Aukštas kraujo spaudimas – tai lyg nepastebimas sveikatos priešas, kurio ilgai nejauti, tačiau vieną dieną jis gali smogti itin skaudžiai. Pasaulio sveikatos organizacija šią ligą vadina viena didžiausių šiuolaikinės visuomenės bėdų. Statistika rodo – kas trečias suaugęs žmogus pasaulyje gyvena su padidėjusiu kraujospūdžiu, bet nemaža dalis to nė neįtaria. Ne veltui gydytojai hipertenziją vadina „tyliuoju žudiku“. Plačiau apie šią ligą pasakoja BIOFIRST klinikos gyd. kardiologė dr. Rūta Jurgaitienė.
Kraujo spaudimas – kas tai?
Kraujo spaudimas iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip paprastas skaičius matuoklyje, tačiau iš tiesų tai – mūsų širdies ir kraujagyslių sistemos veidrodis. Širdis žmogaus organizme veikia kaip pompa: susitraukdama ji išstumia kraują į arterijas, o kraujas spaudžia jų sieneles. Ši jėga ir vadinama kraujo spaudimu. Kai širdis susitraukia, spaudimas būna didžiausias – tai vadinama sistoliniu spaudimu. Tuo metu, kai širdis atsipalaiduoja, spaudimas sumažėja – tai diastolinis rodmuo. Normalus suaugusiojo spaudimas laikomas apie 120/80 mmHg. Tačiau, jei matuoklyje nuolat matome 140/90 mmHg ar didesnius skaičius, tai yra signalas, kad širdies veikla yra sutrikusi.
Priežastys, lemiančios hipertenziją
Pasak gyd. kardiologės dr. Rūtos Jurgaitienės, priežasčių, lemiančių hipertenziją, apstu. Visų pirma – mūsų gyvenimo būdas. Per sūrus maistas, perdirbti produktai, per daug riebalų, alkoholis ar rūkymas ilgainiui žaloja kraujagysles. Ne mažiau svarbus veiksnys – antsvoris, nes didesnė kūno masė tiesiogine prasme verčia širdį dirbti sunkiau.
„Šiuolaikinio gyvenimo palydovas stresas taip pat turi įtakos spaudimui. Negalima pamiršti ir genetikos – jei tėvai ar seneliai sirgo hipertenzija, tikimybė susirgti yra didesnė. Visgi priežastys gali slypėti ir kitur: sutrikusi inkstų veikla, hormonų disbalansas, miego apnėja. Dažniausiai ligą sukelia ne vienas veiksnys, o kelių jų junginys“, – įžvalgomis dalijasi kardiologė.
Simptomų beveik nebūna
Didžiausia problema, kad aukštas kraujo spaudimas dažniausiai nepasireiškia jokiais aiškiais ar išskirtiniais simptomais. Dalis žmonių nejaučia jokių pokyčių net tada, kai kraujospūdis ilgą laiką viršija normą. Retkarčiais gali pasireikšti galvos skausmai, svaigulys, nuovargis, ūžesys ausyse ar neryškus (sutrikęs) matymas, tačiau šie pojūčiai dažnai būna nurašomi stresui, nuovargiui ar kitoms priežastims. Be to, kai kurie simptomai atsiranda tik tada, kai hipertenzija jau būna pažengusi ir ima kenkti organams – širdžiai, inkstams, kraujagyslėms ar akių kraujagyslėms.
Gyd. dr. R. Jurgaitienės teigimu, tai ir yra didžiausia hipertenzijos klasta – ji tyliai ir nepastebimai daro žalą organizmui, o pirmuoju signalu gali tapti rimtos komplikacijos, tokios kaip insultas, infarktas ar net staigi mirtis. Kadangi liga apgaulinga, labai svarbu nepasikliauti vien savijauta. Vienintelis patikimas būdas žinoti, ar kraujospūdis yra normos ribose, – tai jį reguliariai matuoti. Sveikam žmogui dažniausiai pakanka tai daryti kartą per metus profilaktinio patikrinimo metu, tačiau jei yra rizikos veiksnių – pavyzdžiui, antsvoris, paveldimumas, rūkymas, nejudrus gyvenimo būdas ar nuolatinis stresas – kraujospūdį verta tikrinti dažniau.
