Menopauzė, dar vadinama klimaksu – tai natūralus, bet ne visada lengvas moters gyvenimo etapas. Jis reiškia ne tik menstruacijų pabaigą, bet ir didelius hormoninius pokyčius, kurie turi įtakos visam organizmui – nuo odos būklės iki emocijų svyravimo. Vienoms moterims klimaksas praeina beveik nepastebimai, kitoms – tai metų metus trunkantis iššūkių laikotarpis. Vis dėlto šiandien turime daugiau žinių ir priemonių nei bet kada anksčiau, todėl menopauzė gali tapti ne krize, o galimybe iš naujo pasirūpinti savimi. Plačiau apie tai pasakoja BIOFIRST klinikos gydytoja akušerė-ginekologė dr. Lina Mockevičienė.
Kūno signalai, kurių neįmanoma ignoruoti
„Dažniausi klimakso palydovai – karščio bangos, naktinis prakaitavimas, nemiga, nuotaikų kaita, makšties sausumas, sumažėjęs libido, svorio pokyčiai. Ne viena moteris pastebi ir sąnarių maudimą, galvos skausmus, odos bei plaukų sausėjimą“, sako gyd. akušerė-ginekologė dr. Lina Mockevičienė. Šių simptomų priežastis – mažėjantis estrogenų kiekis. Tai hormonas, kuris dalyvauja šimtų organizmo procesų reguliacijoje: nuo termoreguliacijos iki kaulų tankio ir emocijų valdymo. Kai jo ima trūkti, pasikeičia visa vidinė pusiausvyra.
Visoms skirtingai
Pasak gyd. dr. Linos Mockevičienės, kiekvienos moters patirtis – unikali. Būna moterų, kurioms menopauzė beveik nepastebima, kitoms simptomai būna vidutiniai, o likusios patiria sunkų etapą, kuris gali trukti 7–9 metus, o kartais – dar ilgiau. Dėl to klimaksas yra individuali kelionė, kuriai reikia pasiruošimo ir žinojimo, kad pagalbos priemonių tikrai yra.
Miegas, emocijos ir gyvenimo kokybė
Miegas – vienas pirmųjų klimakso „įkaitų“. Naktinis prakaitavimas verčia moterį per naktį keltis kelis kartus, keisti pižamą ar patalynę, o kartais apskritai neleidžia užmigti. „Estrogenų ir progesterono trūkumas tiesiogiai veikia miego–budrumo centrus smegenyse, todėl natūralus paros ritmas išsibalansuoja. Tai reiškia, kad net tada, kai pavyksta išmiegoti 6–7 valandas, poilsis nebūna visavertis. Ryte dažna moteris jaučiasi lyg visai nebūtų ilsėjusis, o šis nuovargis kaupiasi ir ilgainiui ima veikti tiek darbingumą, tiek santykius su artimaisiais“, pasakoja gyd. akušerė-ginekologė.
ׅNemiga, fragmentuotas miegas ir nuolatinis nuovargis virsta užburtu ratu: kuo labiau nepailsima, tuo labiau ryškėja kiti menopauzės simptomai – dirglumas, nerimas, dėmesio koncentracijos problemos. Dėl to ne viena moteris skundžiasi „smegenų rūku“: sunkiau prisiminti kasdienius dalykus, susikaupti darbe, planuoti veiklą.
Dr. Linos Mockevičienės teigimu, hormonai tiesiogiai veikia ir emocijas. Estrogenai palaiko serotonino bei dopamino pusiausvyrą, todėl jų kritimas gali lemti nuotaikų svyravimus – nuo nepaaiškinamo liūdesio, ašarojimo iki nerimo ar net panikos priepuolių. Tačiau čia svarbu nepamiršti, kad menopauzės laikotarpis dažnai sutampa su vadinamuoju „vidutinio amžiaus perėjimu“: vaikai išsikelia iš namų, senyvi tėvai pradeda sirgti, taip pat lieka kitos atsakomybės, kaip darbas ir pan. Visa tai kuria foną, kuris paaštrina biologinius pokyčius.
Akušerė-ginekologė mano, kad moterys, kurios dalijasi savo patirtimi ir gauna supratimą iš aplinkinių, menopauzę išgyvena lengviau ir rečiau patiria depresijos simptomus. Todėl kalbėdamos apie klimaksą, turime suprasti – tai nėra vien fiziologinis procesas. Tai yra gyvenimo etapas, kuriame susipina ne tik hormonų pokyčiai ir psichologija bet ir socialinis kontekstas.
Natūralūs pagalbininkai: gyvenimo būdo vaidmuo
Nors klimakso simptomų visiškai išvengti nepavyks, natūralios priemonės gali reikšmingai palengvinti kasdienybę ir padėti moteriai jaustis stipresnei. Reguliarus fizinis aktyvumas – vienas veiksmingiausių „vaistų be recepto“. Jis mažina streso hormonų kiekį, padeda greičiau užmigti, stiprina raumenis ir kaulus, saugo nuo osteoporozės. Tyrimai rodo, kad moterys, kurios bent 150 minučių per savaitę skiria vidutinio intensyvumo fizinei veiklai, rečiau kenčia nuo intensyvių karščio bangų ir nuotaikos svyravimų.
„Mityba taip pat tampa svarbiu elementu. Viduržemio jūros dieta, kurioje gausu daržovių, vaisių, ankštinių augalų, žuvies, alyvuogių aliejaus, ne tik padeda palaikyti svorį, bet ir saugo širdį bei kraujagysles – organus, kurie menopauzės metu tampa pažeidžiamesni. Ypač svarbu užtikrinti pakankamą kalcio ir vitamino D kiekį – jie reikalingi kaulų tankiui išsaugoti“, teigia gyd. dr. Lina Mockevičienė.
