Menopauzės laikotarpis moters gyvenime yra natūralus hormoninių pokyčių etapas, kuris turi įtakos visam organizmui, įskaitant ir širdies bei kraujagyslių sistemą. Mažėjant estrogenų kiekiui, didėja širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizika – atsiranda kraujospūdžio svyravimai, dažnai nustatomas padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje. Taip pat didėja kraujagyslių standumas, vystosi aterosklerozė. Dėl šių pokyčių susirūpinti širdies sveikata menopauzės metu ypač aktualu. Svarbu laiku imtis rizikos veiksnių korekcijos, atlikti profilaktinius tyrimus ir palaikyti sveiką gyvenimo būdą – tai gali padėti sumažinti ŠKL riziką bei išsaugoti gerą savijautą.
Apie tai plačiau pasakoja BIOFIRST klinikos gyd. kardiologė dr. Rasa Karaliūtė.
Kaip menopauzė veikia širdį ir kraujagysles?
Menopauzė – tai laikotarpis, kai moters organizme mažėja estrogenų kiekis, o šie hormonai turi svarbų apsauginį poveikį širdžiai ir kraujagyslėms. Vaisingo amžiaus moterims estrogenai padeda palaikyti kraujagyslių elastingumą, užtikrina normalią kraujotaką ir prisideda prie bendros širdies ir kraujagyslių sistemos funkcijos palaikymo.
„Kardiologo akimis estrogenų vaidmuo moters organizme svarbus keletu aspektų: teigiamai veikia kraujagysles, išlaikant jų elastingumą, dalyvauja cholesterolio reguliavime ir pasižymi stipriomis priešuždegiminėmis savybėmis bei mažina oksidacinį stresą. Dėl šios priežasties vyrai ŠKL (tokiomis kaip miokardo infarktas) pradeda sirgti maždaug 10 metų anksčiau nei moterys. Tačiau nors vyrai suserga anksčiau, moterims po menopauzės sergamumas išsilygina ir ŠKL išlieka pagrindinė tiek vyrų, tiek moterų mirties priežastis Lietuvoje ir visame pasaulyje.“, – sako gyd. kardiologė dr. Rasa Karaliūtė.
Širdies ligų rizikos veiksniai menopauzės metu
Šiuo gyvenimo laikotarpiu ŠKL rizika didėja dėl su amžiumi susijusių, nekoreguojamų organizmo pokyčių, bet taip pat ir dėl koreguojamų gyvenimo būdo veiksnių. Pagrindiniai iš jų yra padidėjęs kraujospūdis (arterinė hipertenzija), cholesterolio apykaitos sutrikimas (dislipidemija). Taip pat rūkymas, cukrinis diabetas, antsvoris bei nutukimas ir mažas fizinis aktyvumas.
Menopauzės laikotarpiu ŠKL rizika didėja ne dėl vieno konkretaus veiksnio, o dėl kelių tarpusavyje susijusių veiksnių. Tai yra – amžiaus, hormonų pokyčių, genetinio polinkio širdies ligoms, bet labiausiai – dėl dažnai jau daug metų trunkančio netinkamo gyvenimo būdo.
„Ypač norėtųsi akcentuoti rūkymo žalą moterims. Rūkymas drastiškai blogina moterų ŠKL statistiką. Paprastai tariant, rūkymas visiškai panaikina natūralią hormoninę apsaugą nuo širdies ligų, kurią moterys paprastai turi iki menopauzės. Moksliniai tyrimai rodo, kad rūkančių moterų rizika susirgti išemine širdies liga yra 25 % didesnė nei to paties amžiaus rūkančių vyrų. O rūkymas ir menopauzė sukelia dvigubą smūgį moters širdies ir kraujagyslių sistemai. Dėl estrogenų trūkumo po menopauzės natūrali apsauga dingsta, o rūkymas kraujagyslių pažaidą paspartina ir sustiprina.“, – aiškina gydytoja kardiologė.
Įspėjamieji simptomai, kurių nereikėtų ignoruoti
Menopauzės metu širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčiai gali būti nepastebimi, taip pat juos lengva supainioti su bendru nuovargiu ar stresu.
„Menopauzės metu moterys dažnai patiria įvairius organizmo pokyčius. Todėl svarbu atskirti, kas yra įprasta savijauta, o kas gali signalizuoti apie širdies veiklos sutrikimus. Taip pat atkreipčiau dėmesį, kad net ir puikiai besijaučiančiai moteriai reikėtų atlikti cholesterolio tyrimus ir dažniau pasimatuoti kraujospūdį.“, – pažymi gyd. kardiologė dr. Rasa Karaliūtė.
Reikėtų atkreipti dėmesį į pasikartojantį ar neįprastą diskomfortą krūtinės srityje, širdies plakimo padažnėjimą ar nereguliaraus plakimo pojūtį. Taip pat į tai, jei įprasta fizinė veikla tampa sunkiau toleruojama – pavyzdžiui, greičiau atsiranda nuovargis ar dusulys atliekant įprastus kasdienius darbus. Kartais šie pojūčiai gali būti trumpalaikiai ir nereikšmingi, tačiau jų pasikartojimas gali signalizuoti apie širdies veiklos sutrikimus.