Pasekmės ne tik širdžiai
Kokios gi pasekmės laukia, jei spaudimas nuolat išlieka aukštas? Pirmiausia pažeidžiamos kraujagyslės. Jos pamažu praranda elastingumą, sienelės sustorėja, jose kaupiasi aterosklerozinės plokštelės, t.y. riebalų, cholesterolio, kalcio, uždegiminių ląstelių ir jungiamojo audinio sankaupos, kurios susidaro arterijų sienelėse. Dėl šios priežasties širdis priversta dirbti vis sunkiau, nes jai reikia pumpuoti kraują prieš didesnį pasipriešinimą.
„Toks lėtinis krūvis ilgainiui baigiasi širdies nepakankamumu. Dar didesnė grėsmė – kraujagyslių užsikimšimas. Jei jis įvyksta širdį maitinančiose kraujagyslėse, ištinka infarktas. Jei užsikemša smegenų kraujagyslė – insultas. Abiem atvejais organai netenka deguonies, o jų ląstelės ima žūti“, –pasakoja gyd. kardiologė.
Aukštas kraujo spaudimas kėsinasi ne tik į širdį ir smegenis. Gali būti pažeidžiamos ir smulkiosios kraujagyslės inkstuose – tokiu atveju vystosi inkstų nepakankamumas. Nukenčia ir akys: nuolat padidėjęs kraujospūdis pažeidžia tinklainės kapiliarus, todėl išsivysto vadinamoji hipertenzinė retinopatija. Pradžioje žmogus gali nieko nejausti, bet pamažu pradeda silpti regėjimas, atsiranda „musių“ ar miglotų dėmių regos lauke, tampa sunkiau skaityti ar vairuoti. Kraštutiniais atvejais gali atsirasti tinklainės kraujosruvų ar net atsisluoksniavimas, dėl ko galimas regėjimo praradimas. Kadangi akių dugnas yra vienintelė vieta, kur gydytojas gali tiesiogiai pamatyti kraujagysles, akių ištyrimas pas gydytoją oftalmologą dažnai padeda anksti pastebėti aukšto kraujo spaudimo žalą ir geriau kontroliuoti galimas pasekmes.
Pulsas – širdies veiklos atspindys
Kalbėdami apie kraujospūdį gydytojai dažnai mini ir pulsą. Gyd. dr. R. Jurgaitienės teigimu, ramybės būsenoje normalus suaugusio žmogaus pulsas yra nuo 60 iki 80 dūžių per minutę. Sportuojančių ar fiziškai aktyvių žmonių širdis dirba efektyviau, todėl jų pulsas gali būti lėtesnis – kartais net 50 dūžių per minutę, ir tai laikoma normaliu reiškiniu.
Tačiau svarbus ne tik skaičius, bet ir ritmingumas. Idealiu atveju širdies dūžiai turėtų būti tolygūs, kaip laikrodžio tiksėjimas. Jei pulsas neritmiškas, tai gali reikšti širdies ritmo sutrikimą, vadinamąją aritmiją. Tokie permušimai arba „praleisti“ dūžiai dažnai išgąsdina, bet ne visada rodo rimtą problemą. Kartais tai tėra laikina reakcija į stresą, pervargimą, skydliaukės veiklos svyravimus ar per didelį kofeino ar alkoholio kiekį. Vis dėlto nuolat besikartojantis neritmiškas pulsas gali būti rimtos ligos požymis – nuo prieširdžių virpėjimo iki širdies vožtuvų problemų. Tokiais atvejais būtina kreiptis į gydytoją kardiologą, nes negydomos aritmijos didina insulto ar širdies nepakankamumo riziką.
