Preeklampsija – tai su nėštumu susijęs sutrikimas, kuriam būdingas po 20-osios nėštumo savaitės naujai atsiradęs padidėjęs kraujospūdis kartu su organų pažeidimo požymiais – dažniausiai baltymų atsiradimu šlapime, tačiau kartais ir be jo, kai pažeidžiami inkstai, kepenys, kraujo sistema ar sutrinka vaisiaus augimas. Preeklampsija gali išsivystyti bet kuriai nėščiajai, todėl reguliarus nėštumo stebėjimas yra svarbi jos ankstyvo pastebėjimo priemonė.
Preeklampsijos priežastys ir rizikos veiksniai
Tiksli preeklampsijos priežastis nėra iki galo žinoma, tačiau manoma, kad ją lemia sutrikęs placentos kraujagyslių vystymasis. Rizika padidėja esant šiems veiksniams:
- pirmasis nėštumas;
- preeklampsija buvusi ankstesnio nėštumo metu;
- daugiavaisis nėštumas (dvynukai, trynukai);
- lėtinė hipertenzija dar iki nėštumo (daugiau – straipsnyje Aukštas kraujo spaudimas);
- cukrinis diabetas;
- antsvoris ar nutukimas;
- autoimuninės ar inkstų ligos;
- preeklampsijos atvejai šeimoje;
- vyresnis nėščiosios amžius (virš 40 metų);
- nėštumas po pagalbinio apvaisinimo.
Preeklampsijos simptomai
Ankstyvoje stadijoje preeklampsija dažnai nesukelia jokių pastebimų simptomų, todėl ji nustatoma įprastų nėštumo patikrų metu. Kai simptomai atsiranda, jie gali apimti:
- padidėjusį kraujospūdį;
- patinimą, ypač veido ir rankų srityje;
- staigų, neįprastą svorio prieaugį;
- stiprų galvos skausmą;
- regėjimo sutrikimus – neryškų matymą, šviesos jautrumą, taškų matymą prieš akis;
- skausmą viršutinėje pilvo dalyje, ypač dešiniajame šonkaulių lanke;
- pykinimą ar vėmimą;
- sumažėjusį šlapimo kiekį;
- dusulį.
Sunkios preeklampsijos atveju būklė gali progresuoti į eklampsiją (traukulius) ar HELLP sindromą – abi šios būklės yra gyvybei pavojingos ir reikalauja skubios medicininės pagalbos.
Preeklampsijos diagnostika
Preeklampsija dažniausiai nustatoma įprastų nėštumo patikrų metu, kai kiekvieno vizito metu matuojamas kraujospūdis ir tikrinamas šlapimas dėl baltymų. Įtarus preeklampsiją, atliekami papildomi kraujo tyrimai (kepenų fermentų, trombocitų, inkstų funkcijos rodikliai) bei vaisiaus būklės įvertinimas ultragarsu ir kardiotokografija (KTG). Tokius tyrimus ir konsultacijas galima atlikti BIOFIRST klinikos akušerio-ginekologo konsultacijos metu, o kraujo ir šlapimo tyrimus – Laboratorinių ir kraujo tyrimų skyriuje.
Preeklampsijos gydymas
Preeklampsijos gydymas priklauso nuo jos sunkumo ir nėštumo trukmės:
- Lengvesniais atvejais – dažnesnis kraujospūdžio, kraujo ir šlapimo tyrimų bei vaisiaus būklės stebėjimas, kartais rekomenduojamas ramesnis režimas;
- Esant padidėjusiam kraujospūdžiui – gydytojas gali skirti nėštumo metu saugius kraujospūdį mažinančius vaistus;
- Sunkesniais atvejais – gydymas stacionare, kartais skiriami vaistai traukuliams profilaktikai bei, jei gimdymas numatomas anksčiau laiko, vaistai vaisiaus plaučių brandai paskatinti;
- Vienintelis galutinis gydymo būdas – kūdikio (ir placentos) gimdymas; jo laikas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į nėščiosios ir vaisiaus būklę bei nėštumo savaitę.
Galimos komplikacijos
Negydoma ar pavėluotai pastebėta preeklampsija gali komplikuotis eklampsija (traukuliais), HELLP sindromu, inkstų ar kepenų pažeidimu, placentos atšoka, vaisiaus augimo sulėtėjimu ar priešlaikiniu gimdymu. Todėl bet kokie preeklampsijai būdingi simptomai – ypač stiprus galvos skausmas, regėjimo sutrikimai ar skausmas po šonkauliais – reikalauja skubaus gydytojo įvertinimo.
Prevencija
Nors visiškai išvengti preeklampsijos neįmanoma, tam tikros priemonės gali sumažinti riziką ar padėti ją anksti pastebėti:
- reguliarus lankymasis pas akušerį-ginekologą per visą nėštumą;
- kraujospūdžio ir šlapimo tyrimų atlikimas kiekvieno vizito metu;
- lėtinių ligų (hipertenzijos, diabeto) valdymas dar iki nėštumo;
- didelės rizikos nėščiosioms – gydytojo paskirtas prevencinis gydymas ankstyvame nėštume.
D.U.K. – dažniausiai užduodami klausimai apie preeklampsiją
Preeklampsija paprastai išsivysto po 20-osios nėštumo savaitės, dažniausiai antrojoje nėštumo pusėje, tačiau retais atvejais gali pasireikšti ir po gimdymo.
Taip, preeklampsija gali sutrikdyti placentos veiklą ir vaisiaus augimą, todėl svarbus reguliarus vaisiaus būklės stebėjimas.
Visiškai išvengti ne visada įmanoma, tačiau reguliarios nėštumo patikros padeda ją laiku pastebėti, o didelės rizikos atvejais gydytojas gali skirti prevencines priemones.
Dažniausiai kraujospūdis ir kiti rodikliai palaipsniui normalizuojasi po gimdymo, tačiau kai kuriais atvejais gali prireikti tolesnio stebėjimo ir gydymo.
Stiprus galvos skausmas, regėjimo sutrikimai, skausmas po šonkauliais, staigus patinimas ar sumažėjęs vaisiaus judrumas – šiais atvejais reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Daugiau straipsnių apie įvairias ligas rasite BIOFIRST klinikos Ligų ABC skiltyje.
Atnaujinta: 2026-09-09