Žvairumas (strabizmas) – tai pastovus ar periodinis vienos ar abiejų akių nukrypimas nuo bendro fiksacijos taško, kai sutrinka mechanizmas, leidžiantis abiem akims žiūrėti į tą patį objektą vienu metu. Žvairumas gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai pastebimas vaikystėje.
Pagal akių nukrypimo kryptį skiriami keli žvairumo tipai:
- konvergentinis (ezotropija) – akys krypsta į nosies pusę;
- divergentinis (egzotropija) – akys krypsta į šalis;
- vertikalus – viena akis nukrypsta aukštyn ar žemyn;
- paralyžinis – atsiranda dėl paralyžiuoto akį judinančio raumens, sunkiausiai gydoma forma.
Žvairumo priežastys
Žvairumą gali sukelti:
- įgimtas polinkis, genetiniai veiksniai;
- nekoreguotos refrakcijos ydos – trumparegystė, toliaregystė, astigmatizmas, kai akis bando kompensuoti regos problemą;
- akį judinančių raumenų veiklos disbalansas;
- neurologiniai sutrikimai, smegenų ar nervų sistemos pažeidimai;
- akies ar galvos trauma;
- kitos akių ligos.
Įgytas paralyžinis žvairumas suaugusiems gali atsirasti dėl sunkių galvos smegenų ligų ar traumų.
Žvairumo simptomai
Dažniausi žvairumo požymiai:
- matomas akies ar akių nukrypimas nuo bendros žvilgsnio krypties;
- vaizdo dvejinimasis;
- akių nuovargis;
- galvos svaigimas;
- polinkis pasukti ar palenkti galvą, siekiant išvengti dvejinimosi;
- vaikams, negydant laiku, gali išsivystyti ambliopija („tingi akis”) – kai smegenys ima ignoruoti vaizdą iš nukrypusios akies, dėl ko ji praranda regėjimo aštrumą.
Kada kreiptis į gydytoją dėl žvairumo?
Į gydytoją oftalmologą rekomenduojama kreiptis, jei:
- vaikui po 6 mėnesių amžiaus akys vis dar aiškiai nežiūri vienodai tiesiai;
- suaugusiam žmogui staiga atsiranda akies nukrypimas ar vaizdo dvejinimasis – tai gali reikšti neurologinę problemą ir reikalauja skubesnio įvertinimo;
- pastebimas nuolatinis ar dažnai pasikartojantis akių nesutapimas bet kuriame amžiuje.
Žvairumo diagnostika
Žvairumas diagnozuojamas remiantis:
- gydytojo oftalmologo apžiūra;
- regėjimo aštrumo tyrimu;
- akių judesių ir fiksacijos įvertinimu;
- refrakcijos (regėjimo ydų) tyrimu;
- esant įtarimui dėl neurologinės priežasties – papildomais tyrimais, pvz., galvos smegenų MRT.
Žvairumo gydymas
Gydymo metodas priklauso nuo žvairumo priežasties ir tipo:
- akiniai ar kontaktiniai lęšiai, koreguojantys refrakcijos ydą;
- ambliopijos gydymas – sveikos akies laikinas uždengimas, skatinant silpnesnę akį aktyviau dirbti;
- akių pratimai;
- chirurginis akies raumenų koregavimas, kai kitos priemonės nepakankamai efektyvios.
Kuo anksčiau pradedamas gydymas vaikystėje, tuo didesnė tikimybė išsaugoti gerą abiejų akių regėjimą – todėl vaikų žvairumo negalima atidėlioti.
BIOFIRST klinikoje
BIOFIRST klinikoje pacientams suteikiamos gydytojo oftalmologo konsultacijos, kurių metu įvertinamas žvairumo tipas, priežastis ir parenkamas tinkamiausias gydymo planas.
Klinikoje gali būti atliekama:
- gydytojo oftalmologo konsultacija;
- regėjimo aštrumo ir refrakcijos tyrimas;
- individualaus gydymo plano sudarymas.
Gydytojų oftalmologų sąrašą rasite čia.
Dažniausiai užduodami klausimai apie žvairumą
Retai – dauguma žvairumo formų reikalauja gydymo, kad būtų išvengta ilgalaikių regėjimo pasekmių, ypač vaikams.
Nes vaikystėje smegenys dar vystosi ir gali „išmokti” ignoruoti vaizdą iš nukrypusios akies – laiku pradėtas gydymas leidžia išsaugoti gerą abiejų akių regėjimą.
Ambliopija („tingi akis”) – tai regėjimo aštrumo sumažėjimas dėl to, kad smegenys ima nebenaudoti vaizdo iš nukrypusios akies. Tai dažna negydomo vaikų žvairumo pasekmė.
Taip, ypač dėl traumos, neurologinės ligos ar akį judinančių raumenų pažeidimo – staiga atsiradęs žvairumas suaugusiam reikalauja skubesnio įvertinimo.
Ne, dažnai pakanka akinių, refrakcijos korekcijos ar ambliopijos gydymo – operacija svarstoma, kai kitos priemonės nepakankamai efektyvios.
Jei jį lydi stiprus galvos skausmas, kalbos ar judesių sutrikimas – tokiu atveju reikia nedelsiant kreiptis skubios pagalbos, nes tai gali reikšti neurologinę problemą.
Susiję straipsniai
Atnaujinta: 2026-09-28