Kraujo spaudimo stebėsena
Gydytoja kardiologė sako, kad kraujo spaudimą reikėtų matuoti ne tik tada, kai žmogus jaučia negalavimus, bet ir profilaktiškai. Teoriškai, jei esate jaunesnis nei keturiasdešimties ir neturite nusiskundimų, pakanka kraujospūdį pasitikrinti kartą per metus. Vyresniems nei keturiasdešimties tai patariama daryti bent kartą per mėnesį.
Spaudimą galima matuoti ne tik gydymo įstaigoje ar vaistinėje, bet ir namuose. Tik svarbu tik laikytis pagrindinių taisyklių. „Prieš matavimą reikėtų bent 5–10 minučių ramiai pasėdėti, pusvalandį negerti kavos, nerūkyti ir nevartoti alkoholio, vengti fizinio krūvio. Matavimo metu svarbu sėdėti tiesiai, pėdoms remiantis į grindis, o ranką, ant kurios dedama manžetė, patogiai atremti ant stalo širdies lygyje“, – patarimais dalijasi gyd. kardiologė dr. R. Jurgaitienė.
Specialistė rekomenduoja atlikti du matavimus iš eilės, tarp jų darant kelių minučių pertrauką ir rezultatus užsirašyti. Tokia praktika leidžia gydytojui matyti bendrą tendenciją, o ne vieną atsitiktinį skaičių. Jei kraujospūdį tenka sekti dažnai, patogiausia tai daryti ryte ir vakare, tačiau persistengti neverta – per dažnas matavimas pats savaime gali sukelti stresą ir iškreipti rodmenis.
Jei kyla abejonių, ar reikalingas išsamesnis vertinimas, gydytojas kardiologas gali paskirti paros kraujospūdžio monitoravimą, kai prietaisas automatiškai matuoja spaudimą (24 val.) ir pateikia išsamią informaciją apie paciento būklę.
Visgi dr. R. Jurgaitienė pabrėžia, kad spaudimą verta pamatuoti ir profilaktinės sveikatos patikros metu. Ši rekomendacija galioja net vaikystėje ar paauglystėje, ypač jei vienas iš tėvų serga hipertenzija. Jeigu padidėjęs kraujospūdis nustatomas jaunam žmogui, gydytojas gali paskirti išsamesnius tyrimus priežasčiai nustatyti ir patikrinti dėl, pavyzdžiui, miego apnėjos.
Ar įmanoma gyventi be vaistų?
Gyd. kardiologės manymu, natūralu, jog pacientams kyla klausimas: ar įmanoma suvaldyti hipertenziją be vaistų? Atsakymas – taip, bet tik pradinėse stadijose. Subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, svorio kontrolė, rūkymo atsisakymas ir druskos mažinimas dažnai leidžia sumažinti spaudimą.
Ypač svarbi svorio kontrolė – numetus vos kelis kilogramus, kraujospūdis gali sumažėti. Vis dėlto, jeigu spaudimas ilgą laiką yra aukštas, gyvenimo būdo pokyčių nebeužtenka. Tokiais atvejais tenka pasitelkti medikamentinį gydymą, o vaistus reikia vartoti nuosekliai – ne tik tada, kai savijauta prastėja.
Stresas ir miegas – nematomi žaidėjai
„Svarbi hipertenzijos grandis yra ir emocinė būklė. Stresas daugeliui sukelia staigius spaudimo šuolius, širdies permušimus, padažnina pulsą. Kitiems organizmo reakcija būna ne tokia intensyvi, ir tai priklauso nuo nervų sistemos jautrumo, hormonų pusiausvyros, net asmeninių įpročių. Vieni žmonės stresą „sulaiko“ savyje, kiti į jį reaguoja fiziškai – prakaituodami, jausdami širdies plakimą ar net dusulį“, – sako gyd. kardiologė dr. R. Jurgaitienė.
