Trombocitopenija – tai būklė, kai kraujyje yra per mažai trombocitų (kraujo plokštelių). Trombocitai yra smulkūs kraujo kūneliai, kurie sulipę sustabdo kraujavimą pažeidus kraujagyslę. Kai jų per mažai, kraujavimas gali būti ilgesnis, lengviau atsiranda mėlynių ir smulkių kraujosruvų, o sunkiais atvejais – kraujavimas be aiškios priežasties.
Normalus trombocitų kiekis suaugusiųjų kraujyje paprastai yra apie 150–400 × 10⁹/l. Trombocitopenija diagnozuojama, kai kiekis mažesnis nei 150 × 10⁹/l. Kuo jis mažesnis, tuo didesnė kraujavimo rizika: lengvos trombocitopenijos žmonės dažnai jokių simptomų nejaučia, o labai mažas kiekis (paprastai žemiau 20–30 × 10⁹/l) gali kelti pavojų gyvybei.
Trombocitopenija nėra atskira liga, o kitos būklės požymis. Todėl svarbiausia išsiaiškinti priežastį.
Trombocitopenijos priežastys
Trombocitų kiekis gali sumažėti dėl trijų pagrindinių mechanizmų: trombocitų gamybos sumažėjimo, jų pagreitėjusio naikinimo ar sunaudojimo, taip pat jų sulaikymo blužnyje.
Sumažėjusi gamyba kaulų čiulpuose:
- kraujo ligos – leukemijos, limfomos ar kaulų čiulpų pakitimai, žr. Hodžkino limfomą;
- vitamino B12, folio rūgšties ar geležies trūkumas;
- chemoterapija, spindulinė terapija, tam tikri vaistai;
- virusinės infekcijos (pvz., hepatitas, ŽIV, citomegalo virusas, Epšteino–Baro virusas);
- gausus alkoholio vartojimas.
Pagreitėjęs trombocitų naikinimas ar sunaudojimas:
- imuninė trombocitopenija (ITP) – autoimuninė liga, kai imuninė sistema naikina savo trombocitus; dažniausia vaikystėje po virusinės infekcijos ir suaugusiems, ypač moterims;
- tam tikri vaistai, kurie sukelia imuninį trombocitų naikinimą (pvz., kai kurie antibiotikai, antikonvulsantai, heparinas);
- autoimuninės ligos, pvz., sisteminė raudonoji vilkligė;
- sunkios infekcijos ir sepsis;
- tam tikros būklės, kai trombocitai sunaudojami – pvz., DIK sindromas, trombozinė trombocitopeninė purpura (TTP), hemolizinis ureminis sindromas;
- nėštumas – lengva gestacinė trombocitopenija ar preeklampsija / HELLP sindromas;
- hemoraginis vaskulitas gali pasireikšti odos kraujosruvomis, tačiau pastarojo atveju trombocitų kiekis dažniausiai būna normalus.
Padidėjusi blužnis – sulaiko dalį trombocitų, pvz., sergant kepenų ciroze, nes padidėjęs spaudimas vartų venoje padidina blužnį.
Kartais priežastis nenustatoma. Taip pat gali būti klaidinga „pseudotrombocitopenija“, kai laboratorijoje trombocitai suklumpa į gumulėlius ir rodo žemą skaičių, nors tikrasis kiekis normalus – tuomet tyrimas kartojamas kitame mėgintuvėlyje.
Trombocitopenijos simptomai
Daugeliui žmonių su lengva trombocitopenija simptomų nėra. Kai kiekis mažas, pasireiškia kraujavimo požymiai:
- lengvai atsirandančios ar didelės mėlynės be aiškios priežasties;
- smulkūs raudoni ar violetiniai taškeliai odoje (petechijos), dažnai ant blauzdų;
- dantenų kraujavimas, kraujavimas iš nosies, kuris sunkiai sustoja;
- užsitęsęs kraujavimas po įpjovimo ar dantų ištraukimo;
- gausesnės ir ilgesnės mėnesinės;
- kraujas šlapime ar išmatose, juodos išmatos;
- nuovargis, silpnumas, jei kraujavimas nuolatinis ir yra mažakraujystė.
Sunkiais atvejais gali pasireikšti pavojingi kraujavimai – į virškinamąjį traktą ar galvos smegenis.
Kada kreiptis į gydytoją dėl trombocitopenijos?
Į šeimos gydytoją ar hematologą rekomenduojama kreiptis, jei:
- lengvai atsiranda mėlynių, smulkių kraujosruvų ar petechijų;
- dažnai kraujuoja nosis ar dantenos arba kraujavimas ilgai nesustoja;
- bendrame kraujo tyrime nustatytas sumažėjęs trombocitų kiekis;
- vartojote naują vaistą ir atsirado kraujavimo požymių;
- po virusinės infekcijos atsirado petechijų ar mėlynių.
Trombocitų kiekio tyrimas yra paprastas – bendras kraujo tyrimas.
Skubios pagalbos požymiai. Nedelsiant skambinkite 112 ar vykite į skubios pagalbos skyrių, jei:
- kraujavimas stiprus ar nesustoja, kraujuojate iš nosies ilgiau nei 15–20 minučių, vemiate krauju ar išmatos juodos kaip derva;
- po galvos traumos ar be jos atsirado stiprus galvos skausmas, sumišimas, regėjimo ar kalbos sutrikimas, sąmonės sutrikimas, traukuliai – tai gali būti kraujavimas į smegenis;
- atsirado dusulys, krūtinės skausmas, staigus silpnumas;
- trombocitopeniją lydi karščiavimas, sumišimas, inkstų sutrikimai, geltonumas ir mėlynės – gali būti TTP ar kitos sunkios būklės;
- nėščiai moteriai pasireiškė stiprus galvos skausmas, regėjimo sutrikimas, skausmas viršutinėje pilvo dalyje.
