavertį gyvenimą.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją dėl stiprių priešmenstruacinių simptomų?
Į gydytoją būtina kreiptis tuomet, kai priešmenstruaciniai simptomai tampa tokie stiprūs, kad trukdo kasdieniam gyvenimui, darbui ar santykiams. Ypač svarbu nedelsti, jei pasireiškia depresijos požymiai, stiprus nerimas ar mintys apie savęs žalojimą. Ankstyva pagalba gali padėti rasti veiksmingą gydymo būdą ir ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę.
Dažniausiai užuodami klausimai
Ne. PMS yra lengvesnė, daugeliui moterų pažįstama būklė, sukelianti laikiną fizinį ir emocinį diskomfortą prieš menstruacijas. PMDS (priešmenstruacinis disforinis sutrikimas) – tai sunkesnė PMS forma, kuri pasižymi stipriais emociniais ir psichologiniais simptomais bei gali rimtai sutrikdyti kasdienį gyvenimą.
Jei prieš menstruacijas pasireiškiantys simptomai yra labai intensyvūs, kartojasi kiekvieną ciklą, trukdo dirbti, bendrauti ar palaikyti santykius, o prasidėjus menstruacijoms greitai susilpnėja, tai gali būti PMDS požymiai. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į stiprią depresiją, nerimą ar pykčio protrūkius.
PMDS ne visada galima visiškai išgydyti, tačiau jį galima sėkmingai kontroliuoti. Tinkamai parinktas gydymas – vaistai, hormoninė terapija, psichologinė pagalba ir gyvenimo būdo pokyčiai – daugeliui moterų leidžia reikšmingai sumažinti simptomus ir gyventi visavertį gyvenimą.
Dažniausiai taikomas kompleksinis gydymas: antidepresantai (SSRI), hormoninė kontracepcija, psichoterapija bei gyvenimo būdo korekcijos. Gydymas parenkamas individualiai, todėl svarbu kreiptis į gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą.
Į gydytoją reikėtų kreiptis tuomet, kai simptomai tampa per stiprūs ir ima trukdyti kasdieniam gyvenimui. Skubios pagalbos būtina ieškoti, jei atsiranda ilgalaikė depresija, stiprus nerimas ar mintys apie savęs žalojimą. Laiku suteikta pagalba gali padėti išvengti rimtesnių pasekmių.