Tačiau bendra taisyklė paprasta: kuo mažiau streso, tuo mažiau rizikos širdžiai. Ilgalaikė įtampa ne tik pakelia spaudimą, bet ir skatina žalingus įpročius – žmonės ima daugiau rūkyti, pradeda piktnaudžiauti alkoholiu, saldžiu ar riebiu maistu, o tai tik dar labiau pablogina padėtį.
Ne mažiau svarbus yra ir miegas. Jei jis per trumpas arba prastas, organizmas nepailsi, streso hormonai – kortizolis ir adrenalinas – išlieka aukšti, spaudimas naktį nenukrenta. Taip širdis ir kraujagyslės negauna galimybės atsipalaiduoti. Ilgainiui tai padidina hipertenzijos riziką, o kartu ir širdies bei kraujagyslių ligų pavojų. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie miega mažiau nei 6 valandas per parą, dažniau serga hipertenzija ir patiria širdies smūgius ar insultus. Todėl reguliarus, kokybiškas miegas – bent 7–8 valandos per parą – yra ne prabanga, o būtina sąlyga gerai savijautai užtikrinti.
Gyvenimo būdo ir gydymo įtaka
Kodėl būtina rūpintis kraujospūdžio kontrole? Atsakymas paprastas – nes pasekmės gali būti pražūtingos. Negydoma hipertenzija ilgainiui gali pasireikšti insulto, infarkto, inkstų nepakankamumo forma, gali ženkliai suprastėti regėjimas, o galiausiai ištikti mirtis. Vis dėlto ši liga nėra nuosprendis – ji yra valdoma. Reguliarus kraujospūdžio matavimas, gyvenimo būdo keitimas, sveika mityba, judėjimas, pakankamas poilsis, sąmoninga streso kontrolė – tai pirmieji ir patys svarbiausi žingsniai. O jei gydytojas paskiria vaistus, juos svarbu vartoti nuosekliai.
Svarbiausia – laiku atliekama patikra
Šiandien kiekvienas 40–60 metų žmogus turi galimybę nemokamai pasitikrinti savo širdies ir kraujagyslių sveikatą. Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa skirta tiek vyrams, tiek moterims – jos metu šeimos gydytojas, laikydamasis nustatyto periodiškumo, įvertina rizikos veiksnius (padidėjęs kraujospūdis, aukštas cholesterolis, rūkymas ir kt.) ir, jei reikia, paruošia individualų prevencijos planą.
Jei nustatoma, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra labai didelė, pacientas siunčiamas išsamesniam ištyrimui, o prireikus – skiriamas gydymas. „Programos metu nemokamai atliekami kraujo tyrimai, nustatomas gliukozės, cholesterolio ir trigliceridų lygis, daroma elektrokardiograma ir kiti tyrimai, padedantys nustatyti, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei“, – pasakoja gyd. dr. R. Jurgaitienė.
Labai didelės rizikos žmonėms rekomenduojama profilaktiškai tikrintis kasmet, o būklei pablogėjus – kreiptis į gydytoją nedelsiant. Žinoma, kiekvienam pacientui rekomendacijos yra individualios, atsižvelgiant į sveikatos būklę, tyrimus ir kitus aspektus. Taigi kiekvienu atveju patikrų dažnis gali skirtis.
Pasak gyd. kardiologės dr. R. Jurgaitienės, hipertenzija ir su ja susiję sveikatos sutrikimai kelia ilgalaikių iššūkių visuomenės sveikatai, todėl prevenciniai sprendimai įgauna vis didesnę svarbą. Kryptingas dėmesys gyvenimo būdo pokyčiams ir laiku atliekama profilaktika padeda išsaugoti stabilią širdies ir kraujagyslių sistemos būklę bei taip mažinti lėtinių ligų vystymąsi ar progresavimą.