Nėštumo planavimas – svarbus etapas, kurio metu svarbu įvertinti būsimos mamos sveikatos būklę ir pasirūpinti veiksniais, galinčiais turėti įtakos nėštumui. Lėtinės ligos, vartojami vaistai, mitybos įpročiai ir gyvenimo būdas gali turėti reikšmės tiek pastojimo galimybėms, tiek ankstyvajai nėštumo eigai. Tai ypač svarbu pirmosiomis nėštumo savaitėmis, kai formuojasi vaisiaus organai.
Šiame straipsnyje aptariami svarbiausi nėštumo planavimo žingsniai – nuo vizito pas gydytoją akušerį-ginekologą iki mitybos, vartojamų vaistų ir kasdienių įpročių.
Kodėl svarbu planuoti nėštumą?
Pirmosios nėštumo savaitės, kai formuojasi pagrindiniai vaisiaus organai ir organų sistemos, dažnai praeina moteriai dar nežinant, jog ji pastojo. Dėl šios priežasties svarbu savo sveikata pasirūpinti dar planuojant nėštumą, o ne tik sulaukus teigiamo nėštumo testo rezultato. Iš anksto įvertinus savo sveikatos būklę ir, esant poreikiui, pakoregavus nustatytus rizikos veiksnius, galima sumažinti tam tikrų nėštumo komplikacijų riziką.
Pirmas žingsnis – vizitas pas gydytoją akušerį-ginekologą
Planuojant nėštumą rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją akušerį-ginekologą, geriausia likus maždaug trims mėnesiams iki planuojamo pastojimo. Vizito metu aptariama moters ir jos šeimos ligų istorija, atliekama ginekologinė apžiūra, prireikus – gimdos kaklelio citologinis tyrimas. Taip pat įvertinama bendra moters sveikatos būklė.
Vizito metu gali būti rekomenduojami ir laboratoriniai tyrimai, pavyzdžiui, bendras kraujo tyrimas, feritino tyrimas geležies atsargoms įvertinti ar skydliaukės funkcijos tyrimai.
Mityba ir vitaminai
Planuojant nėštumą svarbu pasirūpinti visaverte ir subalansuota mityba. Rekomenduojama rinktis įvairų ir visavertį maistą, kuriame netrūktų daržovių, vaisių, viso grūdo produktų, ankštinių augalų, baltymų šaltinių ir sveikųjų riebalų. Taip pat svarbu vartoti pakankamai skysčių (apie 1,5–2 l per dieną) ir riboti itin perdirbtus, daug cukraus ar sočiųjų riebalų turinčius produktus.
Kartu svarbu pasirūpinti ir organizmui reikalingomis maistinėmis medžiagomis. Folio rūgštis yra vienas svarbiausių papildų planuojant nėštumą. Dažniausiai rekomenduojama vartoti 400 mikrogramų folio rūgšties per dieną ir pradėti tai daryti bent 1–3 mėnesius iki planuojamo pastojimo. Pakankamas folio rūgšties kiekis padeda sumažinti vaisiaus nervinio vamzdelio vystymosi defektų riziką.
Planuojant nėštumą taip pat svarbu įvertinti geležies, vitamino D, jodo ir kitų maistinių medžiagų poreikį. Tačiau ne visoms moterims reikalingi tie patys papildai ar vienodos jų dozės. Maisto papildų pasirinkimas turėtų priklausyti nuo mitybos, sveikatos būklės, vartojamų vaistų ir atliktų tyrimų rezultatų.
Sveikas kūno svoris
Tiek per mažas, tiek per didelis kūno svoris gali turėti įtakos vaisingumui ir apsunkinti pastojimą. Be to, antsvoris ar nutukimas yra siejami su didesne tam tikrų nėštumo komplikacijų rizika, įskaitant nėščiųjų diabetą, padidėjusį kraujospūdį ir preeklampsiją. Preeklampsija – tai nėštumo komplikacija, pasireiškianti padidėjusiu kraujospūdžiu ir galinti sutrikdyti inkstų, kepenų, smegenų bei placentos veiklą.
Planuojant nėštumą rekomenduojama kartu su šeimos gydytoju arba gydytoju akušeriu-ginekologu įvertinti moters kūno masės indeksą (KMI), mitybos įpročius ir fizinio aktyvumo lygį. Esant poreikiui, dar prieš pastojimą gali būti rekomenduojami kasdienių įpročių pokyčiai, padedantys pasiekti ir palaikyti sveikatai palankų kūno svorį.
Lėtinės ligos ir vartojami vaistai
Jei moteris serga cukriniu diabetu, arterine hipertenzija, turi skydliaukės veiklos sutrikimų ar kitų lėtinių sveikatos sutrikimų, planuojant nėštumą svarbu pasirūpinti tinkamu ligų gydymu. Tai gali padėti sumažinti nėštumo ir gimdymo komplikacijų riziką bei sudaryti palankesnes sąlygas vaisiaus vystymuisi.
Skydliaukės veikla yra svarbi vaisingumui, nėštumo eigai ir vaisiaus vystymuisi. Kadangi skydliaukės funkcijos sutrikimai ne visada sukelia aiškių simptomų, planuojant nėštumą gydytojas gali rekomenduoti įvertinti skydliaukės funkciją, įskaitant TTH (tirotropinio hormono) tyrimą. Nustačius pakitusį TTH ar kitų skydliaukės veiklos sutrikimų požymių, gydytojas gali rekomenduoti gydymą arba jo korekciją. Tinkamai kontroliuojama skydliaukės veikla padeda sudaryti palankesnes sąlygas pastoti ir gali sumažinti kai kurių nėštumo komplikacijų, įskaitant persileidimo riziką, tikimybę.