Trombocitopenijos diagnostika
Diagnozė nustatoma remiantis:
- bendru kraujo tyrimu (trombocitų kiekis, taip pat raudonųjų ir baltųjų kraujo kūnelių skaičiumi);
- kraujo tepinėlio mikroskopija – parodo trombocitų, kitų ląstelių išvaizdą ir atskiria tikrą trombocitopeniją nuo klaidingos;
- ligos istorijos ir vaistų įvertinimu – ar buvo infekcijų, nėštumo, naujų vaistų, alkoholio vartojimo;
- tyrimais priežasčiai nustatyti – vitamino B12, folio rūgšties, geležies, kepenų ir inkstų funkcijos, virusų (hepatito, ŽIV), autoimuninių rodiklių, krešėjimo tyrimais;
- pilvo ultragarsiniu tyrimu – blužnies dydžiui įvertinti;
- kaulų čiulpų tyrimu (biopsija) – kai priežastis neaiški ar įtariama kraujo liga.
Trombocitopenijos gydymas
Gydymas priklauso nuo priežasties, trombocitų kiekio, kraujavimo ir paciento būklės.
- stebėjimas – lengva trombocitopenija be kraujavimo, ypač kai priežastis aiški (pvz., po viruso), dažnai tik stebima, kartojant kraujo tyrimus;
- priežasties šalinimas – vaistų, kurie sukelia trombocitopeniją, nutraukimas ar keitimas gydytojo nurodymu; infekcijų, vitaminų trūkumo, kepenų ligų gydymas;
- imuninės trombocitopenijos gydymas – kortikosteroidai, imunoglobulinai ar kiti vaistai, mažinantys trombocitų naikinimą; vaistų parinkimą ir dozes nustato hematologas. Esant ilgalaikei ar sunkiai formai, gali būti taikomi vaistai, skatinantys trombocitų gamybą, o kartais – blužnies pašalinimas;
- trombocitų perpylimas – labai mažam kiekiui ar aktyviam kraujavimui;
- sunkių būklių (TTP, DIK, sepsis) gydymas – ligoninėje, dažnai intensyvioje terapijoje;
- nėščiosioms – priežiūra kartu su ginekologu ir hematologu.
Ką svarbu daryti ir ko vengti sergant trombocitopenija?
- Vengti vaistų, kurie dar labiau didina kraujavimo riziką, pavyzdžiui, aspirino ir kitų nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, be gydytojo žinios;
- vengti traumų, kontaktinio sporto, kai trombocitų kiekis labai mažas;
- naudoti minkštą dantų šepetėlį, atsargiai skusti;
- informuoti gydytoją ir odontologą apie diagnozę prieš bet kokią procedūrą ar operaciją;
- vartoti alkoholį saikingai ar jo vengti, ypač jei jis sukėlė trombocitopeniją;
- nedelsti kreiptis dėl kraujavimo, galvos traumos ar sunkių simptomų.
BIOFIRST klinikoje
BIOFIRST klinikoje pacientams suteikiamos šeimos gydytojo konsultacijos, kurių metu galima paskirti bendrą kraujo tyrimą, ištirti galimas priežastis (vitaminų, kepenų, infekcijų, hormonų tyrimais) ir įvertinti kraujavimo riziką. Esant labai mažam trombocitų kiekiui, kraujavimui ar įtarimui dėl kraujo ligos, pacientas skubiai nukreipiamas pas gydytoją hematologą ir į ligoninę. Stipraus kraujavimo ar neurologinių simptomų atveju būtina nedelsiant kreiptis į skubios pagalbos skyrių.
Klinikoje gali būti atliekama:
- šeimos gydytojo konsultacija;
- laboratoriniai tyrimai, įskaitant bendrą kraujo tyrimą;
- pilvo organų ultragarsinis tyrimas;
- siuntimas hematologo konsultacijai.
Šeimos gydytojų sąrašą rasite čia.
Dažniausiai užduodami klausimai apie trombocitopeniją
Taip, kai ją sukelia laikinos priežastys, pvz., virusinė infekcija ar vaistai, o priežastį pašalinus kiekis atsistato. Lėtinės formos, pvz., ITP, gali išlikti ilgai ir reikalauti gydymo.
Ne. Trombocitopenija – sumažėjęs trombocitų kiekis, o mažakraujystė – sumažėjęs raudonųjų kraujo kūnelių ar hemoglobino kiekis. Jos gali pasireikšti kartu.
Retais atvejais – taip, ypač kai kartu nustatomi kiti kraujo pokyčiai (mažakraujystė, sumažėjęs ar padidėjęs leukocitų kiekis) ar kiti simptomai. Dėl to svarbu išsiaiškinti priežastį, tačiau dažniausiai trombocitopenija būna dėl nepavojingų, išgydomų priežasčių.
Esant lengvai trombocitopenijai dažniausiai taip, tačiau kai kiekis mažas, reikia vengti kontaktinio sporto ir traumų. Sportuoti verta pasitarus su gydytoju.
Taip. Lengva gestacinė trombocitopenija dažna ir paprastai nekelia pavojaus, tačiau staigus kiekio kritimas ar kartu aukštas kraujospūdis ir kiti simptomai gali reikšti sunkią būklę (preeklampsiją, HELLP sindromą), todėl nėštumo metu būtina stebėsena.
Susiję straipsniai
Atnaujinta: 2026-10-30