Skrandžio polipai dažniausiai nepavojingi sveikatai, tačiau kai kurie polipų tipai gali būti susiję su didesniu virškinimo trakto vėžio, ypač skrandžio vėžio, rizika. Iš kokių požymių galima įtarti skrandžio polipus ir kada reikėtų profilaktiškai pasitikrinti, paaiškina „BIOFIRST“ klinikos gydytoja gastroenterologė Dalia Kasperavičiūtė.
Skrandžio polipai yra skrandžio gleivinėje susiformavę dariniai. Pasak gydytojosgastroenterologės D. Kasperavičiūtės,jie gali atsirasti bet kurioje skrandžio dalyje. Dažniausiai skrandžio polipai nesukelia simptomų ir yra diagnozuojami atsitiktinai gastroskopijos metu, kuri atliekama dėl kitų problemų – pavyzdžiui, refliukso, nevirškinimo, mažakraujystės, pilvo skausmo ar kitų sutrikimų.
Skrandžio polipai gali atsirasti bet kokio amžiaus žmonėms, tačiau dažniau aptinkami vyresniems nei 65 metų pacientams, dažniau moterims nei vyrams. Pasak gydytojos, skrandžio polipų nustatymo dažnis didėja, nes dažniau atliekami skrandžio tyrimai.
Esant daugybiniams skrandžio polipams ir skrandžio gleivinės uždegimui gali sutrikti kai kurių maisto medžiagų (vitamino B12, geležies) įsisavinimas. Tokiais atvejais reikėtų taikyti gydymą ir polipus pašalinti nesudėtingos procedūros metu.
Iš kokių požymių galima įtarti skrandžio polipą?
Pasak gydytojos D. Kasperavičiūtės, skrandžio polipai dažnai nesukelia jokių simptomų, tačiau tam tikrais atvejais gali pasireikšti nemalonūs pojūčiai: „Nusiskundimai atsiranda, jei polipai yra komplikuoti dėl savo dydžio ir lokalizacijos, bei sutrikdo normalų apvirškinto maisto tranzitą virškinimo traktu. Tuomet gali atsirasti pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas. Dėl tam tikrų savo struktūros ypatumų kai kurie polipai gali kraujuoti. Tokiais atvejais stebimi kraujavimo iš virškinimo trakto požymiai – vėmimas tamsiu turiniu, tuštinimasis juodomis išmatomis.“
Kai kurie skrandžio polipai linkę supiktybėti
Skrandžio polipai įprastai yra gerybiniai, tačiau dėl savo histologinės struktūros ypatumų gali turėti didesnę piktybėjimo riziką ir tapti vėžiniais. „Ikivėžinių ar piktybinių ląstelių pakitimų rizika didėja vyresniame amžiuje, jei dariniai didesni nei 2 cm, jei sergama šeimine adenomine polipoze – paveldima liga, kuriai būdingas daugybinių adenominių polipų susidarymas“, – pastebi gydytoja gastroenterologė D. Kasperavičiūtė.
Endoskopiniai tyrimai – polipų stebėjimui
Skrandžio tyrimo metu nustačius polipus, atliekama biopsija. Prognozė ir tolimesnis sekimas bei gydymas priklauso nuo histologinio tyrimo atsakymo, polipo dydžio, jų kiekio, anamnezės. „Paprastai visi 1cm ir didesni polipai šalinami, atliekant polipektomiją. Esant daugybiniams skrandžio polipams, šalinamas didžiausias polipas, vertinama jo histologinė struktūra. Gavus atsakymą, sprendžiama dėl tolimesnės gydymo taktikos, endoskopinės kontrolės. Jei pacientui nustatomi daugybiniai skrandžio polipai, kai kuriais atvejais reikėtų įtarti šeiminę adenominę polipozę, kurios metu galima aptikti ir polipų storojoje žarnoje. Esant tokiam įtarimui, rekomenduojama atlikti ir kolonoskopijos tyrimą“, – sako gydytoja.
Diagnozavus skrandžio polipus taip pat atliekami tyrimai dėl H. Pylor bakterijos nustatymo, nes ši bakterija yra polipų atsiradimo rizikos veiksnys. Jei yra nustatoma H Pylori infekcija, skiriamas antibakterinis gydymas.