Planuojant nėštumą taip pat svarbu kartu su gydytoju akušeriu-ginekologu peržiūrėti visus reguliariai vartojamus vaistus, įskaitant be recepto įsigyjamus preparatus ir maisto papildus. Konsultacijos metu galima įvertinti vaistų tinkamumą planuojant nėštumą ir, esant poreikiui, pakoreguoti gydymą.
Skiepai ir infekcijų prevencija
Planuojant nėštumą rekomenduojama pasitikrinti, ar yra susiformavęs imunitetas raudonukei ir vėjaraupiams. Šios infekcijos nėštumo metu gali būti pavojingos vaisiui, todėl gydytojas akušeris-ginekologas gali rekomenduoti pasiskiepyti dar prieš pastojimą, paprastai bent mėnesį iki planuojamo nėštumo.
Taip pat svarbu pasirūpinti apsauga nuo kitų infekcinių ligų. Pavyzdžiui, gripo vakcina yra saugi ir rekomenduojama nėštumo metu, nes padeda apsaugoti tiek būsimą mamą, tiek vaisių nuo galimų komplikacijų.
Žalingų įpročių atsisakymas
Rūkymas ir alkoholio vartojimas gali neigiamai paveikti vaisingumą ir nėštumo eigą, todėl planuojant nėštumą rekomenduojama šių įpročių atsisakyti. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į suvartojamo kofeino kiekį – planuojant nėštumą ir nėštumo metu rekomenduojama neviršyti 200 mg kofeino per dieną. Kofeino yra ne tik kavoje, bet ir arbatoje, energetiniuose gėrimuose bei kai kuriuose gaiviuosiuose gėrimuose.
Planuojant nėštumą svarbu vengti tiek aktyvaus, tiek pasyvaus rūkymo, nes tabako dūmai gali neigiamai paveikti vaisingumą ir nėštumo eigą.
Šeimos ligų istorija ir genetinis įvertinimas
Jei šeimoje yra paveldimų ligų atvejų, nustatytų genetinių sutrikimų arba ankstesnių nėštumų metu buvo diagnozuota vaisiaus vystymosi anomalijų, apie tai svarbu pasikalbėti su gydytoju akušeriu-ginekologu dar planuojant nėštumą. Atsižvelgdamas į šeimos ligų istoriją, moters amžių ir kitus rizikos veiksnius, gydytojas gali rekomenduoti genetiko konsultaciją ar genetinius tyrimus. Šie tyrimai gali padėti įvertinti paveldimų genetinių ar chromosominių sutrikimų riziką dar prieš pastojimą.
Emocinė būsena ir kasdienis pasiruošimas
Pasiruošimas nėštumui apima ne tik fizinę, bet ir emocinę sveikatą. Stresas, miego trūkumas ir nepakankamas poilsis gali turėti įtakos bendrai moters savijautai, todėl planuojant nėštumą verta atkreipti dėmesį į kasdienius įpročius ir poilsio režimą. Jei jaučiamas nuolatinis didelis stresas ar vargina miego sutrikimai, verta apie tai pasikalbėti su gydytoju akušeriu-ginekologu.
Emocinei savijautai gerinti gali būti naudingi įvairūs streso valdymo būdai, pavyzdžiui, reguliarus, tačiau ne per intensyvus fizinis aktyvumas, meditacija, kvėpavimo pratimai ar mėgstami hobiai. Svarbu rasti metodus, kurie padeda atsipalaiduoti ir mažinti kasdienę įtampą.
Kada kreiptis į gydytoją akušerį-ginekologą?
Su gydytoju akušeriu-ginekologu verta pasikonsultuoti dar planuojant nėštumą. Konsultacija ypač svarbi, jei moteris serga lėtine liga, nuolat vartoja vaistus, ankstesni nėštumai buvo komplikuoti arba šeimoje yra paveldimų ligų atvejų.
Jei moteriai yra mažiau nei 35 metai, dėl vaisingumo vertinimo rekomenduojama kreiptis, jei nepavyksta pastoti po 12 mėnesių reguliarių nesaugių lytinių santykių. 35 metų ir vyresnėms moterims rekomenduojama kreiptis anksčiau – jei nepavyksta pastoti po 6 mėnesių reguliarių nesaugių lytinių santykių.
Konsultacija gali būti naudinga ir anksčiau, jei kyla klausimų dėl amžiaus įtakos vaisingumui ar yra kitų priežasčių nerimauti dėl galimo vaisingumo sutrikimo.
Pasiruošimas nėštumui – tai rūpinimasis savo sveikata ir būsimo kūdikio gerove dar prieš jam ateinant į pasaulį. Svarbu įvertinti moters sveikatos būklę, pasirūpinti visaverte mityba ir reikalingomis maistinėmis medžiagomis, tinkamai prižiūrėti lėtines ligas bei atsisakyti žalingų įpročių. Planuojant nėštumą taip pat rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju akušeriu-ginekologu, kuris gali įvertinti bendrą sveikatos būklę, atsakyti į rūpimus klausimus ir pateikti individualias rekomendacijas.