Odos tyliojo periodo tyrimas (OTP) – specializuotas neurologinis tyrimas, padedantis įvertinti smulkiųjų nervinių skaidulų funkciją. Šios nervinės skaidulos yra atsakingos už skausmo, temperatūros ir kai kurių autonominių funkcijų perdavimą. Smulkiųjų nervinių skaidulų funkcija įprastinio ENMG tyrimo metu nėra įvertinama taip, kaip atliekant specializuotus tyrimus, todėl OTP gali būti skiriamas tuomet, kai paciento simptomai leidžia įtarti smulkiųjų skaidulų pažeidimą, tačiau įprasti nervų laidumo tyrimai nepaaiškina simptomų.
Kada rekomenduojamas odos tyliojo periodo tyrimas?
OTP tyrimas gali būti rekomenduojamas, kai pasireiškia simptomai, galintys būti susiję su smulkiųjų nervinių skaidulų funkcijos sutrikimu. Dažniausi simptomai:
- deginantis ar dilgčiojantis skausmas rankose arba kojose;
- padidėjęs jautrumas prisilietimui;
- neįprastas karščio ar šalčio jutimas;
- deginimo, dilgčiojimo ar „adatėlių badymo“ pojūtis;
- galūnių skausmai, ypač stipresni naktį;
- nemalonūs jutimai kojose ramybės metu;
- padidėjęs prakaitavimas ar kiti autonominės nervų sistemos funkcijos pokyčiai;
- neaiškios kilmės jutimo sutrikimai, kai įprastų tyrimų rezultatų nepakanka simptomams paaiškinti.
Ką parodo odos tyliojo periodo tyrimas?
Tyrimas padeda įvertinti smulkiųjų, ypač skausmo ir temperatūros jutime dalyvaujančių, nervinių skaidulų funkciją. OTP tyrimas gali būti svarbus vertinant pacientus, kuriems įtariama smulkiųjų skaidulų neuropatija. Tokiu atveju nervų sistemos pažeidimas gali pasireikšti įvairiais jutimo simptomais, nors įprasti nervų laidumo tyrimai ne visada parodo pakitimus.
Smulkiųjų nervinių skaidulų funkcijos sutrikimų priežastys gali būti įvairios. Tai gali būti susiję su:
- cukriniu diabetu ar gliukozės apykaitos sutrikimais;
- medžiagų apykaitos sutrikimais;
- kai kuriomis endokrininėmis ligomis;
- vitamino ar kitų medžiagų trūkumu;
- infekcijomis;
- toksiniu poveikiu;
- autoimuninėmis ligomis;
- genetiniais veiksniais;
- kitomis neurologinėmis ar sisteminėmis ligomis.
Svarbu – pats OTP tyrimas nustato nervinių skaidulų funkcijos pakitimus, tačiau ne visada leidžia nustatyti jų priežastį. Nustačius pokyčių, gydytojas gali rekomenduoti papildomus kraujo, neurologinius ar kitus tyrimus.
Kaip atliekamas OTP tyrimas?
Tyrimo metu registruojami nervų sistemos atsakai, atsirandantys stimuliuojant periferinius nervus. Vertinama vadinamojo odos tyliojo periodo reakcija ir jos parametrai. Atsižvelgiant į tyrimo metodiką, registruojami atsakai nuo rankų arba kojų raumenų, vertinami jų parametrai, pavyzdžiui, latencijos ir atsako trukmė. Kadangi tyrimo metu stimuliuojamos skausminį jutimą perduodančios smulkiosios nervinės skaidulos, pacientas gali jausti:
- trumpą dilgčiojimą;
- nestiprų elektros impulso pojūtį;
- šilumos ar deginimo pojūtį;
- trumpalaikį diskomfortą.
Tyrimas yra neinvazinis ir atliekamas ambulatoriškai.
OTP ir ENMG – kuo skiriasi?
ENMG – tai elektrofiziologinių tyrimų grupė, leidžianti įvertinti periferinių nervų laidumą ir raumenų funkciją. Įprasti nervų laidumo tyrimai daugiausia suteikia informacijos apie stambiųjų nervinių skaidulų funkciją.
OTP yra papildomas metodas, kuris gali suteikti informacijos apie smulkiųjų nervinių skaidulų, ypač susijusių su skausmo ir temperatūros jutimu, funkciją.
Todėl kai kuriems pacientams šie tyrimai gali būti atliekami kartu – jų rezultatai vienas kitą papildo.
Ką galima nustatyti atlikus tyrimą?
OTP rezultatai gydytojui neurologui gali būti naudingi vertinant, ar yra požymių, leidžiančių įtarti:
- smulkiųjų skaidulų neuropatiją;
- periferinės nervų sistemos funkcijos sutrikimą;
- skausmo ir temperatūros jutimo nervinių kelių pažeidimą.
Tyrimo rezultatai visada vertinami kartu su paciento simptomais, neurologinio ištyrimo duomenimis ir kitais atliktais tyrimais.
Ar tyrimas skausmingas?
OTP tyrimo metu gali būti jaučiamas trumpalaikis dilgčiojimas, elektros impulso, šilumos ar deginimo pojūtis. Tai susiję su tuo, kad tyrimo metu stimuliuojamos skausmo jutime dalyvaujančios smulkiosios nervinės skaidulos. Nemalonūs pojūčiai paprastai trunka tik tyrimo metu.
Kaip pasiruošti OTP tyrimui?
Specialaus sudėtingo pasiruošimo dažniausiai nereikia. Prieš tyrimą svarbu informuoti gydytoją apie:
- jaučiamus simptomus ir jų trukmę;
- anksčiau atliktus ENMG ar kitus neurologinius tyrimus;
- vartojamus vaistus;
- diagnozuotas lėtines ligas;
- cukrinį diabetą ar gliukozės apykaitos sutrikimus;
- ankstesnes infekcijas ar kitus gydytojui svarbius sveikatos pokyčius.
Konkrečias pasiruošimo rekomendacijas prieš tyrimą suteikia jį atliekantis specialistas.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ne. OTP ir ENMG vertina skirtingus nervų sistemos funkcijos aspektus, todėl jie vienas kitą papildo.
Nebūtinai. Įprasti nervų laidumo tyrimai nėra skirti išsamiai įvertinti smulkiųjų nervinių skaidulų funkciją. Todėl esant būdingiems simptomams gydytojas gali rekomenduoti papildomą ištyrimą.
Dažniausiai pacientai apibūdina deginimą, dilgčiojimą, skausmą, padidėjusį jautrumą, karščio ar šalčio jutimo pokyčius rankose arba kojose. Simptomai gali būti ryškesni naktį.
OTP yra neinvazinis elektrofiziologinis tyrimas. Tyrimo metu gali būti juntamas laikinas diskomfortas, tačiau įprastai specialaus atsistatymo po tyrimo nereikia.
Ne visada. Tyrimas padeda įvertinti nervinių skaidulų funkciją, o nustačius pakitimų gydytojas gali skirti papildomus tyrimus, padedančius išsiaiškinti galimą neuropatijos priežastį.