Jei polipai maži, auga lėtai, neturi piktybiškumo rizikos, nėra genetinių rizikos veiksnių, nesukelia simptomų, jie gali būti nešalinami, tačiau reikalinga juos stebėti.
„Jei neatliekamos kontrolinės endoskopijos polipų sekimui ir jie negydomi, polipai gali didėti ir, priklausomai nuo savo lokalizacijos bei struktūros, sukelti obstrukcijos požymius (pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas), kraujavimo iš virškinimo trakto požymius, taip pat kai kurie jų gali tapti piktybiniais“, – teigia gydytoja gastroenterologė.
Kaip dažnai atlikti kontrolinį endoskopinį tyrimą, sprendžia gydytojas. Kontrolė priklauso nuo polipų kiekio, jų histologinės struktūros, šeiminės anamnezės.
Kontroliniai tyrimai atliekami ir po polipų šalinimo, siekiant nustatyti, ar polipai neatsinaujino. „Įprastai, pašalinus didesnius nei 5 mm polipus, gali būti reikalinga endoskopinė kontrolė po 6–12 mėnesių“, – teigia gastroenterologė D. Kasperavičiūtė.
Neretai pacientai baiminasi endoskopinio skrandžio tyrimo („žarnos rijimo“), tačiau gydytoja atkreipia dėmesį, kad gastroskopija, kaip ir visi kiti gastroenterologiniai tyrimai gali būti atliekami su anestezija, kuri leidžia išvengti nemalonių pojūčių.
Rizikos veiksniai
Pasak D. Kasperavičiūtės, skrandžio polipų atsiradimo priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau yra keletas veiksnių, kurie gali prisidėti prie jų vystymosi: „H. Pylori infekcija, ilgalaikis vaistų, mažinančių skrandžio rūgštingumą, vartojimas, mitybos įpročiai, genetiniai veiksniai (šeiminėje anamnezėje nustatyti skrandžio vėžio, polipų atvejai) – tai faktoriai, sąlygojantys uždegiminius skrandžio gleivinės pakitimus.“
Taigi, siekiant išvengti skrandžio polipų, rekomenduojama kontroliuoti rizikos veiksnius, o pacientams, kuriems nustatyta didelė polipų rizika dėl šeiminės anamnezės, atlikti profilaktines endoskopijas.
Gyvenimo būdo ir mitybos pokyčiai
Gydytoja gastroenterologė pabrėžia, kad gyvenimo būdo pokyčiai ir tinkama mityba gali prisidėti prie geresnės savijautos. „Vertinant tai, kad skrandžio polipų atsiradimui įtakos gali turėti uždegiminiai skrandžio gleivinės pakitimai, H. Pylori infekcija, svarbu laikytis subalansuotos mitybos rekomendacijų. Taikant šias rekomendacijas, gleivinė apsaugoma nuo žalojančių veiksnių, sukuriama nepalanki aplinka H. Pylori dauginimuisi“, – paaiškina gastroenterologė D. Kasperavičiūtė.
Gydytojos patarimai:
- Sveikatai palanki mityba: rekomenduojama vengti riebaus, aštraus, rūkyto maisto, alkoholio ir kavos, angliarūgštės turinčių gėrimų, nes šie produktai gali dirginti skrandį ir didinti uždegimą. Rekomenduojami mažiau riebalų turintys maisto produktai, virtas, troškintas maistas (pvz., virtos daržovės, liesa mėsa, pilno grūdo produktai, daržovės, vaisiai);
- Maisto vartojimas mažesniais kiekiais: geriau valgyti dažniau, bet mažesniais kiekiais, taip sumažinama apkrova virškinimo sistemai;
- Omega-3 riebalų rūgštys ir antioksidantai: į mitybą įtraukti maisto, turinčio omega-3 riebalų rūgščių (pvz., žuvų, riešutų) ir antioksidantų (vaisių, daržovių). Tokie produktai gali padėti sumažinti uždegimą ir palaikyti bendrą virškinimo trakto sveikatą;
- Taip pat svarbu vengti ilgalaikio nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) vartojimo, nes šie vaistai gali dirginti skrandžio gleivinę.