Kraujospūdžio ir cholesterolio pokyčiai menopauzės metu
Šiuo gyvenimo laikotarpiu organizme vykstantys pokyčiai gali paveikti širdies sveikatą ir kraujagyslių sistemos rodiklius, ypač kraujospūdį ir kraujo lipidų (riebalų) apykaitą.
Menopauzės laikotarpiu kraujospūdis linkęs didėti. Todėl su aukšto kraujo spaudimo sukeliamomis problemomis gali susidurti ir moterys, kurių iki tol kraujospūdis buvo netgi per žemas ar normalus. Tai sukelia estrogenų kiekio sumažėjimas, dėl kurio mažėja kraujagyslių elastingumas. Be to, šiuo laikotarpiu dažniau pasireiškia kraujospūdžio svyravimai, gana dažnai pirmą kartą gyvenime nustatoma arterinė hipertenzija.
Taip pat gali kisti cholesterolio apykaita: dažniau stebimas „blogojo“ (MTL) cholesterolio padidėjimas ir „gerojo“ (DTL) cholesterolio sumažėjimas. Šie pokyčiai dažniausiai vystosi lėtai ir ilgą laiką nesukelia jokių simptomų.
„Cholesterolio pokyčiai visada vyksta nepastebimai, nesukelia simptomų. Tuo tarpu kraujospūdžio padidėjimas dažnai pasireiškia galvos skausmu, svaigimu, spengimu ausyse ir t.t., rečiau būna besimptomis. Svarbu profilaktiškai atlikti kraujo tyrimus ir pasimatuoti kraujospūdį “, – pabrėžia gyd. kardiologė dr. Rasa Karaliūtė.
Laikui bėgant šie pakitimai gali paveikti kraujagyslių būklę, todėl į juos reikėtų atkreipti dėmesį kaip į svarbią širdies ligų profilaktikos dalį.
Kokius tyrimus verta atlikti, norint pasirūpinti širdies sveikata?
Siekiant įvertinti širdies ir kraujagyslių sistemos būklę, dažniausiai pradedama nuo bazinių tyrimų, o esant poreikiui – skiriami išsamesni kardiologiniai tyrimai.
„Pirmiausia vertiname ŠKL rizikos veiksnius, bendrą širdies ir kraujagyslių sistemos būklę, jau esamas, anksčiau diagnozuotas širdies ligas. O esant indikacijoms atliekame papildomus tyrimus, siekiant įvertinti širdies ir kraujagyslių pažaidos mastą, komplikacijas.“– sako BIOFIRST klinikos gyd. kardiologė dr. Rasa Karaliūtė.
Kardiologo kabinete visada atliekama elektrokardiograma (EKG), leidžianti įvertinti širdies elektrinį aktyvumą ramybės metu. Ji padeda nustatyti širdies ritmo sutrikimus, širdies laidžiosios sistemos pažeidimus, išeminius pakitimus (gresiantį miokardo infarktą).
Jeigu įtariami epizodiniai širdies ritmo sutrikimai, kartojasi neaiškios kilmės sąmonės netekimo epizodai gali būti skiriamas Holterio monitoravimas – paros ar ilgesnės trukmės EKG stebėjimas. Šis tyrimas leidžia užfiksuoti širdies veiklą kasdienėje aplinkoje, kai žmogus gyvena įprastą gyvenimą, yra fiziškai aktyvus, miega.
Taip pat gali būti atliekama širdies echoskopija, kuri leidžia įvertinti širdies ertmių dydį, širdies raumens pokyčius, vožtuvų būklę. Taip pat padeda diagnozuoti įgimtas širdies ydas, širdies nepakankamumą. Tai vienas svarbiausių tyrimų, padedančių laiku pastebėti net ir simptomų nesukeliančias širdies ligas.
Kai kuriais atvejais naudinga atlikti veloergometrijos tyrimą (fizinio krūvio testą). Jis leidžia įvertinti širdies veiklą ir kraujagyslių būklę fizinio krūvio metu, nustatyti fizinį pajėgumą.
Kaip sumažinti širdies ligų riziką?
Kasdieniai įpročiai menopauzės metu tampa ypač svarbūs, nes organizme vykstantys pokyčiai gali palaipsniui didinti širdies ir kraujagyslių sistemos apkrovą. Nors šių pokyčių visiškai išvengti neįmanoma, jų poveikį galima reikšmingai sumažinti tinkamai koreguojant rizikos veiksnius. Būtina mesti rūkyti, palaikyti normalų kraujospūdį, imtis priemonių cholesterolio kiekio kraujyje mažinimui. Taip pat svarbu išlaikyti normalų kūno svorį, palaikyti fizinį aktyvumą, vengti ilgai trunkančio streso.