Praktinės smulkmenos taip pat turi didelę reikšmę. Vienos iš jų – miegoti vėsesniame kambaryje, rinktis lengvus sluoksniuotus drabužius, riboti kofeino ir alkoholio vartojimą. Taip pat verta vengti aštrių prieskonių, kurie kai kurioms moterims išprovokuoja karščio bangas.
Be mitybos ar fizinio aktyvumo sprendimų, svarbus ir psichologinis pasiruošimas. Meditacija, kvėpavimo pratimai ar net joga gali padėti sumažinti nerimą ir pagerinti nuotaiką. Visgi šios priemonės nepanaikina visų simptomų, tačiau jos stiprina moters vidinį atsparumą ir tampa tvirtu pagrindu, ant kurio gali būti „statomos“ kitos gydymo strategijos.
Intymi sveikata – jautri, bet svarbi tema
Estrogenų trūkumas paveikia ir intymų gyvenimą. Makšties gleivinė suplonėja, praranda elastingumą, sumažėja natūrali drėgmė, todėl lytiniai santykiai gali tapti skausmingi, o libido – mažesnis.
Pirmasis žingsnis dažniausiai yra įvairūs drėkikliai ir lubrikantai – jie suteikia greitą efektą, ypač lytinių santykių metu. „Jei sausumas ar diskomfortas tampa nuolatiniu palydovu, veiksmingu sprendimu gali būti vietiniai estrogenai – kremai ar makšties žvakutės. Šios priemonės atkuria drėgmę, gleivinės storį, makštis tampa elastingesnė, dėl ko netgi sumažėja šlapimo takų infekcijų rizikaׅ“, pasakoja gyd. akušerė-ginekologė.
Pastaraisiais metais taikomi ir pažangesni metodai. Vienas iš jų – hialurono rūgšties injekcijos į makšties sieneles, kurios pagerina audinių drėgmę, elastingumą, skatina kolageno gamybą. Šios injekcijos dažnai naudojamos dermatologijoje odai atjauninti, tačiau sėkmingai pritaikytos ir ginekologijoje. Rezultatas – mažiau sausumo, didesnis komfortas, geresnė lytinių santykių kokybė.
Kitas populiarus metodas – PRP (trombocitais praturtintos plazmos) injekcijos. Jos atliekamos naudojant pačios moters kraują: iš jo išskiriami trombocitai, kurie suleidžiami į makšties audinius. Tai skatina audinių regeneraciją, kraujotaką ir didina jautrumą, teigia medikė.
Ne mažiau svarbus aspektas – atviras pokalbis su partneriu. Kai moteris slepia problemas arba kenčia tyliai, intymus gyvenimas kelia stresą, o ne malonumą. Tuo tarpu kalbėjimasis apie pokyčius ir bendrų sprendimų paiešką, dažnai suartina porą. Intymumas menopauzės metu gali pasikeisti, bet jis nebūtinai turi išnykti.
Bioidentiškų hormonų terapija
„Vienas pažangiausių būdų sumažinti klimakso simptomus yra bioidentiškų hormonų terapija. Šie hormonai laboratorijoje pagaminami iš augalinės kilmės medžiagų taip, kad jų cheminė struktūra būtų identiška moters organizme gaminamiems estrogenams bei progesteronui. Tai reiškia, kad organizmas juos atpažįsta kaip savus“, įžvalgomis dalijasi akušerė-ginekologė dr. Lina Mockevičienė.
Bioidentiški estrogenai efektyviai mažina karščio bangas ir naktinį prakaitavimą, gerina miego kokybę, atkuria makšties gleivinę, didina drėgnumą ir apsaugo kaulus nuo osteoporozės. Progesteronas būtinas moterims, kad apsaugotų nuo gleivinės išvešėjimo. Gydytoja teigia, kad privalumai akivaizdūs. Simptomai palengvėja per kelias savaites, pagerėja savijauta ir intymus gyvenimas.
„Nepaisant „natūralumo“ įvaizdžio, tai yra galingi vaistai. Nors bioidentiškų hormonų nauda gerokai viršija galimas rizikas, visgi, kaip ir bet kuri hormoninė terapija, jie turi būti skiriami atsakingai – tik su gydytojo priežiūra bei reguliariu stebėjimu“, – teigia specialistė. Tačiau net ir tinkamai parinkta hormoninė terapija ne visada yra vienintelis sprendimas. Norint pasiekti geriausių rezultatų, būtinas platesnis požiūris: emocinis palaikymas šeimoje, atviras pokalbis su partneriu apie vykstančius pokyčius, bendravimas su draugėmis ir , žinoma, su specialistu. Toks visapusiškas dėmesys padeda moteriai ne tik palengvinti simptomus, bet ir atrasti vidinę pusiausvyrą šiame gyvenimo etape.
Menopauzė – ne nuosprendis
„Nors menopauzė dažnai apibūdinama kaip „gyvenimo riba“, šiandien ji labiau primena naują etapą, kuriame galima gyventi pilnavertiškai. Taip, simptomai gali būti sunkūs, bet jų nebūtina kęsti. Yra natūralių priemonių, yra modernių medicininių sprendimų. Yra ir emocinės pagalbos galimybių. Svarbiausia – kreiptis pagalbos“, sako dr. Lina Mockevičienė.