Hipopituitarizmas – tai retas susirgimas, kai hipofizė nebegamina ar gamina per mažai vieno ar kelių joje gaminamų hormonų. Hipofizės hormonų stoka gali paveikti daugelį svarbių organizme vykstančių procesų – augimą, kraujospūdžio reguliavimą, dauginimosi funkciją ir temperatūros reguliavimą.
Simptomai priklauso nuo to, kurio konkrečiai hormono trūksta, ir nuo pažeidimo laipsnio. Jie gali atsirasti staiga, tačiau dažniausiai vystosi palaipsniui.
Hipopituitarizmo priežastys
Hipopituitarizmą dažniausiai sukelia:
- hipofizės navikai, dažniausiai gerybinės adenomos;
- galvos traumos, pažeidžiančios hipofizę;
- galvos srities spindulinis gydymas;
- infekcijos ar uždegiminiai procesai (meningitas, hipofizitas);
- kraujavimas ar kraujotakos sutrikimas hipofizėje, pvz., po sunkaus gimdymo;
- operacijos hipofizės srityje.
Hipopituitarizmo simptomai
Simptomai priklauso nuo to, kurio hormono trūksta:
- AKTH trūkumas – nuovargis, žemas kraujospūdis, nepaaiškinamas svorio kritimas, pykinimas;
- TSH trūkumas – šalčio netoleravimas, svorio didėjimas, nuovargis, vidurių užkietėjimas;
- augimo hormono trūkumas – vaikams sutrikęs augimas, suaugusiems – sumažėjusi raumenų masė, nuovargis;
- gonadotropinų (LH/FSH) trūkumas – moterims menstruacijų sutrikimai, vyrams – sumažėjęs lytinis potraukis, erekcijos sutrikimai, nevaisingumas;
- prolaktino trūkumas – laktacijos sutrikimas po gimdymo;
- ADH trūkumas – padidėjęs troškulys ir dažnas šlapinimasis.
Kada kreiptis į gydytoją dėl hipopituitarizmo požymių?
Į gydytoją endokrinologą rekomenduojama kreiptis, jei:
- atsiranda nuovargis ar silpnumas be aiškios priežasties;
- moterims – sutrinka mėnesinių ciklas;
- vyrams – sumažėja lytinis potraukis ar atsiranda erekcijos sutrikimai;
- vaikams pastebimas sulėtėjęs augimas;
- atsiranda padidėjęs troškulys ir dažnas šlapinimasis.
Hipopituitarizmo diagnostika
Hipopituitarizmas diagnozuojamas remiantis:
- gydytojo apžiūra ir ligos istorijos įvertinimu;
- hormonų kiekio kraujyje nustatymu (kortizolio, TSH, laisvojo T4, LH, FSH, prolaktino, augimo hormono);
- stimuliaciniais mėginiais;
- hipofizės magnetinio rezonanso tomografija.
Hipopituitarizmo gydymas
Gydymas apima dvi kryptis:
- pagrindinės priežasties (pvz., naviko) gydymą, jei tokia nustatoma;
- pakaitinę hormonų terapiją – trūkstamų hormonų (kortizolio, skydliaukės hormonų, lytinių hormonų, augimo hormono) pakaitalus, dažniausiai skiriamus visą gyvenimą.
Svarbu žinoti: esant AKTH ar kortizolio trūkumui, streso, infekcijos ar operacijos metu gali prireikti laikinai padidinti vaisto dozę – apie tai visada verta iš anksto pasitarti su gydytoju.
BIOFIRST klinikoje
BIOFIRST klinikoje pacientams suteikiamos gydytojo endokrinologo konsultacijos, kurių metu įvertinami simptomai ir parenkami reikalingi hormonų tyrimai.
Klinikoje gali būti atliekama:
- gydytojo endokrinologo konsultacija;
- hormonų kraujo tyrimai;
- individualaus tolesnio ištyrimo ir gydymo plano sudarymas.
Dažniausiai užduodami klausimai apie hipopituitarizmą
Ne, tai reta būklė, tačiau jos simptomai gali būti nespecifiniai, todėl diagnozė kartais nustatoma ne iš karto.
Priklauso nuo priežasties – pašalinus ją sukėlusį naviką, hormonų gamyba kartais gali atsistatyti, tačiau dažniausiai reikalinga visą gyvenimą trunkanti pakaitinė hormonų terapija.
Nes hipofizė gamina kelis skirtingus hormonus, kurių kiekvienas atlieka specifinę funkciją organizme, todėl ir trūkumo simptomai skiriasi.
Dažniausiai visą gyvenimą, nebent ligą sukėlusi priežastis pašalinama ir hormonų gamyba natūraliai atsistato.
Nes sveikas organizmas streso ar ligos metu natūraliai padidina kortizolio gamybą, o sergantiems hipopituitarizmu tai tenka kompensuoti laikinai didesne vaisto doze, kad būtų išvengta pavojingo antinksčių nepakankamumo.
Taip, ypač po sunkios traumos, kraujavimo ar operacijos, nors dažniau simptomai vystosi palaipsniui.
Susiję straipsniai
Atnaujinta: 2026-10-03