„Svarbiausia – nuoseklumas. „Geriau mažiau ir ilgai nei labai intensyviai ir trumpai“, – sako gydytoja kardiologė.
Gerai savijautai svarbu reguliarus fizinis aktyvumas. Visiems suaugusiesiems rekomenduojama per savaitę skirti bent 150–300 minučių vidutinio intensyvumo (greitas vaikščiojimas, važiavimas dviračiu, plaukimas). Arba 75–150 minučių didelio intensyvumo (bėgimas, greitas važiavimas dviračiu, intensyvus intervalinis treniravimasis) aerobiniam fiziniam aktyvumui. Šalia aerobinių pratimų, bent 2 kartus per savaitę rekomenduojama atlikti pasipriešinimo (jėgos) pratimus raumenų grupių stiprinimui.
Mitybos rekomendacijos siekiant sumažinti ŠKL riziką kinta, tačiau svarbiausia yra bendras mitybos balansas ir kūno masės kontrolė (KMI palaikymas tarp 20–25 kg/m²). Širdies ligų profilaktikai rekomenduojama vadovautis Viduržemio jūros regiono mitybos principais. Valgyti kuo mažiau perdirbtų produktų, gaminti maistą namuose. Svarbu rinktis pilno grūdo produktus, sudėtinius angliavandenius, įvairias daržoves ir vaisius, ankštinius produktus, žuvį bei kitas jūros gėrybes. Mėsos reikėtų vartoti nedaug, pageidautina baltą (paukštiena, triušiena), vengiant raudonos ir riebios. Riebalų pasirinkimas taip pat svarbus: pirmenybė – augaliniams aliejams, vengiant gyvulinės kilmės ir tropinių vaisių riebalų. Pabrėžtina, kad mitybos papildai (vitaminai, mineralai ar omega-3 kapsulės) nepakeičia pilnavertės mitybos ir neturi įrodymų, kad reikšmingai mažintų ŠKL riziką pirminėje prevencijoje.
Europos kardiologų draugijos pateiktose rekomendacijose nurodoma, kad psichosocialinis stresas (darbe, šeimoje ar dėl psichikos sveikatos sutrikimų) tiesiogiai didina ŠKL riziką bei blogina prognozę, todėl streso valdymas yra oficiali prevencijos dalis.
Galiausiai svarbu nepamiršti reguliarios sveikatos būklės patikros, net jei savijauta yra gera. Tai leidžia pastebėti besikeičiančius rodiklius ir į juos sureaguoti laiku.
Hormonų terapija ir jos įtaka širdies sveikatai
Hormonų terapija menopauzės metu kartais svarstoma kaip viena iš priemonių, padedančių palengvinti su hormonų pokyčiais susijusius simptomus. Jos poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai kiekvienai moteriai gali būti skirtingas ir priklauso nuo daugelio veiksnių – moters amžiaus, sveikatos būklės bei individualių rizikos veiksnių.
„Hormonų terapijos poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai nėra vienareikšmis – kiekvienu atveju vertiname individualiai, atsižvelgdami į bendrą moters sveikatos būklę“, – sako gyd. kardiologė dr. Rasa Karaliūtė.
Kai kuriais atvejais hormonų terapija gali neturėti neigiamo poveikio arba net būti palanki kraujagyslių funkcijai – padėti palaikyti jų elastingumą ir geresnę kraujotaką. Ji turi būti taikoma tinkamu metu, įvertinus individualią sveikatos būklę, prižiūrint gydytojui ginekologui, kardiologui, endokrinologui. Tačiau esant tam tikriems rizikos veiksniams, hormonų terapijos taikymas turi būti vertinamas itin atsargiai. Pavyzdžiui, esant onkologinių ligų istorijai, širdies ir kraujagyslių ligoms, padidėjusiai trombozės rizikai, kepenų funkcijos sutrikimams ar neaiškios kilmės kraujavimams.
Dėl šios priežasties sprendimas dėl hormonų terapijos visada priimamas individualiai, įvertinus visus širdies ir kraujagyslių sistemos rizikos veiksnius bei bendrą sveikatos būklę.
„Svarbiausia suprasti, kad širdies sveikata priklauso nuo bendros rizikos veiksnių visumos, o ne nuo vieno atskiro rodiklio. Kuo anksčiau atkreipiamas dėmesys į pokyčius ir reguliariai vertinama sveikatos būklė, tuo lengviau išlaikyti stabilią širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą ir ateityje išvengti rimtų komplikacijų“, – apibendrina BIOFIRST klinikos gyd. kardiologė dr. Rasa Karaliūtė.
Laiku atliekami tyrimai, dėmesys organizmo siunčiamiems signalams ir sąmoningi kasdieniai pasirinkimai leidžia sumažinti širdies ligų riziką bei palaikyti geresnę gyvenimo kokybę ilgalaikėje perspektyvoje.
